Palivarkas - tai terminas, apibūdinantis feodalizmo laikų Vidurio ir Rytų Europoje dvaro padalinį su atskira sodyba, ūkiniais pastatais ir dirbamomis žemėmis.
Šis terminas buvo plačiai naudojamas XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir XIX-XX a. Lietuvoje.
Palivarkai buvo svarbūs ūkio vienetai, užtikrinę dvaro ekonominį stabilumą. Juose buvo auginami įvairūs žemės ūkio produktai, laikomi gyvuliai, vykdavo amatai.
Palivarkai taip pat atliko svarbų socialinį vaidmenį, nes juose gyveno ir dirbo įvairūs žmonės: valstiečiai, amatininkai, tarnautojai.
Palivarkų sistema Lietuvoje gyvavo iki XX a. pradžios, kai buvo įvykdyta žemės reforma.
Palivarkas Kelmės rajone
Palivarkų reikšmė LDK
XVI-XVIII a. LDK palivarkai buvo svarbūs ūkio vienetai. Jie užtikrino didesnę žemės ūkio produkcijos gamybą, o tai buvo svarbu valstybės ekonomikai.
Palivarkuose buvo auginami javai, linai, kanapės, daržovės, laikomi galvijai, arkliai, avys, paukščiai.
Palivarkuose taip pat vykdavo įvairūs amatai: kalvystė, stalių darbai, audimas, siuvimas.
Palivarkai buvo svarbūs ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu. Juose gyveno ir dirbo įvairūs žmonės: valstiečiai, amatininkai, tarnautojai.
Palivarkų panaikinimas
Palivarkų sistema Lietuvoje buvo panaikinta XX a. pradžioje, įvykdžius žemės reformą. Žemės reforma buvo svarbus įvykis Lietuvos istorijoje, nes ji panaikino feodalinius santykius ir suteikė žemę valstiečiams.
Po žemės reformos palivarkų žemė buvo išdalinta valstiečiams, o palivarkų pastatai buvo naudojami įvairiems tikslams: mokykloms, kultūros namams, ligoninėms.
Šiandien Lietuvoje yra išlikę nemažai buvusių palivarkų, kurie yra svarbūs kultūros paveldo objektai.
Panemunės pilis - vienas iš išlikusių palivarkų Lietuvoje
Žemės mokestis LDK
Svarbiausias valstiečių, miestiečių, pirklių mokestis valstybei buvo LDK. Jis buvo paplitęs XVI-XIX a.
Palivarkų gyventojai taip pat mokėjo mokesčius valstybei.
Kultūra ir religija
Pirmykščiai religiniai tikėjimai ir kultai, pasireiškiantys fetišizmo, totemizmo, magijos, animizmo, politeizmo forma (lietuviai irgi laikėsi pagonybės).
Žmogus, išpažįstantis pagoniškąjį tikėjimą, kurio pagrindą sudaro kosminė tvarka.
XVI-XVIII a. LDK teismo institucija, sprendusi žemės bylas, žemės dalijimąsi tarp įpėdinių.
Vienas iš aukščiausių LDK centrinės valdžios pareigūnų - kanclerio - pavaduotojas.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| XVI-XVIII a. | Palivarkų klestėjimo laikotarpis LDK |
| XIX a. | Palivarkų reikšmės mažėjimas |
| XX a. pradžia | Žemės reforma ir palivarkų sistemos panaikinimas |