Ar esate tikrai saugūs, kai užrakinate savo namų duris ir langus? Šioje atviroje ir kartais žiaurioje visuomenėje namai turėtų būti saugi priegloba ne tik jums, bet ir jūsų šeimai. Namai, tai vienintelė vieta, kurios aplinką ir patekimą į ją galite kontroliuoti. Ar išvažiavus į darbą ar mokyklą tikrai jie lieka saugūs? Pagrindinė grėsmė namams išvykus yra įsilaužimai ir vagystės. Dauguma įsilaužimų įvykdoma dienos metu, kai namo gyventojai išvykę.
Policijos duomenimis, apie 30 proc. vagysčių iš butų padaroma tik dėl to, kad šeimininkai būna neatidūs ir, patys to nežinodami, sudaro joms sąlygas - neuždaro langų, durų, prastai saugo daiktus ir t. t. Sukurta daugybė apsaugos priemonių ir būdų, tačiau saugoti savo būstą pradėkite nuo paprasčiausių dalykų.
Bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad dalies gyventojų pastangos saugoti savo turtą yra tarsi liaudies išmintis, keliaujanti iš kartos į kartą, tačiau turinti abejotiną efektą - būstą saugantiems gyventojams išradingumo netrūksta.
Prieš vagystę pasirinktas objektas yra stebimas, analizuojami gyventojų įpročiai ir judėjimas.
„Vagys veikia grupuotėmis, turi planą ir kiekvienas narys atlieka konkrečią funkciją. Tad kambaryje paliktos šviesos triukas ar klaidinantis užrašas apie vaizdo kameras piktadarių neatgraso. Dalis fiktyvių apsaugos sprendimų yra šeimininkų saviapgaulė. Patekę į butą vagys išjungs ir kambaryje paliktą šviesą, ir televizorių - tokios gudrybės neapsaugos nuo nuostolių ir neatlygins patirtos žalos“, - teigia A. Gimbickas. Pasak jo, modernių technologijų laikais efektyvių būsto apsaugos priemonių pasirinkimas yra labai platus.
Įžeminimas: Kaip išvengti elektros pavojų ir apsaugoti savo namus? Eltis LT
Kaip gyventojai saugo savo būstą?
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad planuodamas ilgesnę išvyką kas antras apklaustasis pasikliauna kaimynais arba artimaisiais, kurie paprašomi prižiūrėti būstą, kol nėra šeimininkų, o profesionalių saugos tarnybų paslaugomis ir signalizacijos sistema - tik kas ketvirtas. Komentuodamas tyrimo rezultatus A. Gimbickas teigia, kad net kas dešimtas gyventojas išvykdamas palieka šviesą ir tiki, kad ši „namuose kažkas yra“ imitacija apsaugos nuo nekviestų svečių, tuo tarpu galiojančiu būsto ir turto draudimu pasirūpina perpus mažiau gyventojų.
„Dar kelios dešimtys apklausos dalyvių sako, kad atitraukiamos ir vėl užtraukiamos užuolaidos, veikiantis televizorius, įjungta muzika ar nuolat atidarinėjami ir uždarinėjami langai yra tos priemonės, kurias jie naudoja, kad būstas būtų saugus jiems nesant namuose“, - tyrimo rezultatus apibendrina A. Gimbickas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vos 4-5 procentai apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis. Dar mažiau žmonių mano, kad turtą gali apsaugoti šarvuotos durys.
Ši visuomenės nuomonės apklausa patvirtino ir tai, kad esama itin išradingų gyventojų: jie nurodė, kad būstą mėgina apsaugoti palikdami šunį ar piktą katiną, kai kurie net palieka šuns lojimo įrašą.
Ekspertas pastebi, kad per atliktą apklausą gyventojai nurodė, kad maksimali žala dėl vagystės iš buto siektų apie 12 tūkstančių eurų.
Būstą ir namuose esančio turtą draudikai siūlo apdrausti nuo 5 eurų mėnesiui. „Palyginti su galimais nuostoliais, įmoka už būsto draudimą yra šimtus ar net tūkstančius kartų mažesnė“, - sako A. Gimbickas.
Pagrindinės apsaugos priemonės
Durys bei langai - pirma ginybos linija siekiant apsunkinti kelią vagims. Atminkite, kad iš kelių variantų vagis rinksis lengvesnį. Jeigu jūsų namo apsauga reikalauja didelių pastangu, laiko ir įrangos, vagis jį greičiausiai aplenks.
Dažniausiai vagys patenka per priekines, galines arba garažo duris. Garažo durys neretai būna silpniausia grandis, po jų seka galinės durys. Taip pat šios durys yra blogiau matomos nuo kelio. Langai yra paliekami neužrakinti ir praviri žymiai dažniau nei durys.
Iš gatvės matomas praviras langas gali patraukti vagies dėmesį. Pirmo aukšto langai yra didžiausios rizikos, toliau seka antro aukšto langai, jeigu juos lengva pasiekti laiptais, šalia augančiais medžiais, tvora ar balkonu. Dažniausiai langai turi tik rankenas, o ne užraktus, todėl patartina apriboti jų atsidarymo kampą specialiais sprausteliais, kad nebūtų įmanoma pro maksimaliai pravirą langą pasiekti durų ar lango rankenos ir atsidaryti.
Mechaninės apsaugos priemonės:
- Sustiprinti langų apkaustai
- Apsauginės žaliuzės ir grotos
- Apsauginės stiklų plėvelės
- Apsauginės durys
Sustiprinti langų apkaustai
Lietuvoje gan dažnos vagystės atidarius įprastinį plastikinį langą vien atsuktuvu ar laužtuvu. Tad labai svarbūs langų apkaustai. Kadangi vagys gana lengvai įveikia paprastus apkaustus, reikia įsirengti specialius tvirtesnius. Specialūs apkaustų mechanizmai tai grybo formos fiksatoriai, tefloniniai guoliai, įvairūs blokatoriai, fiksacinės plokštelės ir rakinamos rankenėlės - patikimai saugo langą nuo varčios sugadinimo ar iškėlimo ir gerokai sumažina įsilaužimo riziką. Norint išlupti langą su tokiais apkaustais reikia daugiau laiko.
Apsauginės žaliuzės ir susukamos grotos
Apsauginės žaliuzės naudojamos stiklų ar vitrinų apsaugai nuo įsilaužimo į patalpą. Apsauginės žaliuzės didina patalpų saugumą, saugo langus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo, pašalinių žvilgsnių. Šiuo metu prekybos centruose galima pamatyti susukamas grotas.
Apsauginės stiklų plėvelės
Dažnai ant langų arba vitrinų klijuojama plėvelė, sauganti stiklą nuo mechaninio poveikio. Storos (200 mikronų ir daugiau) klijuojamos apsauginės plėvelės didina stiklo atsparumą. Nuo smūgio jis tik suskyla, bet nesubyra. Norint pramušti tokį stiklą, reikia daug smūgių į vieną tašką.
Apsauginės durys
Nuo durų prasideda kiekvieni namai. Nepaprastai svarbu ne tik durų grožis, bet ir tvirtumas. Deja, beveik visų mūsų namų durys turi vieną trūkumą - padarytos iš pjuvenų pluošto, kelių staktos lentų, o vidus - iš faneros. Beveik visos jos atidaromos į vidų, todėl užtenka stipraus smūgio - ir nesunkiai galima patekti į bet kuriuos namus.
Šeimininkai duris galėtų perdaryti taip, kad jos būtų atidaromos į išorę. Tai saugiau ne tik plėšimo, bet ir gaisro atveju. Vietoj silpnų durų patartume įsidėti kitas, tvirtas. Renkantis duris pravartu pasitarti su specialistais: reikia atsižvelgti ir į durų, ir į buto ar namo, kur jos bus dedamos, ypatybes, paskirtį; reikėtų paprašyti ir gaminio sertifikato bei atitikties deklaracijos. Durims neužtenka vieno užrakto. Pageidautina, kad vienas užraktas būtų seifinio tipo (plokštelinis).
Kitos apsaugos priemonės
Geri kaimynai turi kooperuotis ir padėti vienas kitam. Geriausia sutarti su artimiausiais 2 namais ir kairės ir dešinės bei 3 priešingais kitoje gatvės pusėje. Ilgiau išvykstant paprašykite užmesti akį į jūsų namus.
Vidaus apšvietimas sutemus reikalingas sukurti gyvenamo namo įspūdį. Tamsus namas vakare ar naktį fone kitų apšviestų namų - pakvietimas vagims. Specialūs programuojami taimeriai yra nebrangus būdas imituoti veiklą name apšviečiant tam tikrus kambarius. Juos patartina naudoti nuolat, o ne tik išvykus. Taip sukuriamas tam tikras ritmas, pagal kurį vagims bus sunkiau nuspėti, kada jūsų tikrai nebus namie. Geriausia apšviesti fasadinius ir galinius langus su užtrauktom užuolaidom.
Lauko apšvietimas su judesio jutikliu dar vienas būdas atbaidyti neprašytus svečius. Signalizacija turbūt labiausiai asocijuojama su namų apsauga. Teisingai įdiegta ir naudojama - tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vagių. Pagrindinė priežastis, kodėl signalizacijos sumažina vagysčių skaičių, tai baimė būti pagautiems ir nubaustiems.
Apsaugos sistemos turi būti tinkamai sumontuotos ir palaikomos. Jos gali saugoti ne tik nuo vagių, bet ir gaisro. Visos sistemos turėtų būti su garsiniu aliarmu, kuris veiktų ribotą laiką, nes 2-3 min. Signalizacijos neapsiriboja vien langų jutikliais, papildimai galite įsirengti teritorijos apsaugos kamerų stebėjimo tinklą. Kameros gali būti laidinės arba belaidės IP kameros.
Šiuo metu jau galima įsigyti nebrangių metalinių seifų ir pagrindines namų vertybes laikyti juose. Nėra 100% apsaugos, bet vagis tikrai privers sugaišti papildomas kelias minutes. Seifai padės išvengti išdaužk ir griebk tipo vagysčių, smalsių vaikų, nesąžiningų kūdikių auklių ar namų tvarkytojų.
Patartina iš anksto pažymėti savo vertingus daiktus policijoje, kad vėliau juos suradus lengvai atpažintumėte ir galėtumėte atgauti.
Išmanūs namai
Išmaniųjų namų sąvoką šiandien yra girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau toli gražu ne visi supranta, kokia tikroji šių technologijų paskirtis. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad tai yra prabangos dalykas, skirtas tik labiausiai išlepusiems. Vis dėlto, išmanūs namai ne tik daugeliu atžvilgių palengvina buitį, bet ir padeda taupyti.
Išmanų namą pirmiausia apibrėžia tai, kad jame įvairūs įrengimai žino apie vienas kitą ir sąveikauja tarpusavyje. Tradiciškai tokios sistemos, kaip apšvietimas, signalizacija, šildymas, žaliuzės ar muzikos sistema, veikia atskirai.
Šių technologijų panaudojimo galimybių yra daugybė, pradedant daug kur jau įprastu šviesos išjungimu išėjus iš kambario, ir baigiant tikslingu skirtingų sistemų panaudojimu. Tačiau svarbiausia tai, kad išmanus namas yra toks, kuris daugeliu atžvilgių pasirūpina savimi pats. Jis gali automatiškai reguliuoti tiek temperatūrą, tiek apšvietimo ryškumą, tiek ir, pavyzdžiui, vejos laistymo dažnumą.
Viena svarbiausių detalių - lauko žaliuzės, kuriomis kontroliuojama patalpų temperatūra. „Išmanus namas žino, kurioje pusėje yra kuris namo fasadas ir kokia temperatūra namuose. Veikdamos automatiniu režimu, žaliuzės gali reguliuoti patalpų temperatūrą.
Programuoti žaliuzes, kaip ir visas išmanių namų technologijas, galima įvairiai. Pavyzdžiui, vakare norint matyti gražų vaizdą, jos gali pakilti, o nakčiai nuleisti apsaugodamos gyventojų privatumą. Kita sistema, kurią bus galima pamatyti „Aeronamuose“ - apsaugos sistema.
Išeinant iš namų tereiks paspausti mygtuką, kuris įjungs signalizaciją, išjungs visas šviesas, o namas pereis į taupų režimą. Taip pat čia bus įrengta ir protingų šviesų sistema, veikianti kartu su judesio davikliais.
„Vienu mygtuko paspaudimu bus galima keisti apšvietimo scenarijus. Einant į kambarį įsijungia žmogaus pasirinktas apšvietimas, o norint jį pakeisti, reiks tik paspausti mygtuką. Tuo tarpu atėjus nakčiai namas žinos, kad yra neaktyvus metas, todėl veiks pagalbinio apšvietimo režimas. Atsikėlus naktį įsijungs pritemdytos šviesos, kurios neakins, o grįžus į miegamąjį, jos išsijungs pačios“, - kalbėjo R. Rakauskas.