Kol gyventojai ruošėsi Kūčioms ir Kalėdoms, specialiosioms tarnyboms ramybės nebuvo. Vakare ramybę sudrumstė bene rimčiausias įvykis - gaisras Šėtos gatvėje esančiame penkiaaukščiame daugiabutyje.
Gaisras - Tai nekontroliuojamas ugnies plitimas, kuris gali sunaikinti pastatus, miškus ir kitus objektus, taip pat kelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Gaisro priežastys gali būti įvairios: netyčinis žmonių elgesys, techninės gedimai, gamtiniai reiškiniai, pvz., perkūnija, ar net tyčinis padegimas.
Panagrinėkime gaisrų situaciją Lietuvoje remiantis skirtingais įvykiais ir laikotarpiais.
Gaisras Šėtos Gatvėje
Gruodžio 23-iąją, 14.07 val. gautas pranešimas iš Truskavos seniūnijos Padvarninkų kaimo - čia užsidegė žemės ūkio technika. Atvykę ugniagesiai rado degantį traktorių-keltuvą „Manitou 926“. Tą patį vakarą, 22.10 val., ugniagesiai skubėjo į Juodkiškio gatvę, kur degė namo kaminas. Nustatyta, kad kamine užsidegė suodžiai. Iš pakuros iškrautos malkos, kaminas išvalytas. Namas - mūrinis, be dūmų detektoriaus.
Kūčių dieną po pietų, 13.34 val., pranešta apie gaisrą Gudžiūnų seniūnijos Miegėnų kaimo Draugystės gatvėje. Atvykę ugniagesiai rado aplink kaminą smilkstančias spalius ir lentas. Buvo išardyta apie 5 kv. m medinės perdangos, pašalinti smilkstantys šiaudai.
20.37 val. Atvykus ugniagesiams, bute degė sofa-lova. Iš aukšto evakuoti šeši gyventojai, buto šeimininkas perduotas medikams. Gaisras buvo greitai užgesintas, tačiau aprūko apie 14 kv. m kambario, apdegė baldai ir elektros instaliacija.
Pirmąją Kalėdų dieną per pietus ugniagesiai vyko į Josvainių seniūnijos Svilių kaimą, kur kamine degė suodžiai. Nors namo savininkas jau buvo supylęs druskos, gelbėtojai budėjo, kol kaminas visiškai atvėso. Dar vienas iškvietimas gautas prieš pat vidurnaktį Pelėdnagiuose. Ryto gatvėje, kūrenant krosnį, pradėjo rūkti dūmai iš sienos. Paaiškėjo, kad prie krosnies smilko medinė siena. Gaisras užgesintas, dalis sienos nuardyta.
Šeštadienį Vilniuje, Belmonte, esančiame pramogų ir poilsio centre buvo kilęs gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente BNS informavo, kad pranešimas apie gaisrą gautas apie vidurdienį, o apie 13.30 val. ugnis jau buvo užgesinta. Šiuo metu ugniagesiai vykdo baigiamuosius darbus - ardo konstrukcijas, stebi, ar nėra pavojaus ugniai vėl įsižiebti.
Apie 12 val. 30 min. buvo pranešta, kad daugiabučio, stovinčio Rinktinės ir Olipiečių g. kampe, stogas dega atvira liepsna. PAGD VPPV Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis portalui Balsas.lt sakė, kad degė statomo penkiaukščio gyvenamojo namo stogas - užsidegė stogo danga. Per gaisrą išdegė apie 80 kvadratinių metrų stogo dangos.
Praėjusią parą šalies ugniagesiai gaisruose išgelbėjo keturių žmonių gyvybes. Vakar apie 3.00 val. nakties Švenčionyse iš atvira liepsna degančio buto buvo išvesti du vyrai. Vienam iš jų prireikė medikų pagalbos. Iš viso iš daugiabučio namo teko evakuoti apie 30 žmonių.
Apie 10 val. Palangoje, Medvalakio gatvėje, daugiabučio namo bute buvo rasta dūmais apsinuodijusi ir sąmonės netekusi, 1954 metais gimusi moteris. Ji buvo perduota medikams.
Praėjusią parą šalies ugniagesiai užgesino 18 gaisrų ir atliko 10 kitų gelbėjimo darbų. Ugnis vakar pasiglemžė 4 žmonių gyvybes. Tragiškas gaisras vakar ankstų rytą kilo Lazdijų rajono Miškinių kaime, kur užsidegė medinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Ugniagesiams atvykus į gaisro vietą, pastatas jau degė atvira liepsna.
ketvirtadienio, rytą „Nemateko“ pusgaminių cecho gamybinėse patalpose kilo gaisras. Gaisras vyko lokalioje pusgaminių cecho patalpoje, į kitus įmonės cechus neišplito. Dėl gaisro žmonės nenukentėjo. Įmonė savo turtą yra apdraudusi. Gaisras buvo užgesintas per kelias valandas, šiuo metu degusiose patalpose dirba priešgaisrinės apsaugos specialistai, įmonės atsakingi specialistai, draudimo atstovai.
Praėjusią parą šalies ugniagesiai užgesino 15 gaisrų ir atliko 12 kitų gelbėjimo darbų. Viename gaisre žuvo žmogus. Šis gaisras praėjusią naktį kilo Švenčionių rajono Beržynės kaime, kur užsidegė medinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Ugniagesiams atskubėjus į gaisro vietą, namą jau siaubė atvira liepsna. Apmalšinę liepsnas, ugniagesiai įėjo į namo vidų ir kambaryje rado stipriai apdegusį 69 metų namo šeimininko kūną.
Praėjusį savaitgalį Lietuvoje kilo 66 gaisrai, kuriuose 1 žmogus žuvo ir 2 buvo traumuoti. Ugniagesiai dar atliko 36 kitus gelbėjimo darbus ir išgelbėjo juose 4 gyventojus. Tragiškas gaisras kilo ankstų sekmadienio rytą Kretingos rajono Tolių kaime, kur užsiliepsnojo medinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Dar iki ugniagesių atvykimo gyventojai iš degančio namo išvedė vieną vyrą.
Vasario 12-osios pavakarį Kaune, A. ir J. Gravrogkų gatvėje esančiame daugiabučiame name užsidegė butas. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, iš penktame aukšte esančio buto veržėsi atvira liepsna. Apmalšinę liepsnas gelbėtojai su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėjo į uždūmintą butą ir gaisravietėje rado apdegusį 60-mečio buto šeimininko kūną.
Praėjusią parą šalies ugniagesiai užgesino 31 gaisrą ir atliko 16 gelbėjimo darbų. Gaisre žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo traumuotas. Vakar vakare Kaune, A. ir J. Gravrogkų gatvėje, daugiabučiame name, dėl neatsargaus rūkymo užsidegė butas. Gaisro metu išdegė visas butas, jame buvo rastas smarkiai apdegęs 1954 metais gimusio vyro kūnas. Iš šalia esančių butų buvo evakuota 10 žmonių, iš jų 2 vaikai.
Praėjusią parą šalies ugniagesiai užgesino 11 gaisrų ir atliko 21 gelbėjimo darbą. Gaisre žuvo du žmonės. Vakar vakare Vilniuje, Krakiškių gatvėje, atvira liepsna degė gyvenamasis namas. Gaisro metu išdegė vidus, nudegė stogas. Viduje buvo rasti moters, gimusios 1957 metais bei nenustatytos asmenybės kūnai.
Vasario 6 dieną didelis gaisras kilo Vytauto gatvėje. Malšinant liepsnas teko stabdyti eismą šia gatve. Apie 9 valandą ryto Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams nuvykus į įvykio vietą, Vytauto 68 numeriu pažymėtas namas jau degė atvira liepsna.
Trečiadienio popietę Žvėryne kilo gaisras. Kęstučio gatvėje užsiliepsnojo medinis namas.
Penktadienio rytą užsidegė Kėdainių rajone esantis Pašumerio dvaras, įrašytas į kultūros vertybių registrą. Apie gaisrą Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie pusę devintos ryto. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai BNS teigė, kad gaisras kilo buvusio dvaro kumetyno pastato pastogėje. Įvykio vietoje dirba šešios autocisternos. 10.30 val.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Šiauliuose, Jotvingių gatvėje esančiame name, kilo gaisras. Atskubėję ugniagesiai turėjo kovoti ne tik su ugnimi, bet ir suteikti pirmąją pagalbą vienam namo gyventojui, kuris rastas su pjautinėmis žaizdomis dilbių srityje. Prieš pat vidurnaktį pranešta, kad dega namas. Atvykus ugniagesiams pastatas degė atvira liepsna.
Nors ši žiema prasidėjo itin šiltais orais, po Naujųjų spustelėjęs šaltukas atnešė neįprastai daug gaisrų. Pastarąsias dvi savaites didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ kasdien registruoja 2-3 gaisrų atvejus, o jų pridaryti nuostoliai nuo metų pradžios jau beveik pasiekė 2 mln. litų - dukart daugiau nei per atitinkamą 2013 m. laikotarpį.
Joniškio rajone, Gedvainių kaime, trečiadienį, apie 11 valandą užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Gaisrą pastebėjo kaimynai ir iškvietė ugniagesius. Atvykę ugniagesiai medinį namą rado nudegusiu stogu ir įgriuvusia namo perdanga, pastatas buvo paskendęs liepsnose. Ugniagesiai pastatą gesino pora valandų, tačiau jis visiškai sudegė. Baigus gesinti, virtuvėje buvo rasti stipriai apdegę dviejų žmonių kūnai.
Sausio 24 d. 3 val. 13 min. Tauragės r., Vitkaičių k., E. M. P. (gimusios 1944 m.) pirtyje kilo gaisras, kurio metu sudegė pastatas. Įtariamas padegimas. Nuostolis apie - 100 tūkst. litų. Įtariamieji neblaivūs (2,66 prom. alkoholio) K. A. (gimęs 1990 m.) ir (3,19 prom. alkoholio) S. V.
Antradienio rytą Panevėžio rajone, Molainių kaime, kilo didelis gaisras.
Gaisrų Priežastys ir Prevencija Kėdainių Rajone
Prasidėjus šaltajam metų laikui, namų židiniai ir krosnys tampa jaukumo bei šilumos simboliu. Tačiau kartu su šildymo sezonu Kėdainių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, ženkliai išauga ir gaisrų pavojus. Klaidos, neatidumas ar tiesiog aplaidumas gali akimirksniu paversti namus pragaru ir pasiglemžti ne tik turtą, bet ir brangiausią, kas yra - jūsų arba jūsų brangiausių žmonių gyvybę.
Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Andrius Eidimtas pastebi, kad bendros gaisringumo tendencijos per paskutinius metus yra teigiamos. Iš viso per šį laikotarpį buvo užfiksuoti 539 įvairūs įvykiai, tačiau gilesnė analizė atskleidžia, kaip kinta gaisrų priežastys ir kokios būna jų pasekmės neatidiems žmonėms.
Andrius Eidimtas pastebi, kad bendros gaisringumo tendencijos per paskutinius metus yra teigiamos. 2022 m. spalio-2023 m. balandžio mėnesiais Kėdainiuose buvo 118 gaisrų. Pasak A. Eidimto, pagrindinės dvi priežastys: tai yra netvarkingas žmogaus elgesys tuo periodu (35 proc. atvejų) ir krosnių, židinių, dūmtraukių, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (26 proc. atvejų).
„Per tą žiemos laikotarpį žuvo vienas žmogus. Jis žuvo būtent dėl neatsargaus rūkymo, o ši nelaimė nutiko pačiame Kėdainių mieste“, - skaudžią statistiką pateikia A. Nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. balandžio gaisrų buvo ženkliai mažiau - šimtas. „Tą sezoną 24 proc. gaisrų kilo dėl netvarkingo žmogaus elgesio, o 31 proc. „Turėjome du žuvusiuosius per tą žiemą. 2024 metų sausio 8 dieną Krakių seniūnijoje žuvo du žmonės. Ir priežastis buvo krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai“, - konstatuoja A. Pernykštė žiema, deja, buvo gausiausia gaisrų per paskutinius trejus metus - jų buvo 126.
Anot A. Eidimto, pagrindinės gaisrų priežastys ir vėl buvo tos pačios, nors jos tesudarė 45 proc. visų gaisrų priežasčių. Likusi didesnė pusė gaisrų kilo dėl pavienių kitų priežasčių, tarp kurių, beje, atsirado ir naujų, anksčiau su gaisrais nesietų problemų. Tarkime, tokių, kaip petardų sprogdinimas.
„Vienas žmogus žuvo Dotnuvos seniūnijoje lapkričio 30 d. dėl neatsargaus rūkymo, o gruodžio 10 d. Krakių seniūnijoje - dėl neatsargaus žmogaus elgesio“, - skaudžius faktus vardija A.
Statistikoje dažnai matomas terminas „neatsargus žmogaus elgesys“ daugeliui gali atrodyti abstraktus, tačiau Kėdainių PGT viršininkas Andrius Eidimtas pateikia labai konkrečių ir kasdieniškų pavyzdžių, kurie iliustruoja, kaip paprasti, bet aiškiai neatsargūs žmogaus veiksmai virsta tragedija. „Kas yra neatsargus žmogaus elgesys? Na, ėmė ir išpylė karštus pelenus į plastikinį šiukšlių konteinerį, dėl to kilo gaisras“, - vieną dažniausių klaidų įvardija pareigūnas. Kitas tipiškas scenarijus - kiemo tvarkymo darbai. „Pradėjo deginti laužą, lapus, vėjas pakilo, lapus ir šakas degančius nunešė, ūkinis pastatas užsidegė“.
„Prie krosnies, virtuvės patalpoj sukrovė malkas. Atsineša žmonės šlapias, džiovina taip. Nesitiki, kad kibirkštis išlėks ir uždegs jas“, - apie dažnai pasitaikantį, bet itin rizikingą įprotį pasakoja A. Netgi šventinis laikotarpis gali tapti pavojaus šaltiniu. „Šių metų sausio pradžioje mes turėjome aštuonis atvejus, kur petardos ir fejerverkai sukėlė gaisrus.
Lyginant Kėdainių rajoną ir gaisrų skaičių gyvenamajame sektoriuje, 2022 metais buvo 68 gaisrai per visus metus, 2023 metais - 64, 2024 metais - jau tik 61.
Nors atskirų sezonų statistika svyruoja, žvelgiant į platesnį paveikslą, Kėdainių rajone pastebimos ir teigiamos tendencijos. „2022 metais turėjome 44 individualių namų gaisrų atvejus.
Nepaisant šių teigiamų pokyčių, A. Eidimtas perspėja nesidžiaugti per anksti, ypač kalbant apie žmonių žūtis. Jis primena išskirtinius 2023 metus, kai Kėdainių rajone nebuvo nė vienos aukos gaisruose.
Atskirą dėmesį Andrius Eidimtas skiria elektrinių šildytuvų saugiam naudojimui, nes būtent jie dažnai tampa gaisro priežastimi daugiabučiuose. Viršininkas akcentuoja, kad pirmiausia šildytuvas turi būti sertifikuotas, taip pat jį privalu jungti ne į ilgintuvą, o tiesiai į elektros lizdą. Svarbu laikyti jį saugiu atstumu nuo degių paviršių, užuolaidų, baldų, nedžiovinti ant jo drabužių.
Ypatingai svarbu patiems nekrapštinėti elektrinio šildytuvo, mat dauguma jų šiais laikais turi apsaugos funkcijas - tarkime, nukritus šildytuvui ar jį pakėlus, jis automatiškai išsijungia. Tačiau pati svarbiausia taisyklė, pasak A. Dar šį rudenį turėjome situaciją soduose, kai žmogus užkūrė krosnį ir išvažiavo į miestą.
Statistikos analizė aiškiai rodo, kad daugumos gaisrų galima išvengti. Andrius Eidimtas išskiria tris pagrindines akcijas, orientuotas į suaugusius gyventojus: „Padėk artimui“, „Daugiabučiai namai be gaisrų“ ir „Saugūs namai“. Jų metu pareigūnai lankosi gyventojų namuose, konsultuoja, pataria ir primena svarbiausias saugumo taisykles. Miestuose didžiausias dėmesys skiriamas daugiabučiams.
Pareigūnai gyventojams primena ne tik apie krosnių, bet ir apie kitų prietaisų keliamus pavojus. Galima pagalvoti, kad gyvenant daugiabutyje gaisro tikimybė mažesnė.
„Vizitų metu mes taip pat stengiamės gyventojams papasakoti, kaip išvengti gaisrų daugiabučiuose ir tinkamai eksploatuoti dujinius, elektros prietaisus, šildytuvus, taip pat apžiūrime dūmų detektorius“, - apie prevencijos turinį pasakoja A. Viena svarbiausių prevencijos dalių - autonominių dūmų detektorių įrengimas.
Paklaustas apie gyventojų reakciją į duris pasibeldus ugniagesiams, viršininkas pripažįsta, kad ji būna įvairi. „Įvairiai būna, vieni noriai įsileidžia, kiti neįsileidžia į namus, bet per duris sutinka pasikalbėti.
Apibendrinant galima teigti, kad gaisrai yra rimta problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Ugniagesiai primena: šventės - ne priežastis pamiršti saugumą.
tags: #gaisras #pagiriu #daugiabutyje