Vaikų Egocentrizmas: Raidos Ypatumai ir Poveikis

Vaikų raidos psichologija yra plati ir įvairi sritis, nagrinėjanti žmogaus augimą ir keitimąsi nuo pat gyvybės užsimezgimo. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų raidos psichologijos aspektą - priešoperacinį mąstymą ir egocentrizmą. Nagrinėsime, kaip šios savybės pasireiškia vaikų elgesyje ir mąstyme, remiantis įvairių psichologų tyrimais ir įžvalgomis.

Priešoperacinis Mąstymas

Priešoperacinis mąstymas yra viena iš kognityvinės raidos stadijų, kurią aprašė Jeanas Piaget. Ši stadija būdinga 2-7 metų vaikams. Šiuo laikotarpiu vaikai dar negali atlikti loginių operacijų, būdingų brandesniam mąstymui. Jie sunkiai suvokia klases, santykius ir kitas abstrakčias sąvokas.

Vaiko kalba priešoperacinio mąstymo laikotarpiu

Vaikų kalba priešoperacinio mąstymo laikotarpiu taip pat pasižymi tam tikrais ypatumais. Piaget teigė, kad šio amžiaus vaikų kalbai būdingas egocentrizmas, nes bendraudami jie šneka kiekvienas sau, negebėdami išklausyti ir adekvačiai reaguoti į kito žodžius.

Vaikų Egocentrizmas

Egocentrizmas - tai vaiko nesugebėjimas suprasti, kad kiti žmonės gali turėti skirtingų požiūrių, jausmų ir minčių nei jis pats. Egocentriškas vaikas mano, kad visi mato ir supranta pasaulį taip pat, kaip jis.

Kaip pasireiškia vaikų egocentriškumas?

Vaikų egocentriškumas gali pasireikšti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, egocentriškas vaikas gali manyti, kad jam sergant, serga ir jo žaislas.

Egocentrizmo tyrimas

Piaget atliko klasikinį eksperimentą, norėdamas ištirti vaikų egocentrizmą. Eksperimento metu vaikams buvo parodytas trijų kalnų modelis. Vaikai turėjo pasakyti, ką mato lėlė, kuri sėdi kitoje modelio pusėje. Dažniausiai vaikai atsakydavo, kad lėlė mato tą patį, ką ir jie, net jei tai buvo neįmanoma.

Piaget trijų kalnų užduotis

Vystymosi Krizės ir Jautrūs Periodai

Vystymasis ne visada vyksta tolygiai. Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kuriuose - pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jautrius periodus (sensityvius) - tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, gražumo, mandagumo ir t.t. Sensityvus poreikis tvarkai - iki 3 metų. Tai netgi potraukis tvarkai. 1-2 m. sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus - gali praryti). Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. - 3 m.). Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmės, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai.

Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. - čiauškėjimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai - čia 2-3 skiemenų. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmo žodžio.

Veikla ir Savęs Pažinimas

Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba. Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, bet negali daryti išvados apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsikąsti. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu.

Apie 2 m. - žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems - gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. 18-20mėn. atsiranda žodis "Aš". Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusių. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis - veiklos subjektas. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?). Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu ("Jonukas nori valgyti") ir tik apie antrus metus sako "Aš noriu valgyti". Atsiranda vaiko reikalavimas "Aš pats!". Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Savęs vertinimas - vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų - tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia.

Veikla Skirtingais Amžiaus Tarpsniais

• Kūdikystėje pagrindinė veikla - bendravimas su suaugusiu.
• 2-3 m. pagrindinė veikla - daiktinė veikla.
• >3 m. - žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vyst.
• >7 m. 3 m. Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku.

Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino savaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas "šiandien", "vakar", "rytoj", "užvakar". Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. 4-7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3-4 m. būdinga kurti savo žodžius.

Tyrimai ir Loginiai Ryšiai

Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pavyzdžiui, mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m., svorio 6 m., tūrį 7 m., bet dar 1-2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis.

Loginės Operacijos ir Informacijos Pateikimas

Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginių operacijų, išskirti klases, santykius. Pavyzdžiui, kas yra įjunga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? Tu turi brolį? Taip, Artūrą. O Artūras turi brolį? Ne. Kiek šeimoje brolių? 4-5 m. Piešime - pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako "Na, nupiešiu namą". Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. Šiam galima įteigti nebūtus prisilietimus.

Lytinis Identiškumas ir Socialiniai Aspektai

Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 m. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama. Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5-6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios sukneles. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški.

Nepriimti - uždari, mažai draugiški, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami - tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. Agresijos pasireiškimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.

Iniciatyvumas ir Pareigos Jaismas

Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė.

Pasirengimas Mokyklai ir Sugestyvumas

Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį, suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis.

Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Šiuo metu net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. Apie dešimtus metus išorinių įtakų vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams.

Pagrindinė veikla - mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas - planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai. Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones. Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7-8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupės formavimuisi turi interesų panašumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse.

Vaiko brandumas

Vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiaisiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį.

Trečiųjų Metų Krizė

Trečiųjų metų krizė - tai laikotarpis, kai vaikas mokosi bendradarbiauti, tinkamais būdais išreikšti savo norus ir su jais susijusius jausmus. Taip pat jie mokosi, kokie būdai yra tinkami savo tikslams pasiekti ir įgyvendinti, kurie būdai jiems yra palankesni, leidžia iš to gauti daugiau gerų dalykų. Tuo metu vaikas mokosi suprasti savo ir kitų ribas, todėl neišvengiamai kyla noras jas bandyti ir patikrinti. Šios krizės metu kyla labai stiprus vaiko autonomijos noras bei bandymas suvokti, kur yra jo autonomijos ribos, kiek jos yra galimos ir leistinos, kas vėliau daro įtaką vaiko asmenybės vystymuisi. Nesėkmingai įveikus šią krizę vaikas su savimi išsineša egocentriškumo savybę, o su tėvų pagalba sėkmingai įveikus šią krizę, jis įgyja bendradabiavimo asmenybės savybę. Tai reikšia, kad tolimesniame gyvenime jis daugiau taikys bendradarbiavimo įgūdį.

Požymiai ir reakcija

Vienas ryškiausių šios krizės požymių yra vaiko autonomijos noras. Tai reiškia, kad vaikas nori daug ką daryti pats, būdinga frazė „aš pats“. Taip pat būna labai ryškūs prieštaravimai, didelis egocentriškumas, noras, jog situacijos ir veiksmai vyktų pagal vaiko taisykles. Tai reiškia, jog tiek žaidimai, tiek bendravimas ir bendra veikla turi vykti taip, kaip nori jis. Dėl to tėvai ir kiti suaugę susiduria su stipriu vaiko pykčiu, pasireiškia verkimas, rėkimas, kritimas ant žemės, gali būti mušimas, kandžiojimas, daiktų mėtymas ir kitas provokuojantis elgesys. Pavyzdžiui, negražūs žodžiai, demontratyvus sakymas „aš tavęs nemyliu“, „aš tavęs nekenčiu“, „man tavęs nereikia“. Svarbu nepamiršti, kad tai nėra tikra, vaikas tokiu būdu tarsi nori atkeršyti tėvams už tai, kad jam nepavyko kontroliuoti situacijos pagal save.

Pirmiausiai siūlyčiau reaguoti supratingai ir priimti faktą, kad tai, kas vyksta su jūsų vaiku, yra visiškai normalu. Tai toks amžiaus tarpsnis, kurio pats vaikas nepasirinko, todėl mūsų visų atsakomybė ir iššūkis yra tai išgyventi bei padėti vaikui šią krizę įveikti tinkamai.

### Bausmės ir pozityvi disciplina

Atsakymas vienareikšmiškai neigiamas, kadangi bausmės situaciją tik pablogina. Kartais gali būti taip, kad mums atrodys, jog nubaudėme vaiką ir jo elgesys pagerėjo, tačiau tai sukelia daug neigiamų pasekmių vaiko emocijoms ir elgesiui ateityje. Pavyzdžiui, vaikas išmoks problemas spręsti agresija, mažės vaiko savivertė, pasitikėjimas tėvais, savarankiškumas. Vaikas gali tapti pasyvesnis, pradėti slėpti netinkamą elgasį nuo tėvų, silpnės vaiko ir tėvų ryšys. Taip pat vaiko viduje apsigyvens daugiau baimės ir nerimo jausmo, tikėtina, kad ir daugiau bejėgiškumo jausmo. Gali būti ir kitų neigiamų pasekmių, jei mes vaiką auklėsime bausmėmis. Labai svarbu, kad bausmių nemaišytume su natūraliomis pasekmėmis ir apskritai auklėjimą bausmėmis su pozityvia disciplina.

### Kaip sušvelninti krizę?

Visų pirma, tėvai tą gali padaryti, jeigu reaguos kantriai ir supratingai. Tėvai turėtų suprasti, kad vaikas pats nepasirinko tokio amžiaus tarpsnio, tad nepykti ant jo, pasistengti nepulti į paniką, nesijausti bejėgiškai, tiesiog būti su vaiku ir padėti jam mokytis.

Savisaugos instinktas žmogui duotas ne veltui - kartais pasaulis gali būti pavojingas. Ir nors savisauga puikiai suveikia kritinėse situacijose, ne visuomet pagalvojame, kad kartais turėtume ja pasinaudoti ir santykiuose. Tad kada ir kodėl santykiuose reikalinga savisauga? Ką reiškia, kai kitų poreikiai mums tampa svarbesni, nei mūsų pačių? Kokių pasekmių tai gali sukelti? Ir kas gali mums padėti šioje situacijoje? Šiandieną pažvelkime į savisaugos temą šiek tiek kitu žvilgsniu, nei įprastai galvojame.

Apie ką pirmiausiai pagalvojame, kai išgirstame žodį savisauga? Ko gero, dažniausiai galvojame apie kokius nors fizinius veiksmus, kovos menus. Jei kalbame apie psichologiją, savisauga galėtų reikšti, kaip save apginti tam tikrose situacijose, kaip išlaikyti ribas, pasakyti “ne” ir panašiai. Tačiau savisauga galėtų būti suprantama ir šiek tiek plačiau, kai kalbame apie santykius tarp žmonių.

Ko gero, pirmiausiai savisauga tampa reikalinga tada, kai pagauname save, kad kažkodėl bendraudami kitais pasirūpiname labiau, nei savimi, patys sau tampame mažiau svarbūs. Kitų žmonių poreikiai arba norai tampa svarbesni, nei mūsų. Pavyzdžiui, kai su draugais renkamės, kur vakare nueisime ir kažkuris iš draugų ką nors pasiūlo, o jūs atsakote, jog jums nesvarbu, nors iš tiesų gal ir svarbu. Negalite to pasakyti, nes manote, jog, galbūt, kitiems tai yra svarbiau. Tai -toks požiūris į save, kai pradedame galvoti, kad kitų žmonių poreikiai ir norai arba tikslai yra kažkuo svarbesni ir, žinoma, jie tampa svarbesni, nes turite tokį įsitikinimą. Tačiau galbūt verta šiek tiek stabtelėti ir apie tai pagalvoti. Galbūt vis dėlto verta ir į save atsižvelgti tiek pat, kiek ir į kitus? Juk jei žmonių poreikiai ir norai yra svarbūs, mes taip pat esame tokie pat žmonės, tad galbūt ir mūsų poreikiai, norai, jausmai, mintys yra svarbūs? Kartais tenka žmones girdėti piktinantis, ar reikia būti tokiems egoistiškiems ir egocentriškiems bei pradėti rūpintis savimi. Iš dalies - taip. Kartais reikalingas sveikas egoizmas - kai nepradedame neigti kitų žmonių poreikių, juos ignoruoti, kai mes netampame sau patys svarbiausi. Sveikas egoizmas yra tuomet, kai gebame atsižvelgti į kitų žmonių norus, tačiau taip pat nepametame ir savęs.

Pavyzdžiui, pagalvokime apie kelias santykių situacijas. Galbūt teko atsidurti tokiuose santykiuose, kur jausdavotės išnaudojami? Kuomet žmogus kviesdavosi jus į pagalbą, kai jam reikėdavo, tačiau nesutikdavo susitikti, kai pasikalbėti norėdavote jūs. Arba niekada neturėdavo jums laiko, nebent tuomet, kai jam to reikėdavo - pasiskolinti pinigų, padėti persikraustyti, palaikyti morališkai ar išklausyti, kai jam būna sunku, tačiau kai jums prireikdavo to žmogaus pagalbos, tiesiog negalėdavote susitikti arba susisiekti. Greičiausiai tokiuose santykiuose patyrėte daug nusivylimo ir daug skausmo, nes norisi, kad santykiai būtų lygiavertiškesni. Kitas atvejis - galbūt jūs ar kas nors iš jūsų aplinkinių esate atsidūrę santykiuose, kuriuose patiriamas smurtas. Tikriausiai klasikinė situacija, kuomet vienas sutuoktinis smurtauja prieš kitą, o tas, prieš kurį smurtaujama, bando visaip pateisinti smurtaujantįjį, jog jis geras žmogus, tik kartais muša. Tai - toks santykių variantas, kada reikalinga savisauga.

Visa tai prasideda nuo klausimo, kodėl kito žmogaus poreikis yra gerokai svarbesnis, nei mūsų. Galbūt verta šį klausimą sau iškelti. Galbūt kitas žmogus turi poreikį, kad jam padėtume. Lygiai taip pat ir mes esame verti sulaukti pagalbos. Tad savisauga - apginti save, primenant sau, kad esame tokie pat vertingi, kaip ir kiti žmonės, ir tai reiškia, kad savo poreikius turėti savo jausmus ir savo mintis apginti tikrai galima ir reikia.

1 būdas
Meilė sau - kai žmogus visada rūpinasi savimi, bet jaučia atsakomybę rūpintis ir kitais. Įsivaizduokite, kad turite didžiulį dėžę deguonies kaukių, už kurias esate atsakingas tik jūs. Tai ypatingos kaukės, kurios žmonėms gali suteikti laisvės, pasitikėjimo, meilės, leidžia jaustis žmogumi ir gyventi šiame gyvenime. Jeigu jūs neužsidėsite tokios kaukės, vieną dieną pritrūks deguonies ir nebeturėsite jėgų jų dalinti kitiems. Kaip tu, kuris neturi pasitikėjimo, nemyli savęs, gali padėti kitam? Todėl meilė sau - meilė dėl kitų, jaučiant atsakomybę, kad pasikrovus energijos, meilės, šilumos ir tikėjimo gyvenimu galėsite tai suteikti kitam.

Kai žmogus egocentriškas - jis visada dirba tik dėl savęs. Jis sustiprintai ir perdėtai deda viską į save, taip atitolindamas save nuo kitų žmonių, išaukštindamas save ir žiūrėdamas iš viršaus, lygindamas ir manydamas, kad kiti prastesni, nei jis. Toks žmogus išlaiko atstumą, kituose įžiūri konkurentus ar laiko menkesniais. Egocentriškumas mus atitolina nuo kitų. Meilė sau priartina ir įkvepia mus dalintis.

2 būdas
Kai žmogus myli save, bando įsiklausyti kitą. Nesvarbu ar tai bus konfliktas, ar diskusija, jis visad bandys įlipti į kito žmogaus „batus" ir suprasti kito skausmą, taip suvokdamas ir išlaisvindamas save nuo skausmo, turėdamas sąmoningumo ras būdą susitarti.

Kai žmogus egocentriškas pirmiausia jis teisina save, apgina save ir apkaltina visą aplinką dėl nelaimės ir būsenos. Jis visad aklai tikės, kad jo teisybė vienintelė ir teisinga.

Nesupraskite klaidingai, kad meilė sau yra savęs kaltinimas. Jokiais būdais. Meilė sau - supratimas kito ir savęs, radimas pusiaukelės iš abiejų pusių. Egocentriškumas - tik kaltinimas, matymas kito kaltę. Meilė sau yra nuostabus kelias į laisvę, suvokimą kitomis spalvomis, kai galime nelaikyti pykčio, o rasti kompromisą išsikalbėdami. Apie tai ir mokomės visuose „Kelionės į save“ kursuose, kurie vyksta ir nuotoliniu būdu.

Priminkite, kad visos sąmoningumo kelionės prasideda nuo meilės sau, nes mūsų atsakomybė šiame pasaulyje gyventi laimingiau.

Norite auginti pasitikėjimą savimi? Ieškote savirealizacijos bei bendraminčių rato sąmoningam ir laimingam gyvenimui kiekvieną dieną? Prisijunkite prie praktinių mokymų moterims kartu su Leonora Be You gyvai ar internetu.

Žemiau pateikiama asmenybės sutrikimų klasifikacija pagal DSM-5:

Asmenybės Sutrikimas	Apibūdinimas	Ypatumai
Paranoidinis	Nepasitikintis ir įtarus požiūris į kitus žmones	Atsitraukę, emociškai šalti, pavydūs, bijo intymumo
Šizoidinis	Atsiskyręs, mažai bendravimo poreikio	Susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą
Šizotipinis	Ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys	Keisti intrapsichiniai išgyvenimai, neįprastas mąstymas
Antisocialinis	Kitų asmenų teisių nepaisymas ir pažeidinėjimas	Agresyvūs, impulsyvūs, manipuliuoja, meluoja, apgaudinėja
Ribinis	Nestabilumas tarpasmeninių santykių, savęs vaizdo ir afekto srityse	Impulsyvus elgesys, intensyvios emocijos, pykčio protrūkiai
Histrioninis	Siekiama būti dėmesio centre	Nebrandumas, egocentriškumas, emocinis nestabilumas
Vengiantis	Drovūs, itin jautrūs, baimingi	Vengia socialinių situacijų, bijo būti sukritikuotais
Priklausomas	Pasyvūs, nuolankūs, paklusnūs	Jaučiasi neadekvatūs, silpni, vengia atsakomybės
Obsesinis kompulsinis	Perfekcionistiški, užsispyrę, teisuoliški	Nelankstūs, linkę laikytis taisyklių, slopina jausmus

tags: #egocentriskumas #ir #noras #buti #mylimam