Žemaitija - kraštas, garsėjantis savo gamta, istorija ir kultūros paveldu. Šiame regione gausu vietų, kur galima ne tik puikiai praleisti laiką, bet ir įamžinti gražiausias akimirkas. Fotografijos nuoma Žemaitijoje tampa vis populiaresnė, nes suteikia galimybę profesionaliai įamžinti tiek asmenines šventes, tiek krašto grožį.
Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias Žemaitijos vietas, kurias verta aplankyti ir įamžinti nuotraukose, taip pat pateiksime atsiliepimus apie fotografijos nuomos galimybes šiame regione.
Muziejai
Fotografijos muziejus Šiauliuose
Fotografijos muziejus - vienintelis specializuotas fotografijos istorijos, meno ir technikos muziejus Lietuvoje. Tai svarbus daugiafunkcinis fotografijos centras, kuris saugo ir reprezentuoja reikšmingą beveik 150 000 eksponatų ir muziejinių vertybių Lietuvos vizualiojo paveldo, fotografijos technikos ir įrangos, spaudinių ir dokumentų rinkinį.
2014 m. modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos ir užsienio fotografijos parodos, vyksta susitikimai su autoriais, fotografijos tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai bei kita įvairiapusė šiuolaikiška ir inovatyvi edukacinė ir pramoginė veikla. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Tatjanos Luckienės-Aldag trišaliu susitarimu 2014 m. muziejuje įkurtas Vito Luckaus fotografijos centras, kuris tyrinėja XX a.
Gyva kūrybinių eksperimentų erdvė - edukacinė studija su fotolaboratorija ir mažąja parodų sale - kviečia į kūrybinius užsiėmimus vaikams, jaunimui ir suaugusiems, čia organizuojamos parodos, paskaitos, filmų peržiūros. Muziejaus įkūrėjo A. Dilio vardo skaitykloje bet kuris lankytojas, užsukęs į muziejų nemokamai gali pavartyti unikalios specializuotos fotografijos bibliotekos leidinius, besimėgaujant čia siūloma kava ir naudojantis muziejuje veikiančiu nemokamu bevieliu internetu.
Nepamirštamus įspūdžius žada ypatinga galimybė įžengti į fotoaparato vidų, apsilankius muziejaus stogo terasoje įrengtoje „cameroje obscuroje“, o terasos monokliai leidžia pažvelgti į senųjų Šiaulių panoramas, kurias galima palyginti su iš aukšto atsiveriančiais įspūdingais šiuolaikinio miesto vaizdais. Per šventes ar vakarais terasos lankytojai kviečiami į koncertus, kitus pramoginius renginius.
Kasmet muziejuje vyksta tradiciniai Muziejų nakties ir Tyrėjų nakties renginiai, šurmuliuoja miesto šventės - Šiaulių dienos ir Šiaulių naktys, tradicija tapo nemokamas muziejaus lankymas per reikšmingiausias Lietuvos valstybines šventes.
Muziejus kviečia susipažinti su saugomais archyvais ir virtualioje erdvėje.
Vaclovo Into akmenų muziejus Mosėdyje
Mosėdis - vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas Akmenų sostine. Ekskursija po Mosėdžio miestelį aplankant Respublikinį V. Into akmenų muziejų, akmenų muziejaus įkūrėjo V.
Mosėdžio vandens malūnas, esantis Salantų g. 2, Mosėdyje, turi istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę, technologinę vertę. Šiuo metu malūne veikia Vaclovo Into akmenų muziejaus dalis, čia įrengta kamerinė akmenų ekspozicija.
Vidaus erdvę sudaro eksponatų salė, pagalbinės bei kamino ir viralinės patalpos, pusrūsyje yra svečių kambarys su virtuvės patalpomis, mansardoje - administraciniai kambariai. Į pastogę patenkama mediniais laiptais. Vidaus ekspoziciją sudaro uolienų nuotrupos, palentologiniai radiniai, dovanos iš įvairių šalių, žmogaus organizme susidarę akmenys, rankinės girnos, Lietuvos naudingosios iškasenos.
Etnografinės sodybos
Žemaitijoje gausu etnografinių sodybų, kurios atspindi regiono architektūrą ir tradicijas. Tai puikios vietos fotosesijoms, ypač jei norite įamžinti senovės dvasią ir autentišką aplinką.
Tauzų etnoarchitektūrinė sodyba
XVI a. II pusėje valakų reformos metu įkurtas gatvinis kaimas Tauzai. Visi pastatai buvo mediniai, tašytų rąstų sienomis, aukštais šlaitiniais stogais, dengtais ilginiais šiaudais, vėliau - skiedromis. Gyvenamųjų namų (trobų) viduje buvusi priemenė su dideliu butelio formos kaminu trobos centre. Gyvenamoji trobos pusė būdavo rytinėje, o ūkinė - vakarinėje dalyje.
Tauzų etnoarchitektūrinė sodyba stovi 300 m į rytus nuo kelio Plungė - Skuodas. Įvažiavimas į sodybą iš pietų pusės. Tai seniausia Tauzų k. sodyba, pastatai tradicinės etnoarchitektūros. Sodybos išplanavimas ir apželdinimas būdingas Žemaitijos kraštui. Sodyba neaptverta ir aiškių ribų neturi. Sodyboje yra senų medžių: klevų, kaštonų, eglių.
Troba pastatyta 1731 metais. Vieno aukšto, stačiakampio plano, kompaktiško tūrio. Ilgais fasadais orientuotas į šiaurę ir pietus. Trobos centre yra viena didelė priemenė, pertverta lentų pertvara. Prie rytų priemenės sienos priglaustas didelis butelio formos kaminas - virenė. Troboje yra 5 patalpos.
Svirnas pastatytas 1740 metais. Vieno aukšto, stačiakampio plano su priesvirniu. Tai keturių patalpų, kurių paskirtis buvo: vidurinė patalpa - grūdinė, vakarų pusėje - sandėlėlis ir dvi rytų pusėje - kamaros.
Tauzų etnoarchitektūrinei sodybai suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.
Šatraminių etnoarchitektūrinė sodyba
Sodyba stovi vakarinėje kaimo dalyje. Sodybos pagrindiniai elementai (troba ir svirnas) išlikę nuo XIX a. pabaigos. Tai kompaktiška vieno kiemo sodyba, kuri iš 3 pusių apribota pastatais ir atvira nuo kelio.
Senų pastatų likę tik du: namas ir svirnas, o tvartas ir garažas - vėlesnės statybos. Sodyba buvo žymiai didesnė ir turėjo daugiau ūkinių statinių, bet keičiantis nuosavybei, dalis pastatų buvo sunaikinta. Tradicinė sodyba su neišlikusia ūkine dalimi. Į pietus nuo svirno yra likusi obelis, kuri turėtų būti netoli 100 metų. Už svirno vakarinėje dalyje buvo sodas, kurio dabar likęs tik fragmentas. Tradicinė šiaurės vakarų Žemaitijos sodyba.
Troba pastatyta 1884 metais. Medinė, vieno aukšto, ištęstinio stačiakampio, kompaktinio tūrio, asimetriškos kompozicijos namas. Centrinėje dalyje - kamininė (virenė).
Svirnas pastatytas XIX a. pabaigoje. Medinis, vienaukštis, stačiakampio plano, šešių kamarų, su pusvalminiu čiukuriniu stogu.
Daukšių k. etnoarchitektūrinė sodyba
Sodyba susikūrė XIX a. Sodyba yra 500 m į šiaurę nuo kelio Lenkimai - Mosėdis. Įvažiavimas į sodybą iš rytų pusės. Planinė struktūra, kuri dabar likusi, susiformavo XX a. I pusėje pastačius namą ir tvartą prie jau stovėjusių tvarto ir svirno.
Pastatai sudaro lyg ir 2 kiemus, kurie nėra ryškiai atskirti, bet yra švarusis kiemas, kurį formuoja namas, svirnas ir koplytėlė, o šalia esanti ūkinį kiemą formuoja abu tvartai ir namo bei svirno galiniai fasadai. Senosios sodybos pastatai: svirnas - XIX a. pr. Ir tvartas - XIX a. vid. XX a. Smetonos laikais pastatytas namas, kuriame 1961 -1965 m. buvo mokykla, ir ūkinis pastatėlis. Sodyboje senų medžių beveik neišliko.
Svirnas - vieno aukšto, stačiakampio plano, kompaktiško tūrio. Tai buvo tipiškas žemaitiškas trilypis šoninis svirnas su trimis įėjimais iš priesvirnio. Vėliau pastatas pailgintas į abi puses. Dabar jame yra 7 patalpos, iš kurių viena paversta gyvenamąja. Čia pastatyta krosnis, sienos ištinkuotos. Kitos patalpos naudojamos pagal tradiciją: grūdams, daržovėms ir kitiems namų apyvokos darbams laikyti.
Tvartas - vieno aukšto. Pastate yra 8 patalpos: naminiams gyvuliams ir paukščiams, šienui ir pašarams bei ūkiniam inventoriui laikyti.
Namas - vieno aukšto pastatas su mansardiniu aukštu, kuris nėra naudojamas. Pastate uždarius mokyklą, vėliau vėl buvo pritaikytas gyvenamajai paskirčiai.
Kaimo turizmo sodybos
Žemaitijos kaimo turizmo sodybos siūlo ne tik nakvynę ir pramogas, bet ir puikias galimybes įamžinti gamtos grožį bei kaimo gyvenimo idilę. Štai keletas sodybų, kurias verta apsvarstyti:
- Sriaubtų k., Lenkimų sen., Skuodo rajonas: Sodybą sudaro du atskiri pastatai. Viename įrengta banketinė salė talpinanti apie 30 žmonių, pilnai įrengta virtuvė su indais ir pirties zona. Pirtyje vienu metu gali ilsėtis apie 12 žmonių. Antras pastatas skirtas poilsiui ir miegui. Pirties nuoma 3 val.
- Luobos vienkiemis: Įsikūręs Luobos kaime, Ylakių seniūnijoje, Skuodo rajone. Sodyboje įkurtos trys pokylių salės, talpinančios iki 16; 30; 100 žmonių. Taip pat yra įrengti atskiri ir bendri miegamieji. Bendras miegamų vietų skaičius apie 100 žmonių. Pamiškėje stovi trobelė bei lauko pirtelė, joje svečiuotis gali apie 10 žmonių. Priimame užsakymus pobūviams, gimtadieniams, vestuvėms, įmonių šventėms ar renginiams, giminių, klasiokų, susiėjimams. Viduje yra pirtis, o lauke turime kubilą. Galimas maitinimas, pokylio aptarnavimas, stalų dekoravimas ir kitos paslaugos.
Malūnai
Vandens malūnai - unikalūs architektūros paminklai, kurie puikiai tinka teminėms fotosesijoms. Žemaitijoje galima rasti kelis išlikusius malūnus, kurie atveria duris lankytojams.
Lyksūdės malūnas
Lyksūdės malūnas su technine įranga stovi kairiajame Šatos krante, šalia Šatės -Kaukolikai kelio. Lyksūdės malūno ilgis - 25,12 m, plotis - 9,88 m, aukštis iki kraigo - 5 m. Pamatai ir sienos iš akmens mūro. Stogas dvišlaitis, virš galinio šiaurinio fasado - pusvalminis, dengtas šiferiu (seniau buvo dengtas čerpėmis). Turi romantizmo stiliaus bruožų. Lyksūdės malūnas pastatytas 1830 m.
Malūnas stačiakampio plano simetriškas statinys. Vidaus erdvė padalinta į gyvenamąsias ir ūkines patalpas. Gamybinėms reikmės panaudota pastogė ir rūsys. XX a. 4 deš. vid. r. ir v. Fasadų stogo plokštumose p. pastato dalyje pristatytos medinės simetriškos viena kitai vakarų - rytų kryptimi salkos, turinčios po du naujas konstrukcijos langus ir po 1 mažą langelį. Pastato galinių fasadų plokštumų II a. lygio dalys virš akmens mūro - medinių lentų. Būdingi XVIII a. pab. - XIX a. I pusės formos.
Mūro pastato vidaus planas padalintas į dvi dalis: gamybinę ir gyvenamą su kaminu ir virine. Gyvenamosiose patalpose sienos tinkuotos. Virš gyvenamosios patalpos antro aukšto taip pat įrengtos gyvenamosios patalpos. Vertingos ne tik išplanavimas, bet ir atskiros interjero detalės - durys su vyriais ir rankenomis, kai kurių langų rėmų konstrukcijos. Gamybinės patalpos išliko nepakitusios.
Malūno gyvenamosios patalpos primena XIX a. žemaičių trobos patalpų išdėstymą, kai trobos centre didžiulis kaminas- virenė skiria priemenę į 2 dalis, kiekvieną su savo durimis į lauką ar prieangį. Priemenės ir virinės grindys - plukto molio.
Lyksūdės malūno užtvanka ties galiniu šiauriniu fasadu. Vanduo į užtvanką patekdavo iš kitoje kelio pusėje esančio tvenkinio, per kelio perkasą su tilteliu ir nutekėdavo į Šatos upelį. Lyksūdės malūnas yra valstybės saugomas objektas.
Mosėdžio vandens malūnas
Mosėdžio vandens malūnas, esantis Salantų g. 2, Mosėdyje, turi istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę, technologinę vertę. Vandens malūnas stovi šalia buvusio prieškaryje statyto tilto. Pastatas dviejų aukštų, stogas dengtas čerpėmis, langai puošti medinėmis ornamentuotomis langinėmis, pamatai monolitinio betono, sienos akmenų mūro. Malūnas pastatytas 1792 m., pastato autorius nežinomas.
Vandens malūnas buvo restauruotas 1978 m., restauratorius - V. Guogis. Po restauracijos malūnas pritaikytas muziejaus patalpoms. Išlikusi technologinė įranga: girnų pilnas komplektas, girnų suleidimo varžtas, statvolis su mediniais krupliaračiais ir verpste, transmisijos fragmentas, kaminas- virenė (restauruotas 1978 m. atstatant II a. dalį), vandens ratas (restauruotas 1978 m.). Ant kamino įstatytos vėjarodės muziejaus įkūrimo data „1979“.
Mosėdžio vandens malūno teritorijoje yra užtvanka, kanalas, kontraforsai, atraminė sienutė, atkurtas medinis vandens ratas su laikančiomis konstrukcijomis.
Kitos lankytinos vietos
Šatraminių koplyčia
Mosėdžio parapijoje veikė ir dvi bažnytėlės-koplyčios. Viena iš jų - Šatraminių kaime, kur įrengtas Švč. Mergelės Marijos altorius ir vykdavo Šv. Marijos atlaidai. Šatraminių koplyčia pastatyta XVIII a. Ji 30 m nuo kelių sankryžos Šatraminiai-Palšiai, 20 m. į šiaurę nuo buvusios Šatraminių pradinės mokyklos. Medinė, 4,5x6,5 m dydžio, neornamentuota. Bokštelis medinis, dengtas skiedromis, be bokšto 4,8 m aukščio. Aptverta betonine tvora. Joje kiekvieną gegužės mėnesį giedamas "Majus", du kartus metuose laikomos Šv.
Ylakių baptistų bažnyčia
Ylakiuose evangelikų liuteronų (vėliau baptistų) maldos namai buvo pastatyti 1897 m.. Jų religinę bendruomenę sudarė daugiausia latviai. Ir dabar baptistų bažnyčia dažnai vadinama ‘‘latvių‘‘ bažnyčia. Dabartinė baptistų bažnyčia iš raudonų plytų pastatyta apie 1932-1933 m. Tarybiniais metais bažnyčia buvo aptinkuota baltai.
1999 m., padedant užsienio baptistų bendruomenėms, bažnyčios viduje padarytas remontas: įvestas elektrinis šildymas, įdėtos naujos grindys. Šiuo metu baptistų bendruomenei priklauso apie 40 žmonių. Pamaldos bažnyčioje vyksta apie 40 žmonių. Pamaldos bažnyčioje vyksta 3 kartus per mėnesį. Pastorius važinėja iš Klaipėdos. Bažnyčioje įsikūręs choras, sekmadienio mokykla, jaunimo grupė. Be to, yra maldos grupė Skuode. Pamaldos vyksta pirmą ir trečią sekmadienį 11 val. latvių kalba su vertimu į lietuvių ir paskutinį sekmadienį 13 val.
Apibendrinimas
Žemaitija siūlo daugybę galimybių įamžinti įspūdingas nuotraukas. Nuo muziejų ir etnografinių sodybų iki kaimo turizmo sodybų ir malūnų - kiekviena vieta turi savo unikalų žavesį. Planuojant fotosesiją Žemaitijoje, verta atsižvelgti į šias vietas ir iš anksto pasirūpinti fotografijos nuomos paslaugomis, kad įamžintumėte gražiausias akimirkas profesionaliai.
tags: #foto #siena #nuoma #zemaitijoje