Saugumas, komfortas ir ramybė namuose bei aplink juos - labai svarbūs faktoriai kiekvienam iš mūsų. Tačiau būtina žinoti, kaip užtikrinti šiuos aspektus nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi kuriant ugnį savo kieme, įrengiant vaizdo stebėjimo kameras ir kokie apribojimai galioja privatumo atžvilgiu.
Savaitės įvykių apžvalga su K.Skrebiu, R.Janutiene, A.Orlausku ir P.Gražuliu, 2026 02 16
Priešgaisrinės saugos reikalavimai
Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo - atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai. Tad specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant.
Šašlykinės ir kepsninės
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Tai reiškia, kad turint nedidelį kiemą, kur šašlykinė negali nuo tvorų, pastatų ar medžių būti atitraukta bent 6 metrus, išvis negalima jos kūrenti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pridūrė, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
O laužus galima kūrenti tik tam numatytose laužavietėse: „Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės. Nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.“ Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas vardijo, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus 2023 m. buvo surašyti 2 296 protokolai, o 2024 m. - 2 047 protokolai.
A. Česiūnas įspėjo, kad už šių priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų.
K. Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas. PAGD atstovai papildė, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
Specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti. PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą - jo negalima pilti ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose.
Pagrindinės taisyklės kūrenant laužus ir kepsnines:
- Laikykitės saugių atstumų nuo pastatų ir kitų degių objektų.
- Niekada nepalikite be priežiūros degančio laužo ar kepsninės.
- Įsitikinkite, kad laužas ar kepsninė yra visiškai užgesinti prieš paliekant vietą.
- Turėkite šalia gesinimo priemonių (vandens, smėlio, gesintuvo).
- Nenaudokite degiųjų skysčių neatsargiai ir laikykitės instrukcijų.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas
Įsirengti kameras privačių namų valdose arba nuosavame sklype - nesudėtinga ir paprasta. Pro vaizdo stebėjimo kamerą nepraslys joks nedorėlis. Tokią „akį“ gyventojai įprastai įsirengia prie garažo, įėjimo, kiemo vartų - saugodami automobilius, dviračius ar kitus brangius daiktus.
Saugos sprendimų ekspertas sako, jog pagrindinis kriterijus vartotojui renkantis vaizdo stebėjimo kamerą - objektyvas. Kadangi ryškus ir aiškus vaizdas yra vienas svarbiausių dalykų norint fiksuoti saugomą turtą. G. Zaicevas pasakoja, jog žmonės dažniausiai kameras įsirengia kiemuose saugodami automobilius, todėl jiems svarbu, kad vaizdo stebėjimo kamera nepradėtų įrašinėti tada, kai kieme prabėga, pavyzdžiui, pelė ar katinas.
Vaizdo stebėjimo reikalavimai
Tačiau neužtenka nusipirkti ir pasikabinti stebėjimo kamerą. Reikia žinoti, kaip ir ką filmuoti. Pasirodo, kad filmavimas griežtai ribojamas, o užfiksavus ne pagal duomenų apsaugos įstatymo nustatytas normas, medžiaga - nieko verta?
Parametrai, kuriais vadovaujantis fiksuojamas vaizdas, - griežti. Į vaizdo lauką negali patekti jokie pašaliniai ne jūsų teritorijoje esantys asmenys ar kitiems asmenims priklausantis turtas. Pasak advokato Andriaus Iškausko, svarbiausia yra tai, kad filmavimas nepažeistų kitų asmenų teisių. Stebėjimo kamera užfiksuotos medžiagos kaupti nevalia. Ji turėtu būti trinama arba automatiškai šalinama po tam tikro dienų skaičiaus.
Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.).
Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.
Advokatė A. Kederytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo.
Duomenų apsauga ir informavimas
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.).
Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje). „Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi.
Statybos reikalavimai nuosavame sklype
Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas. Norint sužinoti, ar numatomam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius duomenis), vietą.
Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv.
Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose. Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo vertybės teritorijoje ar jo apsaugos vietoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose. Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo vertybės, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos vietoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo sumanymu tikrindama statybas.
Statybą leidžiantys dokumentai reikalingi:
- Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus.
- Statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo vertybės teritorijoje ar apsaugos vietoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.
- Statant II grupės nesudėtingąjį statinį gamtos paveldo vertybės, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos vietoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius reikalavimus ir apribojimus, susijusius su filmavimu nuosavame sklype Lietuvoje. Svarbu atsiminti, kad laikantis įstatymų ir gerbiant kitų asmenų teises, galima užtikrinti saugumą ir ramybę savo namuose bei aplink juos.
tags: #filmavimas #nuosavame #sklype