Dvigubo Tašo Rąstiniai Namai: Technologija, Privalumai ir Tendencijos

Šiuolaikinių technologijų pokyčiai atnaujino medienos, kaip ekologiškos ir tvarios statybinės medžiagos, reikšmę. Kylant energijos taupymo reikalavimams, statyti tampa vis sudėtingiau, ne išimtis - ir statyba iš medžio.

Šilti rąstiniai namai statomi iš džiovintų rąstų arba klijuotos medienos. Rąstinė konstrukcija šiltinama medžio vata. Dėl šių technologinių sprendimų namas tampa šiltas ir sandarus.

Tai pažangi rąstinių namų statybos technologija, kurią bendrovė sėkmingai įsisavino.

Pasak Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docento dr. Antano Baltrušaičio, medis turi išskirtinę ypatybę, vadinamą šilumos masės efektu: „Medis akumuliuoja šilumą sienoje, neįleidžia šalčio ir neišleidžia šilumos.

Ilgametė įmonės specialistų patirtis byloja, kad užsakovai pageidauja ne tik aukštų šilumos taupymo charakteristikų, pastato kokybės ir sparčios statybos eigos, bet ir medžiagų ekologiškumo bei sveiko pastato mikroklimato. Šiuolaikinės medžio technologijos leidžia tai paversti realybe.

Dvigubo Tašo Technologija

Vienas iš sprendimų - dvigubo tašo sienos. Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.

Dvigubo 88 mm klijuoto tašo su 250 mm medžio vatos sluoksniu varža siekia 8,15 kv. m•K/W, o oro kaita esant 50 Pa - 0,3-0,5 karto per valandą (A energinės klasės normatyvai).

Trisluoksnės konstrukcijos - rąstinės atitvaros su 220mm ekovatos sluoksniu varža siekia 8,11 kv.m•K/W. (A energetinės klasės normatyvas).

Pagal projektinius skaičiavimus 10 cm storio ekovatos norminė varža yra 2,94 kv. m•K/W (skaičiuojant, kai medžiagos tankis ~ 45 kg/kub. m, šilumos laidumas λD = 0,034 W/mK), 18 cm medžio varža apytikriai lygi 1,65 kv.m•K/W.

Tačiau nuosekliai skaičiuojant šilumos izoliacijos rodiklius reikėtų paminėti, kad rąstas pasižymi dar viena gerąja savybe, kuri specialistų vadinama terminės masės efektu.

Tai reiškia, kad didelio medinių sienų masės šiluminio kaupiamojo talpumo šilto ir vėsaus oro mainai vyksta lėčiau nei mūrinėje sienoje. Dvigubo tašo sienų namas yra ne tik šiltas, bet ir priskirtinas sveiko namo kategorijai.

Lauko ir vidaus sienoms naudojamas spygliuočių medienos masyvo (2 x 44; 70; 90mm) arba klijuotas (2 x 88mm) tašas. Tarpas tarp tašų (100, 150, 200 ar net 220mm) užpildomas šilumos izoliacine medžiaga - ekovata, gaminama iš celiuliozės arba medžio plaušo. Šiuo būdu galima papildomai apšiltinti šiaurinės pusės sienas.

Taikant šį termoizoliavimo būdą iš vidaus, rąstines sienas galima išlyginti formuojant karkasinę konstrukciją, purškiant birią vatą, o vėliau tvirtinant plokštes (medžio plaušą, gipskartonį, OSB plokštes).

Smagu pristatyti naujus dvigubo tašo sienos sprendimus: i išorę išsikišusį tik vieną tašą arba pilnai uždarą kampą be išsikišimų su dekoratyviu uždengimu. Taikant šiuos technologinius sprendimus namas tampa dar šiltesnis ir sandaresnis. Dvigubas 88mm klijuotas tašas su 220mm ekovatos sluoksniu šiluminė varža siekia 8,11kv.m•K/W. Tokie parametrai atitinka ne tik A, bet ir A+ energetinę klasę.

Žinoma, tokie namai visuomet buvo gan nišiniai - jiems pastatyti reikia papildomų darbininkų gebėjimų, kurių arsenalas turi būti tuo platesnis, kuo daugiau autentikos ir kokybės siekiama.

Tradiciškai rąstinių namų sienos yra vienasluoksnės, todėl įrengti pagal elektrosaugos reikalavimus ir paslėpti elektros instaliaciją yra sudėtingas uždavinys. Linijoje yra numatytas elektros instaliacijos horizontalių, frezuotų ir vertikalių gręžtinių angų sienojo viduje formavimo modulis. Pagaminta anga atrodo estetiškai ir nesugadina sienos vidaus vaizdo.

Dvigubo tašo sienų privalumai:

• Aukštos šilumos taupymo charakteristikos.
• Ekologiškumas ir sveikas mikroklimatas.
• Sparti statybos trukmė.
• Išskirtinė estetika ir architektūriniai sprendimai.
• Nereikia papildomos apdailos.

Trūkumai:

• Rąstų vaikščiojimas (minimalus naudojant klijuotą medieną).
• Sudėtingesnis elektros instaliacijos įrengimas.

Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugojama teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas. Klijuoti rąstai "vaikšto" žymiai mažiau, yra stabilesni.

Ypač besibaiminantiems rąstų vaikščiojimo galime pasiūlyti statytis medinį namą iš CLT plokščių arba karkasinį-skydinį namą. Šiuo atveju medienos vaikščiojimo tikimybė minimali.

Konkuruojančių statybinių technologijų atstovai teigia, kad medinis namas yra degus. Mediena yra degi, tačiau rąstai nesudega taip greitai, degantis rąstinis namas ilgai išsaugo savo konstrukciją stabilią ir nesugriūva tiek sienų, tiek stogo konstrukcijose esančių rąstų junginiai. Tad laiku atvykę ugniagesiai kurį laiką gali vykdyti gelbėjimo operacijas net ir pastato viduje. Be to, pageidaujant, medieną galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.

Mašininio apdirbimo rąstiniai namai

Mašininio apdirbimo rąstiniai namai statomi iš staklėmis apdirbtų rąstų, frezuotų arba tekintų. Pradinis mašininio apdirbimo rąstinių namų gamybos etapas yra džiovinimas.

Džiovinama iki 18-20 % drėgnumo švelniuoju režimu automatinėse džiovyklose. Šis džiovinimo režimas rekomenduojams ruošiant aukštos kokybės medieną, išsaugant medienos spalvą ir fizikines bei mechanines savybes.

Džiovinant taikomi daugiapakopiai (6 ir daugiau pakopų) režimai, palaikomas gana didelis agento prisotinimo laipsnis ir keletą kartų pašutinama. Džiovinimo trukmė priklauso nuo tašo storio ir gali būti 20-60 dienų.

Norint pagaminti profiliuotą tašą, reikia paprastą apipjautą tašą frezuoti iš 4 pusių ir suteikti reikalingą formą. Tam yra naudojamos sunkiosios pramoninės keturpusio obliavimo (6-8 velenų) staklės, skirtos frezuotų sienojų gamybai. Jos gali apdirbti ruošinius iki 250x240 mm.

Siekiant, kad apdirbamas paviršius atitiktų visus kokybės reikalavimus, naudojami specialūs įrankiai - frezos. Frezos gaminamos pramoniniu būdu iš specialių lydinių, joms yra taikomi ypatingi reikalavimai, nes velenų sukimosi greitis sudaro apie 6000 aps/min. Be to, frezų peiliams tenka labai didelės apkrovos frezavimo metu.

Tokio mechaninio apdirbimo metu tašui suteikiama tam tikra forma (profilis), jo paviršius obliuojasi pagal pirmą švarumo klasę, t.y. kaip geros kokybės dailylentės. Kiekviename rąstinio namo sienojuje per visą ilgį turi būti padarytas vientisas išilginis išfrezavimas arba išdroža. Ji turi būti tokios formos, kad vėjas ir krituliai nepatektų į namo vidų.

Išdroža turi paslėpti ir apsaugoti kiaurai pragręžtus varžtus, kaiščius, įdėtines detales, kompensacines įpjovas, skyles elektros instaliacijai, santechnikai ir kt.. Kaip jau buvo minėta, tašo paviršius turi būti nuobliuotas itin švariai. Norint tai pasiekti, reikia ne tik kokybiškų įrankių, bet ir profesionalių įrengimų jų galandinimui. Tam turėtų būti naudojamos automatinės galandinimo staklės.

Kai yra pagaminti reikalingo profilio tašai, prasideda sekantis gamybos ciklas, kuris yra skirstomas į kelis etapus:

• ruošinių supjovimas ilgio atžvilgiu pagal projektuotojų pateiktą specifikaciją;
• vainikinių kampinių ar išilginių sujungimų frezavimas;
• kanalų tebliavimui ir elektrai grežimas;
• numeravimas;
• pakavimas.

Supjovimas ilgio atžvilgiu vykdomas skersavimo staklėmis. Po to ruošinys patenka į skersinio frezavimo stakles. Ruošiniai frezuojami automatiškai pagal konstruktoriaus projektuotojo paruoštus reikalavimus.

Sudėtingiausias ir atsakingiausias rąstinių namų gamybos klausimas yra statinio kampinių sujungimų gamyba. Apsirikus, frezuojant sujungimų „spynas“ ar jų išsidėstymo vietas, pavojus kyla visam namo surinkimui ir jo funkcionalumui. Perdaryti vietoje šias klaidas dažniausiai būna neįmanoma.

Ruošinį reikia vežti atgal į gamybą, keisti jį kitu, o bandant pataisyti stakles iš naujo nustatyti rankiniu būdu. Kalbant apie profiliuotą tašą, viena iš labiausiai pasiteisinančių yra 3 lygių „spyna“. Ši sudėtingas kampinis sujungimas gaminama automatiniu būdu, kadangi paviršiai yra 3 plokštumose, o kertę formuojantis įrankis turi judėti 9 ašimis.

Staklės su tiksliu elektroniniu pjovimo įrankio pozicionavimu visų ašių atžvilgiu iš karto suformuoja kertinį sujungimą, nejudinant ruošinio, o pats sujungimas išpildomas labai tiksliai. Toks kertinių sujungimų gamybos būdas leidžia tiesiog „užrakinti vėją“ kertės viduje ir neleisti jam patekti į namo vidų.

Už kerčių frezavimo staklių linijoje įrengtas montavimo ir stabilizavimo skylių dvigubo gręžimo modulis. Šios skylės yra rąstiniu namų statybos technologijos dalis, jos naudojamos vienas ant kito sukrautiems sienojams stabilizuoti, laiptuotai sukalant sienojus mediniu tašeliu ir padaryti sieną vienalyte. Vėliau tvirtinama sandarinimo medžiaga.

Sandarinimas specialia medžiaga turi būti atliekamas tarp sienojų, kertėse, langų ir durų įstatymo vietose. Tarpams sandarinti naudojama ekologiška šilumos izoliacinė medžiaga. Standžios sandarinimo medžiagos negali būti naudojamos. Užsakovui priduodant suręstą pastatą, sienojuose tarp rąstų arba tašų esanti ekologiška izoliacinė medžiaga iš išorės turi būti nematoma.

Atlikus visus gamybinius procesus ruošiniai numeruojami ir pakuojami pagal montavimo eiliškumą. Tada šie ruošiniai yra vežami į statybos aikštelę, kur prasideda namo surinkimo procesas.

Energetinio efektyvumo reikalavimai ir rąstiniai namai

Tradiciškai kokybiškai pastatyti rąstiniai namai geriausiu atveju gali tenkinti C energinę klasę. Tiesa, rąstus kaip statybinę medžiagą įmanoma panaudoti energiškai efektyvių namų statyboms. Kai kada galima dėti dvigubo tašo rąstų sieną, o tarpą užpildyti šilumos izoliacine medžiaga. Vis dėlto tai kainuotų gerokai brangiau.

Kitos apšiltinimo rūšys iš išorės ar iš vidaus sumažina vieną pagrindinių tokių namų privalumų - natūralią kaimiškąją estetiką, taip pat užsandarina namą. Rąstinių namų ekspertai pabrėžia, kad toks namas turi būti „gyvas“ - reaguoti į drėgmės pasikeitimus ir „kvėpuoti“, kitaip tariant, sudaryti sąlygas drėgmei tarp sienų judėti natūraliai.

Galiausiai, jei vis vien būtų norima statyti šiuolaikinius reikalavimus Lietuvoje atitinkantį rąstinį namą nuolatiniam gyvenimui, tektų ieškoti maždaug 70 cm storio rąstų sienojams. Net jei pavyktų tokių gauti, statybos sąmata būtų neracionaliai didelė.

Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius mano, kad tokiems namams ir toliau gyvuoti reikalingi du reikšmingi pokyčiai. Pirmiausia - įteisinti techninius rąstinių pastatų statybos reikalavimus, nes dabar, pašnekovo nuomone, juos stato bet kas.

„Antras etapas būtų leisti įteisinti statyti rąstinius namus tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose, kaimiškose vietovėse ar netoli miško. Jie gali rasti sau vietą. Aš irgi nestatyčiau rąstinio namo mieste, šalia daugiabučių ir modernių pastatų. Manau, kad tokia išimtis turėtų būti padaryta, taip Lietuva galėtų būti dar gražesnė“, - sako pašnekovas.

Asociacijos vadovas sako kalbėjęs dėl tokių pakeitimų su Aplinkos ministerijos atstovais, tačiau išimčių ir papildytų taisyklių nėra iki šiol. Dėl šios priežasties rąstiniai gyvenamieji namai šiandien įforminami kaip sodybos. Oficialiai juose žmonės gali gyventi ne ilgiau nei keturis mėnesius per metus, tačiau pasitaiko atvejų, kai savininkai užsiregistruoja kitu adresu, o rąstinuke gyvena nuolatos.

Susikurti komfortišką gyvenimą tokiame name visiškai įmanoma. Nepaisant žemos energinės klasės, kuri lems didesnes šildymo išlaidas ir priežiūros poreikį, gyvenimas rąstiniame name iš esmės nesiskirs nuo įprastų namų. Reikia prisiminti, kad daugelis senos statybos namų Lietuvoje taip pat net iš tolo nepretenduoja į A klasę.

Šiandien žmonės dar gerai pagalvotų prieš statydamiesi rąstinius namus nuolatiniam gyvenimui, net jei ir galėtų legaliai juose gyventi, mano A. Kerevičius.

„Kokybės nebuvimas irgi nulemia mažesnį jų populiarumą. Esmė yra ne pats sienojus, kurį gali išpjauti kiekviena lentpjūvė, o tai, kaip jie tarpusavyje sujungiami, kaip suprojektuoti pamatai, pamatuoti rasos taškai, sutvarkyti šalčio tiltai, kaip namas eksploatuojamas. Būtina pastatyti tvarkingą pastatą, net jei jo sienos neturi pakankamai šiluminės varžos.

Statybos etapai

Rąstinių namų statyba skirstoma į tris etapus: projektavimas, sukirtimas ceche, surinkimas objekte ant išlietų pamatų.

• Projektuojant rąstinį namą svarbu teisingai suprojektuoti ilginių išdėstymą (tai sumažina stogo apkrovas į sienas), numatyti elektros instaliacijos taškų vietas, numatyti rąstinių pertvarų vietas.
• Rąstinių namų statytojai atkreipia dėmesį į pamato liejimą - prieš jų liejimą vertėtų dar kartą atvykti į surinkimo cechą ir pagal rąstų apatinį vainiką pasitikslinti matmenis.
• Rąstai vienas ant kito gula perklojant juos avių vilna ar specialia mineralinės vatos juosta, o kampuose sandarinami ir jungiami sukertant į skirtingos konstrukcijos mazgus.
• Kampų sukirtimas gali būti „į puodą“, „kregždės uodega“, „norvegiškas mazgas“ ir kiti.
• Surinkus namą objekte, sienas iš lauko pusės reikėtų padengti impregnantais.

Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir veliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.

Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami „Schiedel“ ar „Presto‘ surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.

Išvados

Dvigubo tašo rąstiniai namai - tai puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, ekologiškumą ir nori gyventi šiltame bei jaukiame būste. Nors tradiciniai rąstiniai namai sunkiai atitinka šiuolaikinius energinio efektyvumo reikalavimus, dvigubo tašo technologija leidžia pasiekti aukštus šilumos izoliacijos rodiklius ir sukurti komfortišką gyvenamąją aplinką.

tags: #dvigubo #taso #rastiniai #namai