Tapytojos Eglės Velaniškytės parodoje „PUOTA MARO METU“ eksponuojami patys naujausi menininkės darbai, tema ir pavadinimas yra padiktuoti gyvenamojo laiko aktualijų bei kūrėjos asmeninių patirčių.

Kauno paveikslų galerija
Parodos atidarymas vasario 11 d. 18 val. Labai jūsų laukiame.
Atskleidžiamas ne kūno formų grožis, ne gundantis jaunystės grakštumas, o ieškoma būties tiesos. Menininkė tapo žmogaus sielą, kuri negali būti visai šviesi. Pasak autorės, ji myli žmones, kokie jie bebūtų - kreivi ar šleivi.
Subtilias emocines būsenas išreiškia prigesintos spalvos, šviesos kontrastai, ekspresyvus temperamentingas potėpis, stipri kompozicija.
„Eglė Velaniškytė palaiko ir išsaugo gyvąją lietuviškos tapybos mokyklos tradiciją, susiformavusią ne bet kur, bet Pirmosios Lietuvos Respublikos sostinėje - čia gyvenusių Justino Vienožinskio, „Ars“ grupuotės (A. Gudaitis, A. Samuolis, V. Vizgirda), Vlado Eidukevičiaus asmenyse.
Tad galima sukonkretinti preciziškiau - E. Velaniškytė yra lietuvių tapytoja, nes jai iki šiol yra svarbios tokios plastinės, universalios ir net amžinos tapybinės vertybės kaip spalva, koloritas, potėpis, faktūra, švytėjimas ir peršviečiamumas.
Būtent iš to gimsta tokios skausmingos ir skaudžios, kartais net baugios (bet visuomet turinčios katarsiškos Vilties trupinių) temos, kurių negalima apibrėžti ir apibūdinti niekaip kitaip, nei egzistencialia ir egzistencine tapyba.
E. Velaniškytės kūrybai yra būdinga poetinė, „žemininkų“ estetikai artima nuotaika, kur tarp švytinčių potėpių ir šviečiančių spalvų slypi tikri, teisingi ir nesumeluoti dalykai.“Menotyrininkas dr.

Lietuvos regionai
Skeletai, kaukolės jums kelia šiurpą? Be reikalo. Pasak dailininkės, tai tik kitas žmogaus būvis. Kaip vanduo: gali būti skystas, garai arba ledas. Bijome mirties? Juk tai gražus slėpinys.
Tai ne poza, ne išdidumas, o kalbėjimas apie tai, kas amžina ir labai svarbu: mūsų nuodėmės, dorybės ir tai - nuo ko nepabėgsi…
Apie autorę
- Gimė 1958 m. Kaune.
- 1976-1982 m. studijavo tapybą LTSR valstybiniame dailės institute.
- Svarbiausi dėstytojai: piešimo - A. Kmieliauskas, A. Švėgžda, prof. K. Morkūnas; tapybos - prof. V. Karatajus, A. Šaltenis; nuo 3 kurso prof. V. Gečo studija; diplominio vadovas - prof. A. Gudaitis.
- Lankė A. Švėgždos privačias grafikos pamokas.
- Dirbo piešimo mokytoja įvairiose mokyklose, edukatore Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, vedė tapybos praktikumą Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete.
- Svarbus kūrybos ir gyvenimo laikotarpis 1985-2000 m., kai gveno Salake - Sabalunkų vienkiemyje, Zarasų r.
- Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2015 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tarybos narė.
Įvertinimai
- 1998-2000 Kultūros ministerijos aukščiausio lygio stipendija.
- 2009-2010 Kultūros ministerijos valstybinė kūrybinė stipendija.
Svarbiausios paskutinių metų parodos
- 2012 Tapybos paroda „Paskutinė vakarienė“ (skirta skulptoriaus Gedimino Borisevičiaus atminimui), atidarymo metu parodytas performansas „Mes ir jūs“ (45 min., idėja ir atlikimas Eglės Velaniškytės ir Jurgos Valatkaitės), Galerija GK, Kaunas.
- 2013 „Geltona“ (iš ciklo „Lūžio kartos vardai“) , Kauno Paveikslų galerija
- 2014 Tapybos paroda: 1979-2014 (su Migle Borisevičiūte), Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos biblioteka
- 2016 ‚, Aš ateinu ‘‘ Marijos ir Jurgio Šlapelių namai, Vilnius.
- 2018 „Būties lengvumas - čia ir dabar“, Kauno Paveikslų galerija (132 tapybos darbai), Kaunas.
- 2019 „Būties lengvumas - čia ir dabar“, Klaipėdos kultūros ir komunikacijų centras, Klaipėda.
- 2019 Tapyba, Senosios Gegužinės dvare, Gegužinės kaimas.