Filosofija - tai žmogaus sąmoningo buvimo pasaulyje forma, grindžiama pastangomis pagilinti prasmės išgyvenimą, apmąstant būtį, mąstymą bei žmogaus veiklos formas. Filosofijos samprata nevienareikšmiška: ji yra istoriškai kintanti ir įvairių filosofijos mokyklų bei doktrinų skirtingai traktuojama.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra būtis filosofijos kontekste, remiantis įvairiais filosofiniais veikalais ir idėjomis.
Būties Samprata Filosofijoje
Būties klausimas domina mąstytojus jau nuo Platono laikų. Vis dėlto, nėra vienodų būties aiškinimų nei antikoje, nei dabartyje. Būties sąvoka, pati plačiausia ir bendriausia sąvoka, yra logiškai neapibrėžiama. Norint suprasti būtį, tenka būties sąvoką aptarti, nurodant santykį su kitomis mažesnio bendrumo sąvokomis, ją apsvarstyti, nors ir nepateikiant tikslaus apibrėžimo.
Įvairūs filosofinių sąvokų žodynai būties sąvoką apibrėžia nevienodai:
- Būtis - filosofinė sąvoka, reiškianti nepriklausomai nuo sąmonės esantį objektyvų pasaulį, materiją.
- Būtis - bendriausia ir abstrakčiausia sąvoka, žyminti ko nors apskritai egzistavimą.
Būties Kilmė ir Prasmė
Anot Maceinos, filosofija kyla iš trijų pagrindinių patyrimų: nuostabos, abejonės ir kančios. Nuostaba sužadina žmogų, atpalaiduodama jį nuo grynai praktinio santykio su pasauliu ir nukreipia dėmesį į tai, kas bendra ir esmiška. Abejonė yra antroji filosofijos versmė, atsirandanti, kai žmogus nepasitiki, kad tai, kas akivaizdu, būtinai yra tai, kas tikra. Filosofija kyla ir iš žmogiškosios kančios. Ši versmė daugiausia liečia patį žmogų ir tad yra antropologija, tik ne žmogaus kaip kosmoso dalelės, bet 'žmogaus kaip buvojančiojo istorijos vyksme.
Skulptūra "Mąstytojas"
Filosofija ir Religija
Münsteryje tarp įvairių kitų atsirado ir „religijos filosofas". Bet kaip tik šitaip dėstyti religijos filosofijos autorius nenorėjo. Dievo buvimas yra juk religijos pagrindas. religijos filosofiją: F. Dostojevskio, V. Solovjovo, N. Berdiajevo. .. Ir tik labai pamažu brendo jame savas žinojimas, kad Dievas yra.
Čiabūties ‘esmė’, - rašo vokiečių filosofas, - glūdi jos egzistencijoje. Tokią žmogaus būties, arba jo egzistencijos, struktūros aiškinimą jis ir vadina čiabūties egzistencialiąja analitika. Ši analitika yra žmogiškosios būties aiškinimas remiantis jos modusais, kuriuos M. Heideggeris vadina egzistencialais, norėdamas pabrėžti savo filosofijos skirtumą nuo tradicinės ontologijos, kuri esinius ir jų struktūrinius elementus apibūdina kategorijomis.
Filosofijos Kryptys ir Srovės
Filosofijoje nėra nieko, kas kaip išvada galiotų visoms srovėms bei kryptims. Filosofijos istorija tai liudija visu įtaigumu. Jokia filosofija nėra nuolatinė, ir joks filosofinis atsakymas nėra patvarus. Vad. „philosophia perennis" yra tik teologiškai nuspalvintas lūkestis.
ĮVADAS Į FILOSOFIJĄ | Vakarų filosofijos laiko juosta #1
Martino Heideggerio "Būtis ir Laikas"
Reikšmingiausiu dalyku laikyčiau tai, jog labai jaunoje, dar iki šiol daugelio pagrindinių Vakarų filosofinės tradicijos tekstų gimtąją kalba neturinčioje kultūroje sukuriama puiki terpė vaikščioti jau tam tikrą mitologiją įgijusio M.
Filosofas analizuoja žmogaus buvimo pasaulyje struktūras, taip tikėdamasis įveikti tai, ką vadina „būties užmarštimi“ (Seinsvergessenheit). Pagrindinis tradicinės filosofijos klausimas buvo ne kas yra būtis, o kas yra tikroji būtis, todėl jis buvo keliamas ne existentia, o essentia plotmėje. Esencinis klausimas užgožė egzistencinį ir nustūmė jį į dėmesio centro periferiją.
M. Heideggeris tvirtina, kad tradicinė ontologija pragaištingai pražiopsojo šį klausimą, laikydama būtį pačia „bendriausia“ (allgemeinste), „neapibrėžiama“ (undefinierbar) arba „savaime suprantama“ (selbstverständliche) sąvoka.
Martinas Heideggeris
Antano Maceinos Indėlis
A. Maceinos "Filosofijos kilmė ir prasmė" Prof. dr. Antano Maceinos naujoji knyga Filosofijos kilmė ir prasmė (Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Roma 1977) yra autoriaus bene pats plačiausio filosofinio užmojo veikalas. Autorius ne vien tik siekia šiame veikale apibrėžti filosofiją, t. y. atsakyti klausimą, "kas yra filosofija?", bet, remdamasis šiuo apibrėžimu, jis suteikia Dievo buvimo įrodymą.
Maceina filosofiją supranta Heideggerio mąstymo rėmuose. "Būties klausimas yra pats pagrindinis bei galutinis filosofijos klausimas" (27), "filosofija yra tiek filosofija, kiek yra perskverbta būties klausimu" (29). Kadangi prieiti prie būties įmanoma tik per būtybes - "pagrindą galime suvokti tik pagrįstajame ir tik per pagrįstąjį" (30) - tai reikia jų pasiklausti, jei norime atskleisti būtį.
tags: #filosofijos #ivadas #butis