Straipsnyje nagrinėjama Europos Tarybos konvencija dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (Strasbūro konvencija). Ši konvencija yra vienas iš svarbiausių tarptautinių teisės aktų, skirtų kovai su pinigų plovimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.
Pinigų plovimo paplitimui yra labai svarbi valstybės ar regiono geografinė padėtis, Lietuva, Latvija ir Estija (toliau - Baltijos šalys) pasauliniame kontekste dažniausiai priskiriamos vienam regionui.
Baltijos šalys: Lietuva, Latvija, Estija
Pinigų plovimo prevencijos samprata ir priemonės
Atsirandant vis sudėtingesnėms pinigų plovimo schemoms buvo būtina sukurti efektyvesnes pinigų plovimo prevencijos priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią pinigų plovimui.
Pinigų plovimo prevencijos priemonių efektyvus taikymas tiesiogiai susijęs su „nešvariais“ pinigais realiais legalizavimo mastais, nes statistiniai duomenys ne visada atspindi tikrąjį pinigų plovimo mastą.
Jeigu kredito, finansų ir kitų subjektų sistemos bus neapsaugotos nuo pinigų plovimo, ši teritorija taps patraukli ne tik vietiniams, bet ir tarptautiniams pinigų plovėjams.
Pinigų plovimo prevencijos priemonės
Pinigų plovimo prevencijos sąvoka, kaip ir pinigų plovimo sąvoka pradėta reglamentuoti jau Vienos konvencijoje. Išskiriamos kelios pagrindinės priemonės:
- Kliento tapatybės nustatymas (angl. Know Your Customer, KYC).
- Pranešimas apie įtartinas operacijas (angl. Suspicious Transaction Reporting, STR).
Šioje direktyvoje numatyti ir du papildomi būdai kliento tapatybei nustatyti: supaprastintas kliento tapatybės nustatymas ir sustiprintas kliento tapatybės nustatymas.
Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 58 straipsnyje detalizuojamos F}P bendrosios funkcijos, t. y. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos 1889/2005 reglamento 2 straipsnyje numatyta pareiga fiziniams asmenims, atvykstantiems į ES ar išvykstantiems iš jos ir gabenantiems grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoti tą pinigų sumą pagal reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Europos Sąjungos (toliau - ES) šalį ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai.
Kai kurios ES šalys (Vokietija, Italija, Ispanija, Austrija, Belgija, Lenkija, Portugalija, Danija ir Lietuva) sugriežtino 2005 m. spalio 26 d. įgyvendinimo tvarką vykdyti vidinį deklaravimą. Griežtesnės nuostatos reikalauja subjektų deklaruoti lėšas, gabenamas per vidines ES sienas, kompetentingos institucijos pareigūnams paprašius.
Pagrindiniai nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo būdai
Literatūroje kai kurie autoriai nurodo, tik dvi, t. y. procesas, kai siekiama legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, yra pinigų plovimas (angl. money laundering), o antroji stadija - tai legalizuotų piniginių lėšų grąžinimas į legalią rinką (angl. money recycling).
Piniginės operacijos ar sandoriai, kuriais vykdomas pinigų plovimas, identifikavimo problematika atskirose pinigų plovimo stadijose:
- Įtraukimo stadijoje grynieji pinigai dažniausiai įnešami į lengvatinės prekybos sąskaitas (angl. shell company).
- Šioje stadijoje finansų įstaigos ir kiti subjektai turi daugiausia galimybių nustatyti, kad vykdoma įtartina piniginė operacija, sandoris ir bandoma nusikalstamu būdu įgytą turtą perkelti į teisėtą rinką.
- Sluoksniavimo stadijoje stengiamasi atlikti kuo daugiau sudėtingesnių vietinių ir tarptautinių piniginių operacijų, nurodant melagingus operacijų pavadinimus, tikslus.
Pagrindiniai nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo būdai:
- Į įtraukimo ir sluoksniavimo stadijose pinigų plovimo schemose dažniausiai dalyvauja lengvatinės prekybos kompanijos.
- Kad egzistuotų lengvatinės prekybos bendrovė, užtenka formalių atributų: nominalaus savininko pavardės ir parašo, įstatų, steigimo akto ir banko sąskaitos.
- Šiais ar vogtais asmens dokumentais, lengvatinės prekybos bankuose.
- Šis tampa lengvatinės prekybos įmone.
- Taip pat lengvatinės prekybos zonose taikomas tikrojo savininko konfidencialumo užtikrinimo (anonimiškumo) principas.
- Pasinaudojant nominaliaisiais savininkais bei direktoriais institutu, registravimo dokumentuose nurodomi ne tikrojo(s) naudos gavėjo(s), o nominalūs savininkai ir direktoriai duomenys.
- Šiausiai nurodomas tam, kad padėtų realiajam akcininkui išsaugoti jo privatumą.
- Nominalūs savininkai ir direktoriai paslaugas teikia sekretorinės įmonės, kurių specializacija yra lengvatinės prekybos kompanijų registravimas ir aptarnavimas.
- Šios kompanijos kasas.
- Nusikalstamu būdu įgytas grynasis pinigų išskaidymas mažomis sumomis (angl. smurfing) ir įnešimas į finansų įstaigos sąskaitas.
- Šiui, nedidelėmis sumomis.
- Nusikalstamu būdu įgyto turto neteisėtas pervežimas į kitą šalį.
- Fiktyviai už didesnę negu vidutinę rinkos kaina parduodamas turtas.
- Nusikalstamu būdu įgytas grynasis pinigų pervedimas draudimo kompanijai sudarant gyvybės draudimo sutartį.
- Šiai bendrovei.
- Šios bendrovės nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus legalizuoja ir kitu būdu - įneša į savo kasą, dokumentuose nurodydamos, kad lėšos gautos iš klientų (praloštos lėšos).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 216 straipsnis
LR BK XXXII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) pateiktas 216 straipsnis. Autoriaus nuomone, LR BK 216 str. neįgyvendina Vienos konvencijos 3 str. 1 dalies b ir c punktuose bei Palermo konvencijos 6 str. LR BK 216 str. neapima kitų pavojingų veikų, kai siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą neatliekant finansinių operacijų, nesudarant sandorių, nenaudojant turto ūkinėje, komercinėje veikloje ar nurodant, kad tai gauta iš teisėtos veikos. Tuo susiaurinamas pavojingų veikų sąrašas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių įstatymų palyginimas
Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniuose įstatymuose nustatyta, jog pinigų plovimo pirminiu nusikaltimu gali būti bet kuri veika, apibrėžta Baudžiamajame kodekse, t. y. neskirstoma pagal veikos pobūdį ar sunkumą.
Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, pinigų plovimas baudžiamajame kodekse reglamentuotas blanketinėje teisės normoje. Minėtame straipsnyje yra aptartos tik kai kurios pinigų plovimo sudėties požymių savybės, o kita dalis savybių yra aptartos Latvijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - Latvijos Respublikos PPITFPĮ). Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Latvijos Respublikos BK) 195 str. Latvijos Respublikos PPITFPĮ 5 str. šiuose įstatymuose.
Estijoje, panašiai kaip ir Latvijoje, pinigų plovimas Baudžiamajame kodekse reglamentuotas blanketinėje teisės normoje. Minėtame straipsnyje yra aptartos tik kelios pinigų plovimo sudėties požymių savybės, o didžioji dalis savybių aptartos Estijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - Estijos Respublikos PPITFPĮ). Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Estijos Respublikos BK) 394 str. Estijos Respublikos PPITFPĮ 4 str. nurodyta, kad 1. 1.1. 1.2. šiuose įstatymuose.
Pranešimas apie įtartinas operacijas ir lėšų sustabdymas
LR PPITFPĮ 7 str. ir 14 str. nustatyta, kad Lietuvos FNTT atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius maksimaliai gali sustabdyti 5 darbo dienoms. Vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str.
Latvijos Respublikos PPITFPĮ 32 str. 3 d. nustatyta bendra norma, kad Latvijos FNTT atliekamas įtartinas pinigines operacijas gali sustabdyti iki 40 dienos. Vėliau, vadovaujantis Latvijos Respublikos PPITFPĮ 32 str. 3 d. 1 p. a.
Estijos Respublikos PPITFPĮ 40 str. 1 d. nustatyta bendra norma, kad Estijos FNTT atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar operacijas turtu gali sustabdyti iki 30 dienos. Vėliau, vadovaujantis Estijos Respublikos PPITFPĮ 40 str.
Latvijos Respublikos PPITFPĮ lyginant su Lietuvos ir Estijos įstatymais nustatyta ilgiausi terminai, per kuriuos Latvijos FNTT...
Turto konfiskavimas
Baudžiamojoje teisėje turto konfiskacija yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri skiriama kartu su bausme. Tarptautiniu mastu nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskaciją reglamentuoja Europos Tarybos 1990 konvencija Dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (Lietuvoje įsigaliojo 1995).
Pagal 2000 Baudžiamąjį kodeksą (įsigaliojo 2003), konfiskuotinu turtu laikomi nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatai. Teismas konfiskuoja daiktus, perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti, panaudotus darant nusikalstamą veiką, iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir materialinę vertę turinčius kitus daiktus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pagrindinės (pirminės) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas, padarymą, todėl šiuo atveju, nenustatinėjama kieno nors kaltė padarant pagrindinę (pirminę) nusikalstamą veiką.
Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimą, neretai kyla sunkumų kaip atriboti BK 216 straipsnyje įtvirtintą veiką, nuo kitų veikų, pavyzdžiui BK 189 str. (Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas) arba BK 1981 str. Pagrindinis kriterijus, atribojantis šias nusikalstamas veikas yra BK 216 str. numatytas tikslas- nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto tikrąją kilmę, juos įteisinti.
Analizuojant BK 216 straipsnio ir BK 1891 straipsnio sudėtis, manytina, kad neteisėtas praturtėjimas gali būti nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo rezultatas, tačiau kita vertus šie straipsniai negalėtų būti taikomi kartu, nes juose įtvirtintas skirtingas, nusikalstamo dalyko- turto, kilmės šaltinis.
Kaip jau minėta BK 216 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra legalizuojamas, turi būti gautas nusikalstamu būdu. Tuo tarpu BK 1891 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
tags: #europos #konvencija #del #nusikalstamu #budu #igito