Elektroninės bankininkystės duomenų saugumas: kaip apsisaugoti nuo sukčių?

Šiandien vis daugiau vartotojų atranda elektroninės bankininkystės teikiamus privalumus: tikrinti sąskaitas, mokėti mokesčius ar valdyti savo finansus internete yra patogu ir lengva. Pasaulis kuo toliau, tuo labiau keliasi į internetą.

Vienas šio proceso lyderių, skiriantis bene didžiausias investicijas į įvairius IT sprendimus - bankininkystės sektorius, kiekvienais metais skaičiuojantis augančius elektroninės ir mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius, rašoma Lietuvos bankų asociacijos pranešime spaudai. Tačiau ar kada pagalvojote, ar tinkamai naudojatės el. bankininkyste? Deja, kartu su visomis skaitmeninės erdvės galimybėmis, nesnaudžia ir sukčiai.

Lietuvos bankų asociacija (LBA), minėdama „Interneto savaitę 2017“ ir „Europos pinigų savaitę“, dar kartą primena būti atsargiems ir neužkibti ant sukčių kabliuko. Jie dinamiškai prisitaiko prie naujovių ir atranda vis išradingesnių būdų, kaip apgaulės būdu išvilioti iš žmonių jų slaptus duomenis, reikalingus prisijungiant prie interneto bankininkystės. Dažnas, kol nesusiduria su meistriškai sukčių surežisuota situacija, sako, kad dėl savo patiklumo kalti patys nukentėjusieji ir „man taip tikrai nenutiks“, tačiau tokia nuostata neretai būna klaidinga.

Kaip ir kasmet, spalį minime kibernetinio saugumo mėnesį kartu su Europos Sąjunga.

Pagrindiniai nusikaltimų tipai, susiję su interneto bankininkyste

Galima išskirti keletą nusikaltimų tipų, susijusių su interneto bankininkyste:

• Duomenų vagystė elektroninėje erdvėje (angl. phishing), kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai buvo kuriami netikri bankų internetiniai puslapiai, atrodantys kaip originalios svetainės. Juose įvedus savo prisijungimo duomenis, pastaruosius sužino tretieji asmenys. Dažniausiai nuorodos į tokius apgaulingus puslapius pateikiamos socialiniuose tinkluose ar e. laiškuose, gautuose neva iš banko, lizingo, draudimo bendrovių darbuotojų ar elektroninės parduotuvės atstovų ir pan.
• Tuo tarpu dabar dažniau pasitaiko atvejų, kai paspaudus tam tikras nuorodas, gautas el. laiškais ar žinutėmis socialiniuose tinkluose, vartotojų kompiuteriuose įdiegiami virusai, kurie užkrečia programas. Prisijungiant prie e. bankininkystės, užkrėstas virusu kompiuteris dažniausiai pradeda strigti, prašyti pakartotinai surinkti slaptažodžius, o tuo metu, vartotojui nieko neįtariant, kenkėjiška programa formuoja pinigų nuskaitymą iš sąskaitos.
• Ant sukčių kabliuko neretai užkimba asmenys, sulaukę skambučių ar elektroninių laiškų iš neva policijos, „Sodros“, mokesčių inspekcijos pareigūnais ar giminaičiais bei jų pažįstamais prisistačiusių asmenų, kurie išvilioja bankininkystės prisijungimo kodus, asmens duomenis.
• Sukčių taikikliais vis dažniau tampa ir įmonės. Apgavikai apsimeta bendrovių vadovais (ypač, jei tai tarptautinė įmonė) ar kitais atsakingais asmenimis ir e. paštu ar imituodami balsą telefonu, susisiekę su šalyje veikiančiu padaliniu, paprašo įvykdyti tam tikrų sumų skubius pavedimus. Prieš tai per įmonių el. svetaines ar paskyras socialiniuose tinkluose nuodugniai išsiaiškina visą reikiamą informaciją apie įmonę.

Kaip apsisaugoti: svarbūs patarimai

ESET, šios iniciatyvos partnerė ir aktyvi dalyvė, pateikia kelis esminius patarimus, kaip saugiai naudotis el. bankininkyste:

1. Naudokitės tik patikimu įrenginiu. Pirma ir pagrindinė taisyklė jungiantis prie el. bankininkystės paskyros - tam naudoti patikimą įrenginį. Jūsų asmeninis kompiuteris, planšetė ar išmanusis telefonas yra įrenginiai, kuriuos geriausiai žinote, todėl lengviau pastebėsite, jei vyktų kas nors įtartina. Jei galite, venkite prie el. banko jungtis naudojantis pasiskolintais ar viešais įrenginiais.
2. Būkite atsargūs, kur jungiatės. Ne kiekvienas interneto ryšys yra pakankamai apsaugotas, kad galėtumėte saugiai naudotis internetine bankininkyste. Viešas Wi-Fi jūsų pamėgtoje kavinėje ar bet kuris lengvai prieinamas interneto tinklas miesto aikštėje nėra geriausias interneto ryšys pasitikrinti savo sąskaitą ar sumokėti mokesčius. Jei jums reikia naudotis tokiu internetu ryšiu, naudokitės virtualiu privačiu tinklu (VPN), kad jūsų komunikacija būtų šifruojama ir nepasiekiama kibernetiniams nusikaltėliams.
3. Maksimaliai atnaujinkite savo kompiuterį. Pasirūpinkite, kad jūsų operacinė sistema ir naudojamos programos būtų laiku atnaujinamos ir turėtų įdiegtus aktualius naujinimus. Tai užkerta kelią nusikaltėliams, bandantiems pasinaudoti jūsų įrenginio saugumo spragomis. Dauguma programų siūlo automatinius naujinimus ir versijų tikrinimus - jei suteiksite programoms leidimus atsinaujinti pačioms, jums nereikės vargintis ir tam skirti savo laiko.
4. Naudokite patikimą ir atnaujintą saugumo sprendimą. Esminis patarimas: prieš naudodamiesi el. bankininkyste, įdiekite patikimą, visapusišką ir laiku atnaujintą saugumo sprendimą. Antivirusinės programos užtikrina, kad būsite apsaugoti ne tik nuo įvairių kenksmingų programų, bet ir nuo sukčiavimo atakų, bandančių išvilioti jūsų asmeninius duomenis netikrose svetainėse.
5. Sukurkite stiprų slaptažodį vienam tikslui. Kai jungiatės prie el. bankininkystės ir naudojatės ne kodų generatoriumi ar mobiliuoju parašu, įsitikinkite, kad jūsų sugalvotas slaptažodis yra pakankamai sudėtingas. Svarbiausia, kad šis slaptažodis būtų naudojamas tik vienam tikslui - prisijungimui prie el. bankininkystės. Naudoti vieną ir tą patį slaptažodį prisijungti prie soc. tinklų, el. pašto ir el. bankininkystės yra nesaugu.
6. Naudokite dviejų faktorių identifikavimą. Jei jūsų bankas siūlo dviejų faktorių identifikavimą, naudokite jį. Tokiu būdu bankas gali du kartus patikrinti, ar tikrai jūs jungiatės prie savo el. bankininkystės paskyros ar darote didelės sumos pervedimą. Papildomas patvirtinimas SMS žinute ar įrenginio atpažinimas didelės naštos nesukels, bet užtikrins saugumą.
7. Nepasiduokite sukčių pinklėms. Kibernetiniai nusikaltėliai viską padarys, kad tik išgautų jūsų asmeninius duomenis ar jautrią informaciją. Jie gali apsimesti esantys bankininkai, prašantys pakeisti prisijungimo slaptažodį laiške paspaudus patalpintą nuorodą, kuri, deja, veda į fiktyvią svetainę, arba padiktuoti slaptažodžių kortelės kodus ir pan. Atminkite, kad bankas niekada neprašo informacijos pateikti el. paštu. Gavę įtartiną laišką ar skambutį, kreipkitės į savo banko vadybininkę ir pasitikslinkite, ar tikrai jie prašo to, kas jums rašoma laiške.
8. Visada atsijunkite. Net jei ir el. bankininkystės puslapis pats nutraukia jūsų prisijungimą jums juo nebesinaudojat, verčiau tą padarykite patys: baigę tikrinti ar mokėti sąskaitas, atsijunkite nuo interneto banko, kad juo negalėtų naudotis įsilaužėliai.
9. Aktyvuokite SMS pranešimus. Jei retai tikrinatės savo sąskaitą prisijungę prie el. bankininkystės, galite įjungti SMS pranešimus, kad gautumėte žinutę apie vykstančias jūsų sąskaitos transakcijas.

Kiti svarbūs patarimai:

• Niekam neatskleiskite prisijungimo prie e. bankininkystės duomenų. Pastarieji (vartotojo ID, slaptažodžiai ir kt.) yra tiesioginis raktas nuo Jūsų sąskaitų banke, todėl taip, kaip saugote savo piniginę ir grynuosius, turite saugoti ir šiuos duomenis. Nepalikite jų nesaugiose vietose, nenešiokite piniginėse kartu su mokėjimo kortelėmis ar pan.
• Bankai, lizingo bendrovės, mobiliojo ryšio operatoriai, kitos paslaugų įmonės ar institucijos neskambina ir nesiunčia elektroninių laiškų prašydami elektroniniu būdu pateikti asmeninę informaciją. Tai tik jums priklausanti informacija.
• Baigę darbą e. bankininkystės svetainėje, saugiai išeikite iš elektroninio banko paslaugos (paspauskite mygtuką „Išeiti“, „Atsijungti“ ar pan.) ir uždarykite naršyklės langą.
• Stenkitės nesudaryti slaptažodžio iš savo vardo, pavardės, adreso ar gimimo datos.
• Neįrašykite svarbios informacijos į internete iššokančius (pop-up) langus, nes jie gali nuvesti į nesaugią aplinką.
• Nespauskite nuorodų ir neatidarinėkite dokumentų, gautų iš nežinomų asmenų.
• Atidžiai tikrinkite siuntėjų adresus (ypač jei prašoma finansinės pagalbos ar pan.) - sukčiai gali siųsti laiškus nuo neva jūsų pažįstamų, tik, pavyzdžiui, pakeičia ar praleidžia vieną raidę e. pašto adrese.
• Būkite atsargūs, naudodamiesi neapsaugotais bevieliais tinklais (pavyzdžiui, oro uostuose, kavinėse) - stenkitės nesijungti prie savo e. pašto ar kitų asmeninių duomenų.
• Patartina, jungiantis prie socialinio tinklo paskyros ar e. pašto, pasirūpinti dviejų faktorių autentifikavimu (pavyzdžiui, slaptažodis ir telefono numeris).
• Jeigu pastebite, kad prisijungiant prie e. bankininkystės programa „stringa“ ar prašo pakartoti duomenis dar kartą, susisiekite su banku, pasiteiraukite dėl galimų techninių nesklandumų.

Elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius Lietuvoje

LBA statistikos duomenimis, per pastarąjį penkmetį (nuo 2010 pab. iki 2016 m. III ketv.) registruotų e. bankininkystės vartotojų skaičius išaugo penktadaliu (nuo apytikriai 3,5 iki 4,2 mln. registruotų vartotojų). Kaip matyti iš skaičių, kai kurie gyventojai turi po keletą prisijungimų.

Pastaraisiais metais Lietuvoje bei visoje Europoje ypač populiarėja ir mobilioji e. bankininkystė. Netgi numanoma, kad 80 proc. taip vadinamos tūkstantmečio kartos atstovų (gim. 1980-2000 m.) niekada neapsilankys bankų skyriuose, nes bankų paslaugomis naudosis per mobiliuosius telefonus.

Bankai nuolat pabrėžia, jog klientų duomenų saugumas - prioritetinė veiklos sritis, į kurią nenutrūkstamai investuojama. Tačiau būtina didinti ir pačių klientų (o ypač augančios kartos) sąmoningumą ir finansinį raštingumą.

Tuo pagrindu privaloma vystyti ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius - be jų bus sudėtinga pasinaudoti šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis bei produktais. LBA šiuo pagrindu jau yra pateikę siūlymų šalies valdžios struktūroms.

tags: #elektronines #bankininkystes #duomenys #yra #banko #nuosavybe