Vienas iš svarbiausių dalykų buityje - namų šildymas. Norint užtikrinti, kad namuose būtų komfortiška bei jauku, reikia efektyvaus šildymo. Jis praverčia ne tik žiemą, bet ir šiltesnę pavasario, rudens ar net darganotą vasaros dieną, vakarą. Pagrindiniam bei papildomam namų šildymui galite rinktis pačius įvairiausius sprendimus. Tinkamos šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų tiek naujakuriams, tiek tiems, kurie nori atnaujinti savo būsto šildymo būdą.
Kiekviena šildymo sistema turi savų privalumų ir trūkumų, kurie priklauso nuo energijos šaltinio, eksploatacinių sąnaudų, įrengimo kainos bei aplinkosaugos veiksnių.
Pagrindiniai šildymo sistemos tipai
Vienvamzdė šildymo sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose.
„Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - mano dr. A. Jurelionis.
Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau.
Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.
KTU docentas pritarė: jeigu yra galimybė, geriau vienvamzdę sistemą pertvarkyti į pažangesnę. „Vienvamzdę įmanoma modernizuoti, bet tai padarę galbūt išspręsime ne visus klausimus. Iškyla šioks toks pasitikėjimo gyventojais klausimas. Jeigu kuris nors ateityje nuspręs ką nors savo bute pakeisti, pertvarkyti, tai gali paveikti kiekvieną“, - pažymėjo A. Jurelionis.
Vienvamzdės sistemos modernizavimas
Modernizuojant vienvamzdę sistemą, labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte, o ne jam patogesniu maršrutu. Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. Jurelionio, gali veikti ne ką blogiau nei dvivamzdė.
Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų.
Tuo tarpu prie šildymo prietaiso, t. y. radiatoriaus, montuojami termostatiniai ventiliai. „Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta“, - sakė A. Jurelionis.
L. Rimkūno teigimu, tai, kaip šils radiatorius vienvamzdėje sistemoje, labai priklauso nuo to, koks ir kokios temperatūros vandens srautas per jį pratekės. „Modernizuojant vienvamzdes radiatorines šildymo sistemas, prie radiatorių sumontuojamas apvadinis vamzdis, jei iki tol jo nebuvo. Jeigu jis buvo, apvado skersmuo sumažinamas vienu dydžiu (lyginant su pagrindiniais vamzdžiais prie radiatoriaus) arba sumontuojamos įvairios jo skersmenį susiaurinančios diafragmos. Beje, reikia žinoti, kad, sumažinus apvadinio vamzdžio skersmenį, jame padidėja srauto greitis ir tai gali būti pašalinio triukšmo atsiradimo priežastis“, - įspėjo L. Rimkūnas.
Tam, kad būtų galima kontroliuoti ir palaikyti patalpose norimą temperatūrą, prie radiatorių montuojami dvieigiai didelio pralaidumo arba trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis. „IMI Hydronic Engineering“ technikos direktoriaus teigimu, pasirinkus dvieigius termostatinius vožtuvus, tampa sudėtinga parinkti ir sumontuoti tokio skersmens apvadinį vamzdį, kad susidarytų reikiamas pasipriešinimas. To nepadarius, vanduo tekės ten, kur jam lengviau, t. y. per apvadinį vamzdį, o ne per radiatorių.
Siekiant subalansuoti stovus, ant kiekvieno jų sumontuojami rankiniai arba automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Pasak pašnekovo, automatiniais šildymo sistemos subalansavimas atliekamas greičiau ir tiksliau, tačiau jie sistemoje sudaro didesnį pasipriešinimą. Todėl siurblys turi dirbti didesniu galingumu nei sistemoje su rankiniais balansiniais vožtuvais.
„Šiuo metu modernizuojant vienvamzdes sistemas dažniausiai pasirenkami automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Tačiau reikia žinoti, kad dėl savo konstrukcijos jie jautrūs sistemose esantiems nešvarumams. Eksploatuojant vožtuvai gali užsikimšti ir nebeveikti tinkamai. Todėl tokios konstrukcijos vožtuvus labiau rekomenduojama rinktis tada, kai sistemos yra švarios arba keičiamas vamzdynas ir radiatoriai.
Dvivamzdė šildymo sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Jurelionio, esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.
„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. Jurelionis.
G. Šiupšinskas taip pat linksta prie vienvamzdės sistemos pertvarkymo į dvivamzdę, nes tai užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę.
Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra. „Jeigu vienvamzdė sistema perdaroma į dvivamzdę, bet nesubalansuojama, tai ypatingos naudos neduos“, - pabrėžė A. Jurelionis.
Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas. Balansavimui skirti vožtuvai, pasak L. Rimkūno, turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.
„Slėgio skirtumo reguliatoriai dvivamzdėse sistemose, kaip ir automatiniai srauto ribojimo vožtuvai vienvamzdėse sistemose, gali užsiteršti nešvarumais. Dėl ko sistemoje atsiranda nešvarumų ir vyksta korozija - atskira tema, tačiau galima paminėti, kad modernizuojant ar perdarant šildymo sistemas ir norint, kad jas galima būtų eksploatuoti kuo ilgiau, būtina tinkamai kontroliuoti slėgį sistemoje, tuo tikslu pasirenkant kokybiškus išsiplėtimo indus ir magistraliniame tiekiamojo srauto vamzdyne sumontuojant oro skirtuvą (separatorių), o grįžtamojo srauto - purvo skirtuvą“, - rekomendavo L. Rimkūnas.
Kolektorinė šildymo sistema
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.
Pasak dr. G. Šiupšinsko, kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. „Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui“, - paaiškino G. Šiupšinskas.
L. Rimkūnas pasakojo, kad kolektorinės sistemos balansavimas iš esmės labai panašus į dvivamzdės radiatorinės šildymo sistemos balansavimą. „Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai. Kuris balansavimo tipas optimalus, galima pasakyti tik atlikus pastato šildymos sistemos hidraulinius skaičiavimus“, - komentavo L. Rimkūnas.
Pašnekovo teigimu, kalbant apie balansinius vožtuvus apskritai, labai svarbu, kad būtų galimybė prie jų prijungti balansavimui skirtą prietaisą ir patikrinti nustatytus srautus, išmatuoti slėgio nuostolius vožtuvuose, o, iškilus problemoms, atlikti sistemos diagnostiką, kuri padėtų surasti jų priežastį ir jas pašalinti.
Šildymo sistemas, šiuo atveju, gali skirstyti pagal šilumos šaltinį ir šildymo elemtą (prietaisą, įrenginį).
Šildymo sistemų palyginimas
| Šildymo sistema | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Vienvamzdė | Mažesnės įrengimo sąnaudos | Sunkiau subalansuoti, šilumnešis vėsta |
| Dvivamzdė | Lengviau reguliuojama, didesnė butų nepriklausomybė | Didesnės įrengimo sąnaudos |
| Kolektorinė | Individuali apskaita, galimybė reguliuoti temperatūrą kiekviename bute | Sudėtingesnis įrengimas senesniuose namuose |
| Aeroterminiai šilumos siurbliai | Efektyvus, ekologiškas, gali vėsinti | Aukšta pradinė kaina |
| Kietojo kuro katilai | Patikimas, palyginti nebrangus | Reikia nuolatinės priežiūros, tarša |
| Dujiniai katilai | Patogus, efektyvus | Reikia prisijungimo prie dujų tinklo, priklausomybė nuo dujų kainų |
| Biokuro šildymas | Ekonomiškas, aplinkai draugiškas | Didelės elektros sąnaudos |
Šildymo sistemos modernizavimas 12 aukštų name
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE Projektą administravusios įmonės direktorė Jolita Maženienė pastebi, kad renovuoti 12 aukštų daugiabutį namo gyventojus labiausiai skatino sparčiai prastėjanti pastato būklė: plytinio namo viršutinių aukštų plytos buvo pradėję pavojingai skilinėti, kristi. Gyventojų netenkino ir prasta stogo būklė, apatinių aukštų butuose tvyrojęs šaltis.
„Keli namo gyventojai inicijavo renovacijos pradžią, vėliau darbo ėmėsi bendrijos pirmininkas, sureagavęs į gyventojų skundus dėl didelių mokesčių, netolygiai veikiančios šildymo sistemos ir gendančių liftų. Buvo aišku, kad namas reikalaus vis daugiau ir daugiau lėšų įvairiems remontams. Vėliau į procesą pasijungė daugiau aktyvių namo gyventojų - jie suprato būtinybę atnaujinti būstą pasinaudojant valstybės programa“, - sako J. Maženienė.
48 butų name renovacijos metu buvo atlikti įvairūs darbai: apšiltintos sienos (ventiliuojamas fasadas), stogas, pakeisti langai, durys, įstiklinti balkonai, pakeisti liftai, atnaujinta visa šildymo sistema (įrengta dvivamzdė šildymo sistema, pakeisti magistraliniai vamzdynai, sumontuoti automatiniai balansiniai ventiliai, pakeisti radiatoriai, įrengti termostatiniai ventiliai bei šilumos kiekio dalikliai), atnaujinta vėdinimo sistema (išvalyti ir dezinfekuoti kanalai, įrengti vėjo deflektoriai ir orlaidės).
Projekto administratorė pastebi, kad renovacijos procesas buvo gana ilgas - pirmas namo atnaujinimo investicijų planas buvo parengtas dar 2013 m. liepą ir buvo kelis kartus tikslinamas. Pasirengus techninį darbo projektą, gyventojų poreikiai pasikeitė: šie išreiškė norą įsirengti daliklinę šilumos sistemos apskaitą ir ventiliuojamą fasadą, tai nebuvo numatyta pirmame investicijų plane. Procesas prasidėjo iš naujo, vėl buvo tikslinamas investicijų planas, aptarinėjamas su namo gyventojais, po to taisomas techninis darbo projektas.
„Atlikus projekte numatytus darbus, buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė, pastebimai sumažėjo šildymo sąskaitos, liftų sunaudojamos elektros kiekis. Būsto vertė neabejotinai išaugo, o šalia Kalniečių parko esantys du bendrijos renovuoti namai traukia parko lankytojų žvilgsnius“, - tvirtina J. Maženienė.
Po renovacijos už šildymą namo gyventojai moka net penkiskart mažiau - pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio mėn. 75 kv. m. ploto buto savininkai už šildymą mokėjo 103,31 Eur, o atnaujinus namą 2021 m. sausį sąskaita už suvartotą šilumą patalpų šildymui ir bendroms reikmėms siekė tik 19,25 Eur.
„Nemažai namo gyventojų radiatorius žiemos metu dažnai laiko beveik užsuktus, nes lauke esant apie 0 laipsnių temperatūrai butuose paprastai būna apie 22 laipsnius šilumos“, - pastebi J. Maženienė.
Renovuotas daugiabutis po modernizavimo
Anot projekto administratorių atstovės, renovuojant būstą daugiausiai iššūkių kelia atnaujinimo procesams besipriešinantys gyventojai. „Laimė, tokių buvo mažuma. Didžioji dalis buvo supratingi, geranoriškai bendravo su rangovais, be reikalo nekonfliktavo, suprasdami, kad tam tikri nepatogumai ir iššūkiai, susiję su remontu ir atnaujinimo darbais, yra neišvengiami“, - sako pašnekovė.
Šis daugiabutis - ne vienintelis renovuotas pastatas gyvenvietėje. Jau anksčiau P. Lukšio gatvėje buvo galima išvysti atnaujintų namų. Šalia P. Lukšio g. 45 esantis P. Lukšio g. 47 namas, priklausantis tai pačiai bendrijai, yra taip pat renovuotas.
„Norinčių įsigyti būstus abiejuose namuose ženkliai padaugėjo. Žmonės po renovacijos remontavosi ir savo butus, laiptines, tvarkėsi sandėliukus, jautėsi visų noras atsinaujinti“, - teigiamą renovacijos įtaką pabrėžia pašnekovė. Jos teigimu, namo renovacija paskatino gyventojus tvarkytis ir aplinką, taip pat atsirado stipresnis bendruomenės jausmas sprendžiant bendras problemas ir interesus.
Projektą administravusios įmonės direktorė viliasi, kad šių daugiabučių pavyzdys užkrės gretimų namų gyventojus tvarkyti ir atnaujinti savo gyvenamąją aplinką.
„Labai norisi tikėtis, kad aplinkinius daugiabučius paskatins mūsų bendrijos pavyzdys. Juk šalia atsinaujinęs, sutvarkytas Kalniečių parkas, Čečėnijos aikštė, daug erdvės tiek jaunimui, tiek senjorams. Aplinkui yra puikios sąlygos sportuoti ir praleisti laiką gryname ore. Tai turėtų būti puikus pavyzdys aplinkiniams namams tvarkytis, atsinaujinti, gerinti savo gyvenimo sąlygas bei rūpintis savo nekilnojamojo turto verte“, - tikisi renovuoto daugiabučio pirmininkas.
Kaip sumažinti šildymo išlaidas
Šildymo būdo pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių, namo tipo ir finansinių galimybių. Jei svarbiausia yra komfortas ir mažai priežiūros reikalaujantis sprendimas, verta rinktis dujinį šildymą arba šilumos siurblį.
Pirmas šildymo sistemos pasirinkimo kriterijus - turėtų būti ne šildymo įrangos kaina, o jūsų laikas - ar galite skirti skirti laiko kūrenimui, ar jūsų laikas brangesnis nei šildymo ar elektros kaštai. Jeigu jums brangus laikas, rinkitės iš granulinio katilo arba kurio nors šilumos siurblio tipo.
Šildymo sistemos plovimas
Vis tik vieno geriausio šildymo būdo nėra, tai priklauso nuo individualių poreikių, galimybių, gyvenamosios lokacijos bei gyvenimo būdo.
Maloni kambario temperatūra namuose - vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi - butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.
Maloni kambario temperatūra namuose - vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi - butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.
Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Anksčiau, diegiant tokias sistemas buvo siekiama sutaupyti medžiagų, kadangi lyginant su kitomis sistemomis, jai reikia mažiau detalių bei ją paprasčiau įrengti. Nepertvarkius tokios sistemos reguliuoti šilumos negalima.
Nepaslaptis, kad nerenovuoti daugiabučiai dažnai pasižymi prasta šilumos paskirstymo situacija - butai, esantys arčiau šilumos punkto, yra karštesni, todėl žiemos metu turi praverti langus, o aukščiau esantys butai dažnai į pagalbą pasitelkia elektrinius radiatorius. Tai lemia išbalansuota šildymo sistema, dėl kurios temperatūra į butus yra paskirstoma netolygiai.
Daugiabučiai, nusprendę investuoti į atnaujintą arba naują šildymo sistemą, leidžiančią reguliuoti šildymą pagal poreikius kiekviename kambaryje, turi kelis pasirinkimus - modernizuoti dabartinę sistemą ir pakeisti ją į dvivamzdę šildymo sistemą, arba rinktis kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.
Šildymo sistemos pertvarka Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo laiptinėje. Šią sistemą dažniau renkasi mažesni daugiabučiai, nes dideliuose daugiabučiuose ją įrengti yra sudėtingiau. Kolektorinę šildymo sistemą įsirengę gyventojai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir matyti skaitiklyje savo buto šiluminės energijos sąnaudas.
Daliklinė šildymo sistema veikia kiek kitaip. Joje šilumos dalikliai yra montuojami ant visų namo butų radiatorių taip užtikrinant tikslų suvartotos šilumos energijos paskirstymą. Pritvirtintas daliklis, šylant radiatoriui nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršiaus temperatūrą. Prietaisas perduoda kaupiamus duomenis į name įrengtą tarpinę stotelę, po to į automatizuotame šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir galiausiai į šilumos tiekėjo duomenų centrą. Jame gauta informacija yra apdorojama ir daugiabučiame pastate suvartotas bendras šilumos energijos kiekis yra paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis.
Pertvarkius senų daugiabučių šildymo sistemą, ant radiatorių yra įrengiami termoreguliatoriai, kuriais gyventojai gali reguliuoti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį. Taip gyventojai pagal savo finansines galimybes ar pageidaujamą šilumos kiekį patalpose nustato ir palaiko pastovią patalpų temperatūrą.
Termoreguliatoriaus pagalba galima ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, tačiau ją ir taupyti - sumažinti temperatūrą nakties metu norimuose kambariuose arba, pavyzdžiui, išvykstant iš namų ilgesniam laikui. Termoreguliatoriai ne tik padidina gyventojų komfortą ir suteikia jiems laisvę rinktis, bet ir suteikia galimybę taupyti pinigus. Vis dėlto, minimalią temperatūrą patalpose užtikrinti yra būtina. Šilumos taupymu piktnaudžiaujančių gyventojų butai ima drėkti, o dėl to kambariuose gali atsirasti tokių problemų kaip pelėsis. Taip pat, ženklesnis patalpos oro temperatūros mažinimas ilgesniam laikui gali neproporcingai padidinti šalia esančioms patalpoms reikalingos šilumos sąnaudas.
Tuo tarpu pačiame daugiabutyje vykdant šildymo sistemos pertvarką, į butus perduodamas šilumos energijos kiekis susivienodina, nes ant šildymo sistemos stovų yra dedami balansiniai ventiliai, norint tolygiai paskirstyti šilumą tarp aukštų.