Rožės - sodo karalienės, viliojančios savo nuostabiai kvapniais žiedais. Daugybė augalų mylėtojų negali atsispirti jų kerams, tačiau sklando toks mitas, kad rožės yra labai įnoringos ir ne kiekvienas norintis jas auginti gali jas prisijaukinti. Netikėkite mitais apie rožių trapumą ir lepumą, visgi daug kas priklauso nuo augintojo. Pasitikėkite savo žiniomis, ieškokite aktualios informacijos ir rožių auginimas jums teiks tik džiaugsmą, o ne nusivylimą.
Tinkamos vietos parinkimas ir paruošimas
Teisingas rožės sodinuko pasodinimas yra raktas į sėkmingą jos auginimą. Ir kuo daugiau metų praleidžiu savo sode, tuo labiau suprantu, kad su rožėmis negalima žaisti „čia tiks, čia netiks“ loterijos. Rožėms parenkame saulėtą ir apsaugotą nuo skersvėjų vietą. Jeigu rožė bus pasodinta tarp aukštų krūmų arba visiškai už kampo, ji pradės sirgti. Rožė sunkiai konkuruoja dėl vietos, šaknų ir saulės. Nors dažnai atrodo, kad gražiausia rožė bus pasodinta prie namo sienos ar terasos kampo, realybėje tokios vietos ją labiau kankina nei džiugina. Be to, sienos trukdo oro cirkuliacijai. Numatytoje vietoje neturi būti aukštų gruntinių vandenų, nes rožės bijo užmirkimo. Nuo didelių medžių ar krūmų sodiname per didesnį atstumą, kad augalai tarpusavyje nekonkuruotų dėl maisto medžiagų.
Pirmiausia apžiūrėk, ar vieta pakankamai saulėta, ar joje lengvai juda oras. Gerai, jei vieta gauna ryto ar pietų saulę. Jei planuojame rožes sodinti kartu su kitais augalais, iš pradžių pasodinkime rožes ir leiskime joms įsitvirtinti, o tik po to šalia sodinkime kitus augalus. Venkime jaunus rožių sodinukus sodinti į vietą, kurioje ilgą laiką augo rožės.
Rekomenduojami atstumai tarp rožių krūmų:
- Arbatinėms hibridinėms: 50-60 cm
- Floribundinėms: 40-50 cm
- Vijoklinėms: 1-2 m
- Parkinėms rožėms: 1,5-2,5 m
Kuo galingesnė veislė, tuo daugiau vietos jai reikia - kitaip rožės pradeda tarpusavyje konkuruoti.
Dirvožemio paruošimas. Rožėms tinka derlingas priemolis (pH 6-6,5). Jei žemė labai sunki - pradžioje ją supurenu, įmaišau komposto ir kiek smėlio, kad šaknys turėtų, kur kvėpuoti. Patirtimi patikrinta: jei dirva per sunki - įmaišyk smėlio, komposto ir biohumuso. Jei per lengva - praturtink ją durpėmis ir kompostu. Rožės geriausiai jaučiasi pH 6-6.5 diapazone.
Sodinimas
Rožes plikomis šaknimis galima sodinti ankstyvą pavasarį, tik išėjus įšalui arba vėlų rudenį, net gruodžio mėnesį, jei dirva dar neįšalusi. Rožes, augintas vazonuose, galima sodinti bet kada šiltuoju metų laiku.
Sodinuko paruošimas. Visų pirma, apžiūrime sodinuką. Jei šakelės labai ilgos, jas pakerpame pusė centimetro virš pumpuro. Jei šaknys per ilgos (t.y. žymiai ilgesnės nei šakelės), jas taip pat galima pakirpti, dėl to rožė geriau prigis. Šaknų ilgis turėtų daugmaž atitikti šakelių ilgį. Pašalinamos pažeistos šaknys ar šakelės. Saugokime skiepo vietą - tai silpniausia sodinuko dalis. Kaip žinoma, rožių veislės skiepijamos į erškėčių sodinukus, antrųjų metų sodinukai ruošiami sodinimui. Sodinuką plikomis šaknimis reikia prisotinti drėgme, tad prieš sodindami įmerkiame jį į indą su vandeniu ir paliekame kelioms valandoms. Vandenį galime papildyti kalio permanganatu ar fungicidu dėl dezinfekcijos.
Sodinimo procesas. Rožei pasodinti iškasame gana gilią duobę (maždaug 60/60cm), nes joje laisvai turi tilpti jos šaknys ir skiepo vieta, poskiepis turi likti 5-10 cm po žeme. Dažnai iškasama tik tiek, kad tilptų šaknies dalis - bet to maža. Rožei reikia plačios ir gilokos duobės (40×40 cm), kad ji turėtų vietos plėstis. Duobė gausiai palaistoma, sodinukas apipilamas žemėmis. Paspaudžiame žemę aplink jį, švelniai patraukiame sodinuką šiek tiek į viršų, kad šaknys išsitiesintų, dar paspaudžiame, paliejame, jeigu žemės sukrito, dar papildome. Krūmą statau taip, kad skiepijimo vieta būtų 2-3 cm po žeme. Tai apsaugo nuo žiemos šalčių ir nuo nudegimų vasarą. Išskleidžiu šaknis taip, kad jos nesusilenktų ir neatrodytų tarsi „susuktos“. Užpildant duobę, žemę berk po truputį, lengvai suklojant, lyg dėtum šiltą patalą. Gausiau palaistau tik tada, kai matau, kad žemė pradėjo slinkti prie šaknų natūraliai. Aplink krūmą visuomet formuoju nedidelį vandens surinkimo duburėlį - jis padeda laistymui netekėti į šalis ir užtikrina, kad vanduo pasieks šaknų zoną. Mulčias rožei yra kaip apsauginė antklodė. Geriausia naudoti kompostą, žievės skiedras ar šiaudus. Mulčiuoti verta 2-3 cm sluoksniu - ne daugiau, kad stiebai neįmirktų.
Jeigu rožę sodiname rudenį, supilame aplink rožę žemių kauburį apie 30 cm aukščio, uždengdami beveik visą rožę ir paliekame žiemai kaip apsaugą nuo šalčio. Sodindami pavasarį, supilame maždaug 15 cm aukščio kauburėlį, kuris apsaugos sodinuką nuo skaisčios pavasarinės saulės ir drėgmės netekimo. Pavasarį rožėms pradėjus rodyti gyvybės ženklus, palaipsniui per kelis kartus sumažiname žemių kiekį aplink jas, tai darome apniukusiomis dienomis, kad rožės po truputį prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų.
Nusprendus sodinti rožę, augusią vazonėlyje, pirmiausia ją reikia gerai palaistyti. Išėmus iš vazonėlio, rožės šaknis reikia atsargiai išskleisti, nesodinti tokių suspaustų, kaip augo vazonėlyje. Sodinimas ir duobės dydis toks pat, kaip ir rožių, augintų grunte. Naujai pasodintas rožes, kurios prieš tai augo vazonėliuose, reikia kurį laiką apsaugoti nuo saulės, padarant joms laikiną uždangą.
Priežiūra po pasodinimo
Pasodintas rožes reikia atsakingai laistyti, saugoti nuo kenkėjų ir ligų, ravėti piktžoles. Rožėms pirmosios savaitės lemia labai daug. Palaistau tik tada, kai viršus pradeda džiūti, o jei gegužė šalta - pridenku agroplėvele nuo naktinių šalnų. Taip pat pastebiu, ar nėra žalių ūglių, kuriuos reikėtų nukirpti, jei jie pereina iš poskiepio (laukinės dalies). Naujai pasodintų sodinukų tręšti nereikia, bet antroje vasaros pusėje patartina rožes patręšti kalio trąšomis, kad sutvirtėtų prieš žiemą.
Genėjimas
Rožės, kaip ir visi kilmingi augalai, turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Močiutė visada žinodavo, ką kuriuo metu reikia daryti prie kiekvienos gėlės, o ypač - prie rožių. Pavasaris ateina kartu su svarbiausiu ritualu, kurį turime atlikti, jei norime džiaugtis prabangiomis rožėmis. Taip, pavasarinis rožių genėjimas. Visoms rožėms jis reikalingas, o prasidėjusi augalo vegetacija signalizuoja - jau beveik metas! Sutapimas ar ne, bet tuo metu kaip tik dažniausiai pradeda žydėti forsitijos.
Pagrindiniai genėjimo principai:
- Aprūpinkite tinkamais įrankiais. Jie būtinai turi būti švarūs bei aštrūs. Labai svarbu, kad augalo šaka būtų kerpama, o ne traiškoma.
- Atnaujinkite krūmą, iškerpant kai kurias senas šakas. Didžiajai daliai modernių rožių trejų - ketverių metų šaką jau galima laikyti sena.
- Jei turite tik sekatorių, jo pilnai pakaks plonoms rožių šakoms. O storoms gali prireikti sodo žirklių ar net nedidelio pjūkliuko.
Ant šakų atsiranda rudai raudonos dėmės, kurios didėja, taip apjuosdamos šaką. Šaka kerpama nuožulniai, paliekant 0,5-1 cm virš akutės. Senovinių, vieną kartą žydinčių rožių bei erškėčių jokiu būdu nereikia genėti stipriai - jos žydi ant antramečių ir senesnių ūglių, o žiediniai pumpurai formuojasi viršuje ir vidurinėje šakų dalyse. Na štai, genėjimas kaip ir baigtas. Viskas atrodo labai sudėtinga? Nesibaiminkite… Praktika rodo, kad tik mūsų pačių padarytos genėjimo klaidos galiausiai mus išmoko, kas yra geriausia vienai ar kitai rožei.
Žiemos pasiruošimas. Labai svarbu rudenį laiku rožes pasodinti. Anot rožių augintojo R. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožių krūmelius ir žemę aplink juos dezinfekuoti vario preparatais. Gerai veikia ir nebrangus yra vario sulfatas (mėlynas akmenėlis). Purškiama 0,5-1,0 proc. Pradžioje rožės apkaupiamos 20-25 cm. Po to dengiama eglišakėmis - tai geriausia dengiamoji medžiaga. Kruopščiausiai uždengti reikia stiebines rožes.
Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga, vielos tinklas prilaikymui ir kt., į tai reikėtų žiūrėti kūrybiškai ir išradingai. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas.
Floribundinės rožės
Šios rožių grupės pradžia laikomas 20-to amžiaus trečiasis dešimtmetis, kai buvo pradėtos kryžminti poliantinės rožės su arbatinėmis hibridinėmis. Floribundinių rožių krūmai dažniausiai neaukšti, 40-90 cm aukščio, kompaktiški. Floribundinės rožės pradeda žydėti birželio viduryje arba pabaigoje ir savo žiedynais, kuriuose susitelkę po 10-25 ir daugiau žiedų, džiugina iki vėlyvo rudens. Palyginus su arbatinėmis hibridinėmis, floribundinės rožės yra atsparesnės ligoms bei patikimesnės drėgno klimato sąlygomis, jas lengviau prižiūrėti. Jos gražiai atrodo ir komponuojamos vienspalvėmis grupėmis ar spalvingais gėlynais, ir sodinamos pavieniais krūmais. Floribundinių rožių priežiūra yra tradicinė, galima vadovautis bendromis taisyklėmis.
Populiarios veislės:
- ‘Amsterdam’
- ‘Bonica 82’
- ‘Europeana’
- ‘Friesia’
- ‘Iceberg’
- ‘Lavaglut’
- ‘Leonardo da Vinci’
- ‘Princess’
- ‘Nina Weibull’
- ‘Rumba’
Kaip genėti rožes 4 paprastais žingsniais
Rožės balkone
Nusiminti tikrai neverta, jei visa žemė - tik vazonas balkone. Šios gėlės gali augti ir balkonuose ar terasose. Pasak D. Rylienės, rožes sėkmingai galima auginti balkone vazonuose ar kubiluose ir jų gausiu žydėjimu džiaugtis nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. „Veislių, auginamų vazonuose, pasirinkimas labai didelis, - pastebi rožių augintoja. - Svarbiausia - atsparumas ligoms ir vešlumas. Ypač reikėtų vengti neatsparių ligoms veislių. Taip pat nepatartina rinktis labai aukštų, tiesių, negausiai lapuotų rožių. Geriausios - gausiai ir ilgai žydinčios poliantinės, floribundinės, neaukštos modernios krūminės, miniatiūrinės rožės. Jei vazoną statysime balkone, rinkimės kvapiąsias veisles. Siauras arbatines hibridines ar miniatiūrines rožes galima sodinti kelias į vieną indą.
Vazonuose auginant rožes, specialistės nuomone, visada didesnė rizika, kad jos labiau nukentės nuo žiemos šalčių ir krūmas greičiau pasens. Todėl labai svarbu išsirinkti reikiamo dydžio, gana erdvų vazoną. Tinka moliniai vazonai, medinės dėžės, kubilai, palangių dėžės, kabantys krepšiai, cemento vamzdžiai ir t.t. Vazonas turi būti aukštas (rožių šaknys ilgos) ir būtinai su drenažo skyle, apie 25 l talpos ar erdvesnis (nelygu augalo dydis). Populiariausi keraminiai, plastikiniai ir mediniai vazonai, o kiekvienas jų turi savų pliusų ir minusų. Rožėms netinka labai greitai įkaistantys metaliniai vazonai.
Anot rožių augintojos D. Rylienės, dirvožemis turi būti geriausios kokybės, gausus organinių medžiagų ir lengvas (geros aeracijos). Sunkiame, sukritusiame grunte rožės skurs ir neaugs. Kompostą patartina lygiomis dalimis sumaišyti su nurūgštintomis durpėmis ir pridėti perpuvusio mėšlo. Reguliariai laistykime sausu šiltu oru vakarais, tačiau dirvožemis neturi būti nuolat šlapias, permirkęs. Jei nuolat nukirpsime peržydėjusius žiedus (pakartotinai žydinčių veislių), rožės žydės dažniau. Labai svarbu tinkamai pasirūpinti vazonuose žiemojančiomis rožėmis.
Patarimai, kaip pasirūpinti žiemojančiomis rožėmis vazonuose:
- Sodindami rožę į vazoną, imkime tvirtą, iš džiuto pasiūtą maišą (ne plastikinį) - prieš žiemą ištraukime rožę kartu su maišu ir prikaskime žemėje.
- Neškime į vėsią (0-6 oC) patalpą.
tags: #floribundines #rozes #sodyboje