Vieno Asmens Namų ūkiai Europoje: Tendencijos ir Ypatumai

Gyvenimas po vieną, arba vieno asmens namų ūkiai, yra viena labiausiai augančių namų ūkių formų Europoje, JAV ar net Azijos šalyse. Reikia paminėti, kad gyvenimas vienatvėje nereiškia, kad žmogus negyveno ar neplanuoja gyventi drauge su kuo nors.

Tokių patirčių yra įvairių ir, nors jos gali būti laikinos, demografai fiksuoja, kad Europos šalyse statistiškai vis dažniau ir vidutiniškai ilgiau asmenys praleidžia laiką gyvendami vieni nei bet kada iki šiol.

Pradėkime nuo to, kad Europos Sąjungos statistikos agentūros (EST) duomenys leidžia įvertinti, kad asmenų, gyvenančių po vieną, santykinė dalis visuomenėje ganėtinai skiriasi įvairiose Europos šalyse.

Šis skirtumas yra gana didelis - vieno asmens namų ūkiai tesudaro 5 proc. Juodkalnijos gyventojų, o Suomijoje šis skaičius išauga net iki 27,9 proc. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis išsiskiria tuo, kad vieno asmens namų ūkiai sudaro santykinai reikšmingą visuomenės dalį. Lietuva yra ketvirta šalis Europoje pagal gyventojų dalį, kurie gyvena individualiai ir savarankiškai.

Bendra vieno asmens namų ūkio proporcija tėra apibendrintas rodiklis. Europoje vyrauja universali tendencija, kad gyvenimo po vieną situacija priklauso nuo gyvenimo ciklo, t.y. vienų gyvenančių asmenų dalis visuomenėje stipriai išauga pasiekus 60 metų ribą: nuo 12,3 proc. Juodkalnijoje iki 40,9 proc. Estijoje.

Kita vertus, gyvenimas po vieną nėra apibendrinanti išskirtinai tik senyvo amžiaus tarpsnį pasiekusių asmenų situacija, ypač minėtose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyventi po vieną pasirenka net 16,3 proc. jaunų asmenų, kurie yra sulaukę 15-29 metų.

Tik Suomijoje (28,5 proc.), Švedijoje (19,6 proc.) daugiau jaunų asmenų renkasi individuliai pradėti ir organizuoti savo gyvenimą, ir, galima sakyti, esame panašūs į jaunus estus (16,9 proc.), danus (16 proc.) ar vokiečius (15,7 proc.). Palyginimui: tik 0,6 proc. juodkalniečių, 1,5 proc. portugalų, 1,7 proc.

Duomenys leidžia pastebėti dar vieną bruožą: daugeliui Europos šalių būdinga nuosaikiai auganti vieno asmens namų ūkio dalis sulig vyresniu amžiumi.

Vieno Asmens Namų ūkių Augimo Priežastys

Demografai, ekonomistai, sociologai ir psichologai vieno asmens namų ūkių augimo specifiką aiškina nagrinėdami socialinės gerovės, gyvenimo kokybės bei socialinio įsitraukimo skirtumus tarp gyvenančių po vieną ir ne po vieną asmenų.

Visuomenės tampa urbanizuotos, o vienam asmeniui gyventi kokybiškai mieste nebėra iššūkis. Vis mažiau reikalingas intensyvus fizinis darbas, o tai sąlygoja, kad darbo jėgos rinka tampa subalansuota lyties pagrindu. Ekonominę gerovę užsitikrinę asmenys gali lanksčiau rinktis ir drąsiau sprendžia, su kuo gyventi kuriuo gyvenimo etapu ir kaip ilgai, nei ekonomiškai nuo kitų priklausomi asmenys.

Garsus amerikiečių sociologas Ericas Klinenbergas, kuris tyrinėja gyvenimą po vieną ir vienišumą šiuolaikinėje visuomenėje, pastebi, kad tokia tendencija galima tik pasiturinčiose šalyse. Tai susiję su keliais socialinės kaitos veiksniais, kuriuos perėjo pasiturinčios šalys.

E. Klinenbergas ir britų sociologės L. Jamieson ir R. Simpson savo tyrimuose pastebi, kad asmenys, pasirinkę miestietišką vidurinės klasės gyvenimo būdą, sąmoningai renkasi gyventi vieni ir taip aštriai nebepatiria emocinės vienatvės ar socialinės izoliacijos net vyresniame amžiuje.

Socialinė Integracija ir Vienatvė

Bene daugiausia dominuojantys psichologiniai ar sociologiniai tyrimai sieja gyvenimą vienumoje, ypač vėlesniame amžiuje, su silpnais socialiniais ryšiais, žemu dalyvavimu bendruomenėje ar visuomenėje ir kartu vienatvės jausena.

Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto sociologės S. Mikulionienė, G. Rapolienė ir N. Valavičienė, tyrinėjusios Lietuvos vyresnio amžiaus vienatvėje gyvenančių asmenų patirtis, pastebėjo, kad nors Lietuvoje vyresni asmenys, gyvenantys vieni, turi reikšmingą artimų asmenų ratą, dažnai jo iki galo neišnaudoja.

Sekant minėtomis prielaidomis, Europos socialinis tyrimas atskleidžia universalią tendenciją visose Europos šalyse, kad vieno asmens namų ūkiai pasižymi siauresniu asmeniniu socialiniu tinklu nei gyvenant su kuo nors. Bet šis skirtumas yra netolygus tarp skirtingų šalių.

Šveicarai, vokiečiai, suomiai, švedai ir norvegai pasižymi mažiausia socialinės izoliacijos jausena, nepriklausomai nuo asmens namų ūkio dydžio. Lietuvoje daugiau nei penktadalis (22,6 proc.) asmenų, gyvenančių po vieną, negalėjo įvardyti nė vieno asmens, su kuriuo galėtų aptarti asmeninius ir intymius reikalus.

Lietuvoje asmenys, gyvenantys vieni, net tris kartus labiau patiria emocinę vienatvę nei asmenys, gyvenantys didesniame namų ūkyje.

Vis dėlto apibūdinti asmenis, gyvenančius po vieną, kaip neveiksnius, pasyvius ar vienišus, palyginti su dviejų asmenų ar didesniu namų ūkiu, būtų nekorektiška.

Čia galima bandyti iš aptartų rezultatų hipotetiškai paaiškinti, kodėl lietuviai, estai ar latviai (įtraukiant vengrus) gana dažnai renkasi gyventi vieni jauname ir vyresniame amžiuje, bet jų socialinės izoliacijos rodikliai yra vieni didžiausių. Tikėtinas atsakymas, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyventi vienam nėra saugaus ar komfortiško gyvenimo pasirinkimas, kaip tai yra turtingose Šiaurės šalyse, kur dosni gerovės valstybės sistema.

Bet galbūt aukšti individualaus gyvenimo rodikliai Baltijos šalyse pasufleruoja, kad, nepaisant socialinės izoliacijos, apskritai esame linkę į individualizmą?

Vertybės ir Gyvenimo Pasirinkimai

Vertybes galima apibūdinti kaip tam tikrų įsitikinimų ar net siekiamų gyvenimo tikslų orientyrus, kurie sąlygoja žmonių elgseną kaip esminiai principai.

Socialinės psichologijos požiūriu savirealizacijos siekimas yra priešingas saugumo užsitikrinimui, tad jeigu žmogui svarbesnė viena vertybė, kita turėtų būti mažiau svarbi asmeniniuose pasirinkimuose. Saugumą vertinantys asmenys pritaria didesnei socialinei tvarkai ir labiau vertina šeimos saugumą nei savo paties, nes savo gyvenimą sieja daugiau su šeima.

Aukščiau pateiktas Europos šalių žemėlapis rodo, kurias savirealizacijos ir saugumo vertybes rinktųsi vieno asmens namų ūkiai. Čia matyti gana aiški skirtis Europoje, sąlyginai persidengianti su materialinės gerovės lygiu šalyje. Balkanų, Pietų (išskyrus Portugaliją) ir Vidurio Europos bei Baltijos šalyse saugumas, tvarka, visuomenės ir gyvenimo stabilumas kaip vertybė yra svarbiau nei savirealizacija.

Europoje trečdalis visų namų ūkių pernai buvo vieno žmogaus, rodo rugsėjį paskelbti Eurostato duomenys. Pagal po vieną gyvenančių asmenų skaičių pirmauja Švedija (51,8%), antra - Lietuva. Tiesa, skirtingai nei Statistikos departamentas, Eurostatas nurodo, kad tokių namų ūkių mūsų šalyje - 43,3%. ES yra 220 mln.

Eurostatas nurodo, kad poros su vaikais (17%) ar poros be vaikų (14%) Lietuvoje sudaro mažiausią dalį, palyginti su kitomis ES šalimis.

Rugsėjį paskelbtame Statistikos departamento leidinyje „Namų ūkių biudžetai 2016“ skaičiuojama, kad vieno gyvenančio asmens vidutinės vartojimo išlaidos yra didžiausios, palyginti su kitais namų ūkio tipais, - 374,4 Eur per mėnesį.

Daugėjant vienų gyvenančių asmenų, maisto pramonė seniai susizgribo ir perėjo prie mažesnės talpos pakuočių, mažus butus pradėjo siūlyti statybininkai.

Pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės - vienas segmentas. Kita nemaža dalis yra pagyvenę žmonės, pagal statistikus, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2016 m. Vartojimo išlaidų struktūra skiriasi namų ūkiuose, priklausančiuose įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms. Būtinųjų išlaidų dalis iš visų išlaidų nuo 2012 m.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 disponuojamosios pajamos (piniginės ir natūrinės), tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, buvo 487,4 euro, mieste - 519,5 euro (didžiuosiuose miestuose - 584 eurai), kaime - 421,8 euro.

2019 vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,17 asmens (mieste - 2,18, kaime - 2,14). Vieno asmens namų ūkiai sudarė 38,3 % visų namų ūkių, šeimos su vaikais - 29,1 %, namų ūkiai be vaikų - 32,6 %.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 797 eurai - namų ūkiui, kurį sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Už skurdo ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas gavo 20,6 % Lietuvos gyventojų.

2020 skurdo rizikos riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų.

tags: #eurostatas #es #namu #ukiai #kuriuose #gyvena