Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta svarbūs procesai, susiję su valstybės tarnautojų skyrimu ir atleidimu, taip pat diskutuojama apie žiniasklaidos laisvę ir politinę įtaką nacionaliniam transliuotojui LRT.
Naujo aplinkos viceministro paieškos
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pranešė, kad pradėtos naujo už miškų politiką atsakingo viceministro paieškos.
Mindaugas Sinkevičius: kultūros ministro paieškos vis dar vyksta
Naujojo aplinkos viceministro ieškoma po to, kai praėjusią savaitę buvo atleistas šias pareigas ėjęs Edmundas Mačieža. Kaip pakartojo K. Žuromskas, viceministras atleistas, nes neteko politinio pasitikėjimo. "Niekas už jo nugaros nebuvo priiminėjama, esmė buvo tame, kad viceministras neteko politinio pasitikėjimo ir buvo iš karto priimtas sprendimas su juo atsisveikinti", - aiškino K. Žuromskas.
Prieš atleidimą iš pareigų E. Mačieža Seimo komitete kalbėjo apie tai, kad su jo kuruojama miškų politikos sritimi susiję klausimai yra sprendžiami jam „už nugaros“, teigė besijaučiantis „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.
Pasak K. Žuromsko, E. Mačiežos teiginiai apie „už nugaros priimamus sprendimus“ neatitinka realybės, taip pat teigė, kad E. Mačieža stabdė Miškų įstatymo pataisas, o jo pasisakymas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo surežisuotas susitarus su socialdemokratų parlamentaru Audriumi Radvilavičiumi.
K. Žuromskas teigė, kad buvęs viceministras nedeklaravo susitikimų su lobistų grupėmis, galėjo būti papirkinėjamas, dėl to ministras kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Ministras taip pat nenorėjo įvardinti, kas pasiūlė viceministro kandidatūrą. „Nenoriu atsakinėti, kas pasiūlė viceministrą, bet rekomendacija buvo ne iš jos (premjerės - ELTA)“, - pridūrė jis.
Sprendimas dėl LRT: vadovo atleidimo tvarkos klausimas
Seimo darbo grupė, peržiūrinti nacionalinio transliuotojo valdyseną, sutarė, kad generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo būtų galima atleisti tik dviejų trečdalių tarybos narių balsais. LRT vadovo atleidimo kartelė kol kas lieka aukšta.
Šiuo metu galiojanti tvarka reikalauja 8 balsų, tad kartelė būtų sumažinta vienu balsu. Reikalinga ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma. Sprendimas turi būti argumentuotas ir pagrįstas įstatyme numatytais kriterijais, o ne politiniais ar subjektyviais motyvais.
Siūlyta, kad generalinį direktorių būtų galima atleisti paprasta dauguma - užtektų pusės tarybos narių balsų (6 iš 12). Numatyta kompromisinė versija - atleidimui reikėtų ne mažiau kaip 7 iš 12 tarybos narių balsų. Jis siūlė išlaikyti griežtesnę tvarką - kad atleidimui reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių balsų (8 iš 12).
Minėti darbo grupės apsisprendimai nėra galutiniai. Tuo pačiu darbo grupė dar neapsisprendė, kokiais konkrečiais pagrindais LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas anksčiau laiko - šis klausimas liko atviras tolimesnėms diskusijoms.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad net ir padidinus LRT tarybos narių skaičių iki 15, bet nesumažinus Seimo ir prezidento deleguojamų asmenų skaičiaus, atstovai galėtų turėti lemiamą balsą. V. Juozapaitis nesuprantamu vadino siūlymą suteikti galimybę LRT tarybai atleisti direktorių, kai nepatvirtinama visos institucijos veiklos ataskaita. „Turi būti saugiklių, kad tai (LRT vadovas - BNS) netaptų lengvu grobiu. Pagrindinis pavojus, kad nebūtų galima labai lengvai atleisti generalinio direktoriaus, kad nepakenktų žiniasklaidos laisvei“, - teigė V.
Dviejų trečdalių reikalavimui pritarė ir socialdemokratė Indrė Kižienė, nors anksčiau buvo siūliusi švelnesnę - daugiau nei pusės tarybos narių - ribą. Vis dėlto diskusijoje nuskambėjo ir įspėjimų dėl galimos politinės įtakos, jei būtų padidintas tarybos narių skaičius, tačiau nekeičiama delegavimo proporcija.
Dar šią savaitę iš pačios LRT administracijos didelio pasipriešinimo sulaukė naujos valdybos idėja - Seimo darbo grupei sutarus siūlyti steigti papildomą valdymo organą ir didinti tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15, transliuotojo vadovybė pareiškė su tokiais pokyčiais nesutinkanti. Administracijos teigimu, dabartiniai veiklos priežiūros instrumentai yra pakankami, o naujas modelis galėtų sukelti funkcijų dubliavimą, apsunkinti sprendimų priėmimą ir sukurti neaiškias atsakomybės ribas, taip pat kelti riziką visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Tuo metu darbo grupės vadovas J. Olekas ir dalis parlamentarų argumenatavo, kad valdyba sustiprintų profesionalų valdymo lygmenį ir aiškiau atskirtų strateginę kontrolę nuo administravimo.
Tuo tarpu praėjusią savaitę Uždarame Europos Parlamento posėdyje Briuselyje aptarta situacija dėl LRT, tačiau viešų komentarų po susitikimo nebuvo - Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pareiškė negalintis atskleisti diskusijų turinio dėl taikomų taisyklių. Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė nagrinėjo Lietuvoje kilusią įtampą dėl LRT valdysenos pokyčių ir biudžeto įšaldymo, o Lietuvos atstovams pateikė dešimt klausimų, susijusių su žiniasklaidos laisve ir politine įtaka.
Posėdis vyko jau po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią stabdyti įstatymo pakeitimus ir laukti Venecijos komisijos išvados. Susitikime dalyvavo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, tačiau dėl uždaro formato detalių taip pat neatskleidė. Tuo metu Seimo narys Rimas Jankūnas viešai pareiškė, kad posėdyje kritikuoti kai kurie Lietuvos politikai ir kilo ginčų dėl advokatės pasisakymo nutraukimo, kuris esą aiškintas techniniais trikdžiais.
LRT Tarybos narių balsų skaičiaus variantai atleidžiant vadovą:
| Variantas | Balsų skaičius (iš 12 narių) |
|---|---|
| Dabartinė tvarka | 8 |
| Remigijaus Žemaitaičio projektas | 6 |
| Socialdemokratų pasiūlymas | 7 |
| Artūro Zuoko alternatyva | 8 |
tags: #gal #but #jau #priimtas #sprendimas