Dažnai pasitaiko situacija, kai atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju tenka nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių.
Jei tai kartojasi nuolat, kyla klausimas, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk ir kodėl turime mokėti už vėsų vandenį, kuriuo nesinaudojame, kaip už karštą?
Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl taip nutinka, ir ką galite padaryti, kad iš čiaupo bėgtų tinkamos temperatūros vanduo.
Radiatoriaus nuorinimo ventilio permontavimas
Galimos priežastys, kodėl nepakankamai šyla radiatoriai
- Neteisingai subalansuota šildymo sistema. Namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo įvertinti gyventojų poreikį ir vidaus sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio vandens pasiskirstymą.
- Savavališkai atlikti remonto darbai. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta pirminiame šilumos sistemos projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.
- Šilumos praradimas dėl pasenusių vamzdžių.
- Nekokybiški balansiniai ventiliai.
- Cirkuliacijos sistemos būklė. Dėl to, kad vanduo nuolat cirkuliuoja „gyvatuku“, iš čiaupo bėga ne vamzdyje atvėsęs, o karštas vanduo. Jei pagal projektą name „gyvatukas“ nenumatytas ir neįrengtas, gyventojams visada teks laukti, kol iš čiaupo ims bėgti karštas vanduo.
- Šilumos punkto darbo. Kartais sumažinus temperatūrą bandoma taupyti, bet mažiau mokėdami už vandens pašildymą ir „gyvatuką“, gyventojai daugiau sumoka už vandenį, kurį leidžia laukdami atbėgant karšto.
Skirtinguose namo butuose vandens temperatūra gali skirtis dėl to, kad į vienus butus vanduo teka iš vieno šilumos mazgo, į kitus - iš kito.
Visa tai turėtų aiškintis ir tvarkyti tie, kurie už gyventojų pinigus rūpinasi vandens sistemos ir šilumos punkto priežiūra.
Ką daryti, jei bute yra per šilta arba per šalta?
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją.
Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.
Kas atsakingas už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą?
Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka namo administratoriaus arba bendrijos paskirti prižiūrėtojai, kurie pagal teisės aktų nuostatas privalo numatytu reguliarumu atlikti būtinus patikros ir priežiūros veiksmus, remonto darbus. Sklandžiai veikianti pastato vidaus šildymo sistema užtikrina kokybišką patalpų šildymą.
Kur kreiptis?
- Namo administratorius arba bendrija. Jei jūsų netenkina karšto vandens kokybė, reikėtų kreiptis į tas organizacijas, kurios rūpinasi jūsų namo karšto vandens sistemomis ir šilumos punkto priežiūra.
- Šilumos tiekėjas. Jei pastebėjote, kad karšto vandens temperatūra nesiekia 50 laipsnių, iš karto kreipkitės į vandens tiekėją.
Svarbu žinoti apie legioneliozę
Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavus daugiau legioneliozės atvejų nei ankstesniais metais, liepos 1 d. buvo patvirtinta nauja higienos norma, kuri įpareigojo karšto vandens tiekėjus užtikrinti, kad vandentiekio sistemose karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė nei 50 °C.
Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila.
Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?
- Nuleisti užsistovėjusį vandenį. Po ilgesnės naudojimosi karštu vandeniu pertraukos būtina karštą vandenį iš kiekvieno namuose esančio čiaupo stipria srove nuleisti 5 minutes.
- Reguliariai valyti dušų galvutes ir čiaupus. Būtent dušų galvutėse ar čiaupuose ilgainiui susikaupusiose nuosėdose gali atsirasti ir daugintis legionelės.
- Palaikyti tinkamą temperatūrą. Karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas - visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C).
Kaip apskaičiuojama karšto vandens kaina?
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos kainos ir geriamojo vandens (su nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainomis) kainos.
Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios karšto vandens tiekėjo veiklos išlaidos.
PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), mokamas valstybei.
Kas lemia karšto vandens kainos dydį?
Karšto vandens kaina daugiausiai priklauso nuo šilumos kainos dydžio.
Kaip deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis?
Savitarnos svetainėje karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti skiltyje „Rodmenų deklaravimas“ (Sąskaitos > Rodmenų deklaravimas), nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
Jeigu jūsų bute (patalpose) yra įrengti keli karšto vandens skaitikliai, kiekvieno jų rodmenis deklaruokite atskirai.
Iki kada reikia deklaruoti nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis?
Nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis reikia deklaruoti nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.