Lietuvoje, kurioje gausu ežerų ir tvenkinių, ežerų nuomotojų teisės ir pareigos yra svarbus klausimas, liečiantis tiek verslą, tiek aplinkosaugą. Šiame straipsnyje aptariami įstatyminiai aspektai, nuomos kainos, reikalavimai ir sėkmingi pavyzdžiai.
Lietuvos hidrografijos schema
Įstatyminė bazė ir reglamentavimas
Šiuo metu Lietuvoje galioja du atskiri įstatymai, reglamentuojantys žvejybą: vienas skirtas verslinės žvejybos reglamentavimui, kitas nustato ir reguliuoja mėgėjų žvejybą. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas dr. Egidijus Bukelskis teigia, kad Lietuva yra bene vienintelė šalis Europoje, kur tie patys gamtos ištekliai naudojami remiantis dviem skirtingais įstatymais.
Vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės įstatymu, valstybiniuose vandens telkiniuose gali būti išduodami leidimai naudoti žūklės plotus - vandens telkiniai gali būti išnuomojami. Ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 200 ežerų yra privatūs, 1 200 vandens telkinių išnuomota (išduoti leidimai naudoti žūklės plotus). Taigi čia galioja kiek kitokios taisyklės.
Žvejybos tvarka privačiuose vandens telkiniuose
Iš karto skubame pabrėžti, kad įstatymai nereglamentuoja žvejybos privačiuose tvenkiniuose. Privataus tvenkinio (dirbtinio vandens telkinio) savininkas pats nustato žvejybos tvarką, taip pat gali ir neleisti žvejoti kitiems asmenims. Privačių ežerų ir upių savininkai ir žūklės plotų naudotojai (nuomininkai) jiems privačios nuosavybės teise priklausančiuose ar išnuomotuose telkiniuose privalo leisti nemokamai žvejoti pensininkams ir vaikams iki 16 metų, kitiems asmenims turi išduoti leidimus mėgėjiškai žūklei, kurių kaina negali būti didesnė kaip 22 Lt metams arba 6 Lt mėnesiui.
Vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo privataus ar išnuomoto ežero ir neįgaliesiems leidimai žūklei turi būti išduodami taikant ne mažesnę kaip 50 procentų nuolaidą (ne daugiau kaip 11 Lt metams arba 3 Lt mėnesiui). Jei vandens telkinyje yra organizuota licencinė žūklė, licencijų kainas ir socialines asmenų grupes, kurioms taikomos lengvatos nustato ežero savininkas ar žūklės ploto naudotojas (nuomininkas). Privačių ir išnuomotų vandens telkinių, kuriuose organizuota licencinė žūklė sąrašą ir žūklės sąlygas šiuose telkiniuose galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
Taip pat turi būti sudaryta galimybė prie vandens telkinių privažiuoti bendro naudojimo keliais, vaikščioti vandens telkinių pakrante 25 metrų zonoje, palikti joje savo daiktus. Tik jei šalia ežero privati zona, derėtų su jos savininkais suderinti poilsiavimo galimybę - jei ketinate pasistatyti palapinę ar kurti laužą.
Ežerų nuomos kaina ir įkainiai
Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos. Tiems, kurie ežerus ar kitus vandens telkinius išsinuomoja, gal šis įkainis didelis, o tiems, kurie tik trumpam atvyksta prie ežero, atrodo, kad nuomos kaina labai nedidelė.
Ežerų nuomotojų įvaizdis ir reikalavimai
Per pastaruosius 3-4 metus ežerų nuomotojų įvaizdis ir jų savivertė labai pasikeitė. Anksčiau ežerą išsinuomoję žmonės jausdavosi kunigaikštukais. Jie būdavo įsitikinę, kad, mokėdami 1 lito už hektarą per metus mokestį, ežere galės kaip savo namuose elgtis 99 metus. Tačiau 2013-aisiais daug kas pasikeitė. Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų.
Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama. Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta.
Kaip išsinuomoti ežerą?
Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Kaip tai padaryti? Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi.
Sėkmingi ežerų nuomos pavyzdžiai
2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ žino, kaip tai daryti. Šis klubas valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą. Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuriam vadovauja Renaldas Marčiukaitis.
Problemos ir iššūkiai
Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Daug ežerų išsinuomojama tik todėl, kad neišsinuomotų kaimynas. Kartais ežeras išsinuomojamas, kad galima būtų pusvelčiui žvejoti. Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Nuomininkus reikėtų griežčiau atrinkti.
Kontrolė ir priežiūra
Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis. Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį.
Žuvų išteklių būklė
Vis dėlto pastaraisiais metais ežerai atsigauna. Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi. 2011-2015 m. žuvų ištekliai buvo ištirti 284 ežeruose ir 54 tvenkiniuose. Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas Tomas Virbickas patvirtino, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja.
Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto. Tai netiesiogiai rodo, kad nelegalios žvejybos daromas poveikis Lietuvos ežerų žuvų ištekliams buvo labai stiprus.
Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų. Mokslininko išvadą patvirtino ir R.Vilutis: „Kai žvejams verslininkams buvo uždėtas apynasris, padėtis ežeruose pasikeitė radikaliai. Verslininkų valdytuose ežeruose atsirado žuvų. Anksčiau Nevėžos ežere žvejams mėgėjams nebuvo ką veikti. Dabar prie šio ežero visada daugybė žvejų ir visi patenkinti.“
Ežerų būklės vertinimas ir vandens kokybė
Vandens telkinio kokybė, o ir žuvų gausa, pirmiausia priklauso nuo trofiškumo lygio. Trofiškumas ežeruose nustatomas pagal metinius chlorofilo koncentracijų vidurkius. Chlorofilo kiekis parodo vandens telkinio apkrovą biogeninėmis medžiagomis ir yra netiesioginis pirminės bioprodukcijos matas. Lietuvoje daug mezotrofinių ežerų (švarus, vidutiniškas maisto madžiagų kiekis, didžiausia rūšių ir bendrijų įvairovė).
Lietuvos paviršiniai vandenys daugiausia užteršti azoto ir fosforo junginiais, kas rodo ne tiek taršą iš taškinių šaltinių, kiek didelę išsklaidytos taršos iš žemės ūkio įtaką. Paprastai kasmet tiriama apie 60 ežerų. Per ateinančius penkerius metus numatyta tirti 345 ežerus. Paprastai tikrinama maistmedžiagės (azoto ir fosforo junginiai), deguonis, BDS7, chlorofilas, kai kurios pavojingos medžiagos bei biologiniai elementai (fitoplanktonas, zooplanktonas, makrofitai, ihtiofauna).
Preliminariai švariausi (etaloniniai) ežerai yra Šventas, Alnis, Luodis, Lūšiai, Plateliai, Spindžius, Stirniai bei Germantas.
Tvenkinio įrengimas ir priežiūra
Lietuviai vis dažniau renkasi tvenkinius, kaip gražius kraštovaizdžio elementus. Tvenkinio nepriekaištingas įrengimas reikalauja specifinių žinių ir patirties. Prieš pradedant tvenkinio kasimą, reikia įsitikinti, kad bus laikomasi visų reikiamų teisės aktų ir turite reikiamus leidimus. Taisyklės gali skirtis nuo tvenkinio dydžio ir vietos, kurioje jis bus kasamas, todėl svarbu patikrinti vietinius reglamentus ir konsultuotis su specialistais.
Tvenkinio priežiūra yra būtina norint išsaugoti jo estetinį grožį ir funkcinę vertę. Planuokite reguliarias priežiūros procedūras, tokiu būdu išvengsite vandens telkiniui kenksmingų dalykų ir užtikrinsite jo ilgaamžiškumą.
Tvenkinio įžuvinimas ir augmenija
Vandens lelijų sodinimas. Joms idealus gylis nuo 1,3 m iki 70 cm. Lelijos augina daug lapų, žiedstiebių ir linkusios plėstis, todėl net nusipirkę nedidelius augalus, nesodinkite jų vieno šalia kito, palikite 1,5 m ar didesnius tarpus. Žuvys Jums atsidėkos sėkmingu nerštu tuo atveju, kai lelijas susodinsite dviemis juostomis. Primoji juosta yra sodinama giliau, pvz. 1,5-1,3 m gylyje, tačiau augalai sodinami rečiau, kas 2 m ir daugiau. Taip gausite puikias nišas žūklei tarp lelijų. Be to, tai lynų, kuojų, karosų bei karpių lankomos ir mėgstamos vietos. Lelijų juosta sodinama už pirmųjų lelijų, kiek sekliau 50-90 cm gylyje.
Kiti augalai sodinami nuo 30 iki 10 cm gylyje. Šiam gyliui tinkami augalai: dryžučiai, vilkdalgiai (irisai - gausiai ir gražiai žydi), asiūkliai, manažolės, viksvos ir ajerai. Verta pastebėti, jog ajerai ir irisai labai gerai sutvirtina tvenkinio šlaitus. Įsišakniję augalai apsaugo nuo slinkimo net labai stačius šlaitus, taip suteikia puikias slėptuves vėžiams bei žuvims.
Pirkdami žuvis įžuvinimui atkreipkite dėmesį, jog didžioji dalis pirkėjų deda pastangas įsigyti kuo daugiau žuvų ir renkasi kuo mažesnes. Tai klaida! Tuo atveju, kai siekiate ištiesų įžuvinti tvenkinį, darykite priešingai. Už tą pačią sumą galite įsigyti mažiau, tačiau jau subrendusių ir pasiruošusių nerštui žuvų. Taip, esamu momentu Jūsų tvenkinyje žuvies bus mažiau, tačiau palaukite kitų metų ir pajusite sėkmingo neršto rezultatą.
Į tvenkinį, kurio plotas yra iki 5 arų, nerekomenduojame leisti lydekos. Sėkmingai išneršus lynams bei karosams, galite įleisti vieną stambų ešerį. Jis sėkmingai išrankios ligotas žuvis ir reguliuos populiaciją. Taip apsaugosite savo žuvų išteklius bei neturėsite nesėkmingų lydekos atakų sužalotų žuvų. Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes.
Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės - reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose.
Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko - lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies. Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens.
Žvejai dažnai piktinasi, kad ežerų savininkai arba nuomininkai ne tik varžo jų teises, bet ir turi naudos tik sau, net ne valstybei. E. Bukelskis su tuo nesutinka.
Ežerų ir kitų vandens telkinių nuoma prieš kelerius metus buvo pakeista į leidimą naudoti žūklės plotus. Tačiau nuomininkai liko savotiškai nuskriausti, jie neteko nuomininkams galimų taikyti privilegijų, tačiau liko daugybė prievolių. Jiems reikia rūpintis vandens telkiniais, juos žuvinti, tačiau nuomininkai neteko teisės net kontroliuoti, ar žvejai turi leidimą. Sudėjus visus kaštus vandens telkinių nuoma jau tampa nuostolinga.
Taip yra todėl, kad už leidimą žvejybai vyriausybės nustatytas mokestis nesikeitė jau 14 metų, o įžuvinimo medžiagos kaina per tą laikotarpį padidėjo 5 ir daugiau kartų. Žvejų mėgėjų poreikių tokia veikla tikrai negali patenkinti, tačiau ką nors pakeisti nėra jokių galimybių tol, kol nebus priimtas naujas mėgėjų žvejybos įstatymas, kuris rengiamas jau trejus metus.
Kita žvejybos organizavimo forma - licencinė žvejyba, pasak E. Bukelskio, kol kas dar tik pradeda vystytis. Tačiau ir ji sunkiai įgyvendinama didesniuose ežeruose, nes pagal tokios žvejybos organizavimo tvarką būtina įžuvinti pagal licencinės žvejybai numatytas normas, o tai reikalauja nemažai lėšų.
Šiuo metu daugelis buvusių nuomininkų neatsisako vandens telkinių tik todėl, kad dar tikisi, jog naujasis įstatymas jiems suteiks daugiau galių, praplės jų teises. Taip būtų atgaivinta galimybė efektyviau tvarkyti tuos vandens telkinius, juos prižiūrėti, o žvejai mėgėjai gautų kokybiškesnes paslaugas.
Vandens telkinių nuomininkai (tie, kam išduoti leidimai naudoti žūklės plotus) tvarkosi labai skirtingai. Yra net tokių, kurie nenori, kad ežeruose ar tvenkiniuose kas nors žvejotų iš viso, neparduoda leidimų, tačiau nieko ir nedaro, kad gausėtų žuvų, dažnai patys žvejoja nelegaliais būdais. Laimė, kad tokių tėra mažuma. Daug didesnė nuomininkų dalis nuoširdžiai rūpinasi jiems patikėtais vandens telkiniais.
Ne mažiau efektyviai, pasak pašnekovo, tvarkosi ir kai kurie klubai. Vienas geriausių įrodymų, kad tinkamai prižiūrimi ežerai gali būti žuvingi, yra Draudenių ežeras Tauragės rajone. Šį ežerą prižiūri žvejų klubas, o jo žuvingumas - dešimtis kartų didesnis, nei panašaus tipo ežerų, kuriais rūpinasi pati valstybė.
Valstybė už simbolinę kainą išnuomojo apie 850 ežerų, tačiau dar beveik 2 000 jų laukia nesulaukia laikinųjų savininkų, kurie juos prižiūrėtų, gintų nuo brakonierių ir įžuvintų. Žuvingų ežerų ilgisi ir žvejai mėgėjai, kasmet įsigyjantys leidimų žvejoti už beveik 1,5 mln. eurų ir žūklės reikmenų pramonei kasmet paliekantys per 30 mln. eurų.
| Laikotarpis | Kaina už hektarą |
|---|---|
| Anksčiau | 1 litas |
| Vėliau | 2 litai |
| Dabar | 1 euras |
Apibendrinant, ežerų nuoma Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo, žinių ir atsakingo požiūrio. Tik tinkamai prižiūrimi ir tvarkomi ežerai gali tapti tikru turtu tiek nuomininkams, tiek visai visuomenei.