Gaisrai daugiabučiuose namuose: priežastys ir prevencija

Gaisrai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose sukelia ypač skaudžias pasekmes, jų metu gali žūti ar nukentėti didelis skaičius žmonių. Ugnis sunaikina gyventojų turtą, palieka juos be pastogės. Kasmet daugėja gaisrų, kurie kyla daugiabučiuose namuose. Jie sukelia pavojų ne tik patiems buto šeimininkams, tačiau ir visiems aplinkiniams gyventojams, todėl yra labai pavojingi. Dažna šių gaisrų priežastimi tampa dujų nuotėkis, sprogusi elektrinio paspirtuko baterija ar rūkymas namuose.

Viena iš esminių gaisrų daugiabučiuose namuose priežasčių yra pavėluotas ar netikslus pirminis pranešimas apie nutikusią nelaimę ugniagesiams gelbėtojams bei kitoms tarnyboms. Neatsakingas gyventojų požiūris į nelaimes - kita gaisrų daugiabučiuose priežastis. Žvelgiant į gaisrą kaip į kitur, tačiau ne šalia galinčią nutikti nelaimę dažnai tampa priežastimi neskirti dėmesio jų prevencijai. Daiktais užkrautos laiptinės, rūsiai, durys bei automobiliais užstatomi privažiavimai prie pastatų. Tai keletas aplaidumo pavyzdžių, kurie pamažu artina prie nelaimės, nuo kurios nė vienas nėra apsaugotas.

Žinoma, jog visomis išgalėmis reikia stengtis, kad tokia nelaimė neįvyktų ir nuolat apžiūrėti savo aplinką ar nėra veiksnių, kurie galėtų sukelti ar dar stipriau įplieksti gaisro ugnį. Tačiau norint būti tinkamai pasiruošus nutikusiai nelaimei reikia įsisąmoninti, jog ji gali nutikti bet kada.

Pagrindinės gaisrų priežastys

Anot specialistų, dažnai nelaimės kyla dėl techninių gedimų, tačiau opi problema ir pačių žmonių neatsargumas. Cigarečių rūkymas lovoje, netvarkingos krosnys ar neprižiūrėta elektros instaliacija tampa mirtinais spąstais, kurių galima išvengti.

Neatsargus elgesys

Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio. Neatsargus elgesys iššaukia daugiausia gaisrų. Pagaminus valgį užmiršo išjungti viryklę, paliko įjungtą lygintuvą ar kitus elektrinius prietaisus, rūkė lovoje…

Kaip rodo PAGD statistika, šiemet neatsargus elgesys su ugnimi lėmė beveik 16 proc. visų šalyje kilusių gaisrų. Pernai dėl to kilusių gaisrų nuostoliai siekė 51 tūkst. eurų - tai antra pagal dydį žalos priežastis po elektros instaliacijos gedimų. Ši rizika ypač išauga šiltuoju metų laikotarpiu, kai lauko kepsninės bei laužai kūrenami pernelyg arti pastatų.

Anot specialistės 2024 m. dėl neatsargaus rūkymo žuvo net 29 gyventojai (2023 m. - 42), o 21 gyventojas žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (2023 m. - 27).

Šiltuoju sezonu būkite ypač atidūs naudojant ugnį lauke - venkite kepsninių ar laužų kūrimo per arti pastatų, ypač sausomis, vėjuotomis dienomis.

Vaikų žaidimai su ugnimi

Kas tai? Žaidimai su ugnimi? Matyt, taip. Vaikai žaidžia su ugnimi. Bet ne todėl, kad siekia ką nors sugadinti ar sunaikinti. Dažniausiai vaikams paprasčiausiai smalsu arba… nuobodu. Vaikai nori pažiūrėti, kaip dega vienas ar kitas daiktas, nori matyti liepsną, užuosti dūmus, pa­tirti pavojų ar nori pabandyti suvaldyti ugnį.

Tačiau tikrai ne visi vaikų sukelti gaisrai yra tik smalsumą tenkinančių eksperimentų rezultatai. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais. Vaikai gali griebtis ugnies, jausdamiesi nepastebėti ir neįvertinti arba norėdami išreikšti neigiamas emocijas - pyktį, nusivylimą. Labiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys, jaučiantys talento, sugebėjimų stoką vaikai, nes ugnies valdymas tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo savimi jausmu. Todėl stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir suvaldyti jų norą žaisti pavojingus žaidimus su ugnimi galima mokant elgtis su ugnimi.

Netvarkingi elektros įrenginiai

Apie 10 proc. gaisrų kyla dėl netvarkingų elektros įrenginių, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija. Dažniausios priežastys - vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai.

Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų.

Trumpasis jungimas įvyksta, kai, dėl gedimų, drėgmės, laiko ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas) ir temperatūra toje vietoje šokteli iki 3000 laipsnių, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Plyksteli ugnis, laidai išsilydo ir užsidega. Jeigu saugikliai tvarkingi, pakilus temperatūrai, jie automatiškai išjungia elektrą anksčiau nei užsidega laidas ar prietaisas.

Net be tiesioginio žmogaus įsikišimo namuose ypač didelę gaisro riziką kelia pasenusi arba neprofesionaliai sumontuota elektros instaliacija. Tokių gaisrų padaryta žala gali būti milžiniška ir viršyti netgi 100 tūkst. eurų sumas.

Krosnių naudojimas

Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar de­gančių malkų. Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai.

Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos - reikia uždaryti krosnies dureles, nekišti į krosnį labai ilgų malkų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo laikotarpiu daugiausiai gaisrų kyla dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimų. Dažniausiai šie gaisrai įvyksta dėl netinkamos šildymo įrenginių priežiūros - per retai valomi kaminai ir dūmtraukiai, nepakankamai tikrinami patys įrenginiai ar netinkamas jų įrengimas, pavyzdžiui, neišlaikomi minimalūs saugūs atstumai iki degių medžiagų.

Be to, gaisro priežastimi gali tapti ir netinkamas kuro pasirinkimas - deginamos šlapios malkos, atliekos arba kitos netinkamos medžiagos. Gaisras gali kilti ir dėl per arti šildymo įrenginių laikomų degių medžiagų.

Ji priminė, kad draudžiama laikyti kurą arčiau nei 1 m nuo pakuros. Taip pat draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau nei 0,5 m nuo krosnių, katilų, jų vamzdynų ar ant jų.

Kitos priežastys

PAGD praėjusių metų veiklos ataskaitoje akcentuojama, kad augant moderniųjų technologijų naudojimui, vis didesnė tampa gaisrų rizika, susijusi su ličio jonų baterijomis. Prieš metus liepos mėnesį plačiai nuskambėjo nelaimė Palangoje, kai dėl besikraunančio elektrinio paspirtuko kilo gaisras daugiabutyje. Vos po mėnesio panašūs incidentai buvo užfiksuoti Radviliškyje ir Vilniuje.

Bet koks nedidelis pažeidimas ar netinkamas tokio įrenginio įkrovimas gali tapti rimto gaisro priežastimi. Jei baterija deformuota ar smarkiai kaista - tai aiškūs pavojaus signalai.

Žolės, ražienų ir kitų augalinės kilmės atliekų deginimas sudarė 6 proc. visų gaisrų priežasčių - šis faktorius ypač aktualus vasaros sezonu: dėl sausrų ir vėjo dažnai nesuvaldoma liepsna išplinta už deginimo zonos ribų.

Statistika

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiosios specialistės Irmos Meškauskaitės, 2024 m. Lietuvoje kilo 1358 gaisrai ir tai yra net 5,6 proc. daugiau nei 2023 m. Iš jų daugiabučiuose ir individualiuose namuose kilo 544 gaisrai.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad vos per metus (2024 m.) gaisruose žuvo net 24 žmonės, o 2023 m. - 27. Iš viso per du metus gaisrai nusinešė net 51 gyvybę.

V. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai daugiabučiuose namuose kilo 618 gaisrų. Jų metu žuvo 25 gyventojai. Šias metais juose kilę gaisrai jau nusinešė 3 žmonių gyvybes, rašoma PAGD pranešime.

2024 metais Šiaulių mieste iš viso kilo 138 gaisrai. Gyventojų būstuose fiksuota 30 gaisrų, jų metu žuvo net 4 žmonės, dar 3 buvo sužeisti, o 4 asmenis pavyko išgelbėti.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuotas 76 proc. gaisrų atvejų augimas (nuo 680 iki 1197), rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys.

Pernai fiksavome daugiau nei 1 tūkst. gaisrų žalų atvejų, o bendra išmokų suma viršijo 7,7 mln. eurų. Vidutinė gaisro žala siekė 7,5 tūkst. eurų - tai didžiausia suma tarp visų draudimo rizikų.

Štai Šiaulių K. Korsako g. 37 namo bendrija pasirūpino priešgaisrinėmis sistemomis, kurios įspės gyventojus apie gręsiantį pavojų, padės gesinant ugnį ir užtikrins saugią gyventojų evakuaciją.

Šiame name yra nemažai ir senųjų sistemų. Laimei, jos neišdraskytos, neišvogtos, jas bendrija suremontavo, atnaujino. Nors jos nėra tobulos ir modernios, bet veikia. Šiauliuose yra 22 tokio tipo daugiabučiai, tačiau kol kas tik dviejų namų bendrijos susirūpino priešgaisrinėmis sistemomis ir jas atnaujino. Iniciatyvos tvarkyti daugiabučio priešgaisrinę sistemą ėmėsi šio namo bendrijos pirmininkas ir gyventojai. Bendrose daugiabučio namo patalpose pirmajame aukšte pakabinti gesintuvai, planuojama po vieną gesintuvą pakabinti ir kiekviename namo aukšte.

Jonavos mieste ir rajone yra 307 daugiabučiai namai, kuriuose bet kuriuo metu gali kilti gaisras.

Gaisrų statistikos lentelė

Kaip sumažinti gaisrų riziką?

Daugelio gaisrų būtų galima išvengti, jei žmonės labiau rūpintųsi savo ir artimųjų saugumu. Viena paprasčiausių, bet efektyviausių priemonių - autonominiai dūmų detektoriai. Ši nebrangi priemonė efektyviai įspėja apie gaisrą, suteikdama galimybę laiku sureaguoti, išsigelbėti bei iškviesti pagalbą. Nedelskite ir pasirūpinkite savo ir savo namų saugumu: kviečiame įsirengti dūmų detektorius, reguliariai juos tikrinti ir būti atsargiems su ugnimi.

Daugiabučių gyventojai neretai galvoja - krosnies neturime, elektros įvadai tvarkingi, tai kas čia užsidegs, kam tas detektorius... Bet negali žinoti, ar kaimynas rūpinasi saugumu. Dažniausiai jie būna užgriozdinti, užrakinami, net nupjaunamos kopėčios. Beje, Šiauliuose, gelbėdamasi nuo gaisro, pro daugiaaukščio namo balkoną iššoko mergaitė ir žuvo. Liukas tame name buvo, deja, uždengtas grindimis.

Privatumas ir saugumas yra svarbūs, tačiau įprotis rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris yra išties prastas. Tai daryti yra draudžiama išskyrus tuos atvejus kada durys, turi stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį. Dėl šios priežasties užkrauti evakuacijos kelius ir išėjimus taip pat draudžiama. Jie turi būti parengti žmonėms evakuoti, o durys evakuaciniuose išėjimuose iš vidaus turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu. Taip pat po laiptais ar techninėse nišose neturėtų būti laikomos degios medžiagos, preparatai.

Primename daugiabučių namų gyventojams pagrindinius reikalavimus, išdėstytus "Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse" ir patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1.

Nors žmonės į turimo turto apsaugą žiūri vis atsakingiau, o namai vis dažniau aprūpinami dūmų detektoriais ir moderniomis saugumo sistemomis, gaisrai gyvenamuosiuose būstuose vis dar nusineša žmonių gyvybes, o šeimos lieka be namų.

Norint maksimaliai sumažinti gaisro tikimybę savo namuose, pasak specialistės, gyventojai turėtų reguliariai prižiūrėti šildymo įrenginius (valyti kaminus ir dūmtraukius, pašalinti suodžius ir kitas degias medžiagas, kurios gali sukelti gaisrą. Šildymo įrenginius, krosnis ir židinius įrengti pagal gamintojo rekomendacijas ir išlaikyti saugius atstumus nuo degių medžiagų).

Anot I.Meškauskaitės, ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ir elektros įrenginiams: Reikėtų tikrinti elektros instaliaciją ir prietaisus, kad nebūtų naudojami nusidėvėję ar pažeisti laidai, neperkrauti elektros lizdų, o elektros prietaisus naudoti tik pagal gamintojo rekomendacijas. Nepalikti telefono ar kitų elektroninių prietaisų įkroviklių elektros lizde, prietaisams pasikrovus; įsirengti dūmų detektorius. Reguliariai tikrinti ar jie veikia, esant poreikiui pakeisti baterijas; turėti pirmines gaisro gesinimo priemones - gesintuvus, nedegų audeklą (reguliariai tikrinti gesintuvų galiojimo laiką ir užtikrinti, kad jie būtų lengvai pasiekiami).

Apie evakavimąsi pasikalbėkite su savo šeima, susitarkite, kaip elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų įprastą išėjimą, išlipsite per langą, išeisite į balkoną, paskirkite susitikimo vietą lauke.

Jeigu užsidegė drabužiai, griūkite ant žemės, raičiokitės, kad ugnis užgestų, užsidenkite veidą rankomis. Jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite nuo galvos kojų link, kas papuola po ranka.

Saugus elgesys su žvakėmis

Deganti žvakė - tai atvira ugnis. Ji gali sukelti gaisrą. Todėl svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai, nepasiektų besiplaikstanti užuolaida, ar kitokie degūs daiktai. Nereikėtų statyti žvakių lentynose - žvakė skleidžia karštį, todėl virš jos reikia išlaikyti bent metro tarpą. Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios, kad žvakė neapvirstų.

Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama - gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai.

Ką tikrina ugniagesiai?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausioji specialistė atkreipia dėmesį, kad atliekant naujai pastatytų namų priešgaisrinę patikrą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įgalioti atstovauti PAGD prie VRM statybos užbaigimo komisijose tik vykdant statybos užbaigimo procedūras. Vadovaujantis Statybos užbaigimo tvarkos aprašu, pagal kompetenciją vertina statinio atitiktį projektiniams sprendiniams bei esminiams statinio gaisrinės saugos reikalavimams.

Ji paaiškino, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui: statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos; ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

Tačiau atliekant jau eksploatuojamų pastatų priešgaisrinę patikrą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vertina, kaip laikomasi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.

Paprastai dėmesys skiriamas evakuacijos keliams ir išėjimams. Svarbu, kad jie būtų laisvi ir tinkami evakuacijai bet kuriuo paros metu kilus gaisrui. Tikrinama, ar periodiškai prižiūrimos ir tinkamai veikia priešgaisrinės sistemos (vidaus vandentiekis, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistemos, dūmų signalizatoriai ir kt.). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, ar patalpos yra aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais, nedegiais audeklais ir kt.), ar tvarkinga elektros instaliacija ir ar naudojami prietaisai atitinka gamintojo reikalavimus bei kitus gaisrinės saugos standartus.

tags: #gaisrai #daugiabuciuose #namuose