Elenos Sodyba: Atsiliepimai apie Ramybės Oazę Dieveniškių "Pypkėje"

Elenos sodyba - tai ne tik vieta nakvynei, bet ir gyvas muziejus, atspindintis Lietuvos kaimo dvasią. Įsikūrusi unikaliame istoriniame-regioniniame parke, garsėjančiame rėžiniais kaimais - vieninteliais tokiais Lietuvoje, ši sodyba siūlo ne tik pamatyti, bet ir "pačiupinėti" senąją buitį. Tačiau, kas iš tiesų slypi už šios ramybės oazės? Panagrinėkime atsiliepimus ir istoriją, kad atskleistume šios vietos unikalumą.

Norint čia patekti, būtina turėti asmens dokumentą. Ir visa tai - viename iš unikaliausių Lietuvos kampelių, vadinamame Dieveniškių „pypke“ - siaurame šalies iškyšulyje, beveik iš visų pusių apsuptame Baltarusijos.

Dieveniškių regioninio parko žemėlapis

Sodybos Istorija ir Įkūrėjai

Elena pasakoja, kad mintis atkurti sodybą gimė neatsitiktinai - tai jos gimtasis kraštas, „širdžiai artimas“, kaip pati sako. Čia ji gimė, augo, baigė mokyklą, o tik vėliau išvyko į miestą. Visa jos vaikystė ir jaunystė prabėgo šiose apylinkėse.

„Ten yra mano tėviškė, šalia gyvena mano tėvukai ir natūraliai kilo noras turėti ką nors netoli jų. Kadangi pasitaikė proga įsigyti netoliese esančią sodybėlę - tai ne ta pati, kurioje gyvena mano tėvai - mes ją ir nusipirkome“, - pasakoja moteris. Meilė šiam kraštui Eleną lydėjo nuo mažumės.

Dar mokyklos laikais ji kartu su mokytoja vaikščiojo po apylinkes, rinko etnografinę medžiagą, užrašinėjo senovines dainas, fotografavo rankšluosčius ir kitus tradicinius buities daiktus. Taip pat išvažiavus į Vilnių baigiau istorijos studijas Vilniaus universitete, vėlgi tai rišosi į vieną, ir su vyru esame savo krašto ir gamtos mylėtojai“, - atskleidžia pašnekovė.

Įsigijus seną sodybą, kuriai jau daugiau nei 120 metų, porai teko susidurti su nemažais iššūkiais. Būklė buvo prasta, o net ir kaimynai netikėjo, kad čia dar galima ką nors padaryti: „Nieko nepadarysite, reikia viską išgriauti ir statyti naujai“, - sakė jie. Tačiau Elena su vyru nusprendė kitaip.

Jie jau seniau kaupė įvairius sendaikčius ir laikė juos Elenos tėvų kluone. Įsigijus sodybą, gimė idėja viską perkelti į senąją pirkią ir taip sukurti muziejų.

„Taip gimė mūsų muziejukas senoje pirkioje - nieko nebeišgriovėme, nesugriovėme. Ką reikėjo - pasitvarkėme, bet stengėmės išlaikyti autentiškumą, kad svečiai ir žmonės, atvykstantys aplankyti mūsų krašto, galėtų užeiti vidun ir pamatyti, kaip anksčiau atrodė šio krašto buitis“, - pasakoja Elena.

Elena ir Andrius nusprendė, kad čia būtina sudaryti sąlygas svečiams ne tik pamatyti, bet ir patiems „pačiupinėti“ senąją buitį - pasukti ratelį, apžiūrėti lovatieses, pabandyti mušti sviestą su boika (aut. past. muštuvu). „Šalia iš seno miško rąstų pasistatėme naująją pirkelę - komfortišką, skirtą svečiams, kad apsistoję pas mus jie galėtų pajusti krašto gyvenimo dvasią. Joje - žemi slenksčiai, aukštos lubos, maži langeliai“, - sako ji.

Iššūkiai ir Atskleidimai

Elenos teigimu, sodybėlę jie turi jau 13 metų. Iš pradžių viskas buvo skirta tik sau - idėja buvo pasistatyti mažąją pirkelę šalia tėvų, net negalvojant apie svečių priėmimą. „Svečius pradėjome kviesti gal po gerų penkerių metų. Namukas buvo apleistas, apaugęs, apžėlęs krūmais, tvoros sugriuvusios. Iš miško rąstų statėme naują namelį, buvo eglišakių daug likę ir nusprendėme juos panaudoti tvorai. Yra kraštui būdinga eglišakių senovinė tvora“, - atskleidžia moteris.

Ji priduria, kad su vyru eglišakių tvorą pynė apie dvejus metus - tai reikalavo daug laiko ir kantrybės. „Kadangi neturėjome minties daryti verslo, pirmieji svečiai, kai jie atvyko, aš net pamiršau apie pinigus, nes buvo smagu, kad kažkas atvažiavo, kad galime pirmiesiems parodyti muziejų, papasakoti“, - šypsodamasi prisimena Elena.

Dabar jų sodyba pritaikyta pažintiniam turizmui - čia saugomas krašto paveldas, o vietinės tradicijos ne tik rodomos, bet ir ragaujamos. Jie turi kulinarinio paveldo ženklą, o svečiams siūlo paragauti tradicinių bulvinių blynų, kepamų pagal Elenos močiutės ir mamos receptus.

Unikalumas ir Svečių Patirtys

„Sulaukiame labai įdomių svečių mūsų sodyboje. Tikslingai buvo atvykę svečiai iš Minesotos, iš Rumunijos, kurie važiuoja palei Europos pakraščius. Jiems atrodo įdomu, kai tu atvyksti į Lietuvą ir pačioje Lietuvoje, važiuojant į kitą regioną, turi turėti asmens dokumentą, nes kitaip neįvažiuosi. Šioje vietoje esame išskirtiniai“, - pasakoja Elena.

Tai - ne šiaip sau pasakymas. Sodyba įsikūrusi Dieveniškių istoriniame-regioniniame parke, vadinamame ir „pypke“. Tai siauras Lietuvos kyšulys, beveik iš visų pusių apsuptas Baltarusijos. „Kitaip neįvažiuosite, turite turėti asmens dokumentą. Kai įvažiuojate į siaurą vietelę, jūs būnate apgaubti Baltarusijos - kaip maišelyje randatės. Įvažiuojate į mūsų istorinį-regioninį parką“, - priduria Elena.

Ši unikali vieta, kur susipina istorija, tradicijos, autentiškumas ir tikra meilė savo kraštui, tapo gyvu muziejumi, atviru visiems, kurie nori ne tik pamatyti, bet ir išgyventi senąją lietuvišką buitį. Elena ir Andrius ne tik atkūrė sodybą - jie prikėlė krašto dvasią.

Elenos Sodybos Aplinka: Gėlės ir Gamta

Gėlynus įkūrė pati E.Nikonova sakė, kad, kai nusipirko sodybą, ten nieko nebuvo. „Čia stovintis namas buvo nebaigtas renovuoti, dabar užsiimame jo renovacija iš išorės. Buvo senas sodas, tad tuos senuosius medžius išpjovėme ir pasodinome naujų. Mūsų sodas iš tiesų nėra didelis, nes vaikai nelabai mėgsta jo gėrybes, tad daugiau auginame gėlių, - šypsodamasi pasakojo pašnekovė.

Visus gėlynus įkūriau pati, daug ką atsivežiau iš senųjų namų: visas turėtas rožes, daug spygliuočių. Gėlynų pas mus čia labai daug ir kasdien jų vis daugėja. Nuvažiuoji į turgų ar parduotuvę, pamatai ką nors nauja ir nusiperki. Kuo toliau, tuo daugiau ir norisi.“

Elenos sodybos gėlynai

Gėlių įvairovė

Be 20 rūšių rožių ir spygliuočių, Elenos sode auga įvairiausių ir dvimečių, ir vienmečių augalų: hortenzijos, lelijos, daug barzdotųjų ir Sibiro irisų, tulpės, narcizai, petunijos, jurginai, pelargonijos, veronikos, melsvės, jazminai, bruneros ir daug kitų: „Sunku net viską prisiminti ir išvardyti, - sakė pašnekovė ir pridūrė, kad jos puoselėjamą sodą dar puošia šimtas ar net daugiau bijūnų krūmų: - Man jie labai patinka, gal pati gražiausia vasarinė gėlė.“

Paklausta, gal kartais jų ir parduoda, sakė, jog ne: „Vyras man visad sako, kad viską daliju, geriau parduočiau, - juokėsi pašnekovė, - bet man kažkaip nesinori. Geriau jau duoti žmogui, kuris mėgsta, užsiims, rūpinsis.“ Elena pasakojo, kad gėles itin mėgo jos mama, moteris svarstė, kad gal ta meilė joms iš mamos ir paveldėta: „Pas mus buvo daug gėlynų, mama labai mėgo gėles. Turbūt nuo mažų dienų ir man tai persidavė.“

Sodybos Priežiūra

Sodybos teritorija - gana nemaža, siekia apie 1,5 ha. Dalis jos - apsodinta, taip pat yra iškastas tvenkinys, šeima pasistatė pirtelę ir neseniai išliejo pamatus dar vienam namukui. „Norime įkurti laisvalaikio zoną ir tą vietą nuomoti“, - planais pasidalijo E.Nikonova. Pašnekovė pasakojo, kad prie namo įrengė ir baseiną, tik dar nespėjo užbaigti visų darbų: „Prūdas tai prūdas, bet norisi ir prieš namą turėti baseiniuką, tad išsikasėme.“ Nikonovų sodyboje, kaip teigė Elena, daug įvairiausių akmenukų, nes jie sodybos šeimininkei labai patinka.

Paklausta, ar ne per sunku rūpintis tokia nemaža sodyba, Elena teigė, kad lengva nėra, tai atima ir daug laiko, bet pasidžiaugė, jog, kai prireikia, į pagalbą atskuba vyresnieji vaikai. „Visa priežiūra užima tikrai labai daug laiko - kol apsiravi, patręši, rožes reikia ir nupurkšti - šiemet jas labai puola amarai, reikia ir pievelę nusišienauti. Kai reikia ką nors pakasti, atnešti kokį akmenį, pati negaliu - turiu bėdų dėl nugaros, man padeda vaikai.

O dirbti sode man labai patinka, atrodo, išeini ten ir nieko daugiau nereikia, atsipalaiduoji, ir malonu, ir gražu. Nesakau, kad nepavargstu, bet, kai viską darau savo malonumui, tai ir tas nuovargis yra malonus, ir laikas kitaip bėga.“

Patogumai ir Apgyvendinimas

Elenos sodyba nuo Vilniaus nutolusi 42 km. Iki Širvintų miestelio 3 km, kuriame galėsite skaniai pavalgyti, apsipirkti, pasidžiaugti fontanais, paplaukioti baseine ar mėgautis paplūdimiu ir šiltu Motiejūnų tvenkiniu.

Patogumai:

  • Nemokama vieta automobiliui
  • Leidžiama atsivežti gyvūnus

Elenos namai Meldų g. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

Slapukų naudojimas

Elenos namai Meldų g. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas.

vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.

Savybė Aprašymas
Vieta Dieveniškių istorinis-regioninis parkas ("pypkė")
Atstumas nuo Vilniaus 42 km
Teritorija Apie 1,5 ha
Gėlės 20 rūšių rožių, šimtas bijūnų krūmų, hortenzijos, lelijos, irisai, tulpės, narcizai ir kt.
Patogumai Automobilių stovėjimo aikštelė, leidžiama su gyvūnais

Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.

tags: #elenos #sodyba #atsiliepimai