Šiame straipsnyje aptariamos gyvenamojo ploto suteikimo invalidams sąlygos Lietuvoje. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti yra svarbi priemonė užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas asmenims su negalia. Aptarsime, kokios yra paramos formos, kas gali pretenduoti į socialinį būstą ir kokios yra nuompinigių kompensavimo sąlygos.
Parama Būstui Įsigyti ar Išsinuomoti
Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal įstatymą teikiama asmenims, sulaukusiems 18 metų. Svarbu atkreipti dėmesį į šias sąlygas:
- Asmeniui (šeimai) nuosavybės teise priklausančio būsto bendrasis naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 12 kvadratinių metrų (ir 18 kvadratinių metrų kai asmuo (šeima) pretenduoja tik į paskolos būstui įsigyti draudimą).
- Asmeniui (šeimai) nuosavybės teise priklausantis būstas neatitinka galiojančių statybos normų ir specialiųjų reikalavimų.
Pagrindinės Sąvokos
- Būsto bendrasis naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, apšildomų lodžijų ir kitų pagalbinių patalpų) grindų bendrasis plotas.
- Palūkanos - pinigai, periodiškai mokami paskolos davėjui (bankui ar kitai kredito įstaigai) už naudojimąsi paskola.
- Subsidijuotina paskola - paskola būstui įsigyti, kai gavėjui skiriamos įstatymu nustatytos subsidijos palūkanoms ar jų daliai ir/ar paskolos daliai padengti, taip pat paskolos draudimo įmokoms ar jų daliai padengti ir kurios dydis apibrėžiamas įstatymo normomis.
- Savivaldybės socialinio būsto fondas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantys arba patikėjimo teise jos valdomi paprastai 1-2 kambarių butai, pagal savo parametrus atitinkantys įstatymo nustatytiems savivaldybės socialinio būsto normatyvams.
Paskolų Draudimas
Vyriausybės įsteigta draudimo įmonė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro paskolų būstui įsigyti draudimo sutartis. Draudimo įmonė draudimo sutartimi užtikrina asmenų, atitinkančių įstatymo sąlygas, paskolų būstui įsigyti grąžinimą.
Subsidijos
Subsidijos bankų (ir kitų kredito įstaigų) teikiamų ilgalaikių paskolų palūkanoms ar jų daliai padengti, skiriamos jaunoms šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų ir socialiai pažeidžiamiems asmenims (šeimoms), taip pat profesinės karo tarnybos kariams, įrašytiems į Krašto apsaugos ministerijos paramos būstui įsigyti sąrašą, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, o taip pat teisėsaugos sistemos pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti pagal įstatymo sąlygas.
Subsidijų dydžius nustato Vyriausybė.
Subsidijuotinos paskolos būstui įsigyti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į subsidijas, skirtas bankų (ir kitų kredito įstaigų) teikiamų ilgalaikių paskolų palūkanoms ar jų daliai padengti, ir subsidijas, skirtas paskolos daliai padengti, pagal įstatymą, teikiamos iš bankų (ir kitų kreditų įstaigų) kredito išteklių; bankai (ir kitos kredito įstaigos) atrenkami konkurso tvarka.
Paskolos gavėjas privalo būti sukaupęs pradinį įnašą, kurio dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Subsidijos, skirtos būsto paskolų draudimo įmokoms ar jų daliai, bankų (ir kitų kredito įstaigų) palūkanoms ar jų daliai padengti, teikiamos asmenims (šeimoms), turintiems į jas teisę, iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo, kurio lėšos sudaromos iš valstybės biudžeto ir/ar kitų lėšų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Subsidijos, skirtos paskolos daliai padengti, teikiamos asmenims (šeimoms), turintiems į jas teisę, iš vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų.
Asmenys (šeimos), turintys teisę į subsidijas bankų (ir kitų kredito įstaigų) teikiamų ilgalaikių paskolų palūkanoms ar jų daliai padengti ir subsidijas paskolos daliai padengti, registruojami vietos savivaldos institucijose, išskyrus atvejus numatytus įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, pagal įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą asmens (šeimos) arba vieno iš sutuoktinių gyvenamąją vietą, pateikus nustatytos formos prašymą ir teisę į paramą patvirtinančius dokumentus.
Asmenų (šeimų) turinčių teisę į subsidijas sąrašai sudaromi pagal prašymo subsidijas gauti įregistravimo datą.
Jeigu asmuo (šeima) paskolos suteikimo metu neturėjo teisės į tam tikras palūkanų ir/ar paskolos subsidijas, o tą teisę įgijo vėliau, tai tokios papildomos subsidijos teikiamos nuo asmens prašymo įregistravimo dienos, kartu su juo pateikus dokumentus, patvirtinančius jo teisę į jas. Asmuo iki tos dienos turi būti įvykdęs paskolos sutarties, pasirašytos su paskolą išdavusiu banku (ar kita kredito įstaiga), sąlygas, t.y. sumokėjęs palūkanas ir grąžinęs paskolos sutartyje numatytą paskolos dalį. Subsidijos teikiamos iki išnyksta sąlygos suteikiančios teisę į jas pagal įstatymą.
Socialinis Būstas
Suteikiant socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų galimybė turėti atskirus kambarius I ir II grupės invalidams, vaikui invalidui, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis. Šiais atvejais savivaldybės sprendimu, šeimai suteikiamo būsto bendrasis naudingasis plotas gali būti padidintas iki 12 kvadratinių metrų virš normatyvinio ploto nustatyto pagal įstatymą.
Savivaldybės socialinis būstas panaudos sutarties pagrindais suteikiamas pagal sąrašą. Registravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Panaudos sutartis sudaroma 6 mėnesių terminui. Panaudos gavėjas kas 6 mėnesiai arba padidėjus pajamoms per 15 dienų nuo jų gavimo turi pateikti vietos savivaldos institucijai duomenis apie asmens (šeimos) pajamas, pagal kuriuos priimamas sprendimas dėl panaudos sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Nustatytu laiku nepateikus duomenų apie pajamas, panaudos sutartis nutraukiama sutartyje nustatyta tvarka.
Asmenys, kurie iki įstatymo įsigaliojimo yra išsinuomavę iš savivaldybės didesnio ploto butus negu numato įstatymas, tačiau jie turi teisę į socialinį būstą, jiems turi būti pasiūlytas mažesnio ploto butas. Atsisakius persikelti į mažesnio ploto butą, už viršnormatyvinį plotą mokami nuompinigiai rinkos kaina.
Šeimoms, kuriose yra asmenų sergančių kai kurių užkrečiamų ligų, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, sunkiomis formomis, taip pat našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims (jų šeimoms), pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui, iki jiems sukaks 35 metai, parama pagal šį įstatymą teikiama pirmiausia.
Asmenims (šeimoms), kurie yra išsinuomavę savivaldybės būstą iki šio įstatymo įsigaliojimo ir pagal šį įstatymą neturi teisės į savivaldybės socialinį būstą, nustatomi nuompinigiai rinkos kaina, išskyrus asmenis (šeimas), kurie gyvena savininkams grąžintuose namuose.
Nuompinigių Kompensavimas
Teisę į būsto nuompinigių kompensavimą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, bei užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turintys ypač mažas pajamas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas apskaičiuoja ir moka savivaldybės iš joms tais metais valstybės biudžete tam tikslui numatytų lėšų. Vietos savivaldos institucijos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta nuompinigių apskaičiavimo bendrąja tvarka kasmet patvirtina būsto vieno kvadratinio metro nuompinigių dydį pagal kurį apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos.
Savivaldybės turi teisę neskirti kompensacijų, patikrinus asmenų (šeimų) gyvenimo sąlygas ir įvertinus jų turtinę padėtį (turimą nekilnojamą turtą, transporto priemones ir kt.) arba nustačius, kad asmuo (šeima) pateikė klaidinančius duomenis apie gaunamas pajamas.
Nustatant asmens (šeimos) teisę į kompensacijas, į šeimos narių skaičių neįskaitomi šie asmenys: valstybės išlaikomi; laikinai gyvenantys kitose valstybėse ir/ar besimokantys jų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; suimti iki teismo bei atliekantys bausmę.
Kompensacijai apskaičiuoti įvertinamos asmens, šeimos atveju - šeimos narių įstatymų nustatyta tvarka deklaravusių nuomojamą būstą kaip gyvenamąją vietą, vidutinės pajamos. Vidutinės asmens (šeimos) pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių šešerių mėnesių, iki asmuo (šeima) kreipėsi dėl kompensacijos, asmens (šeimos narių) pajamas.
Kai kreipimosi dėl kompensacijos mėnesį asmens (šeimos), turinčio teisę į kompensaciją, pajamų šaltinis, palyginus su šešeriais praėjusiais mėnesiais, pasikeitė, nustatant vidutines asmens (šeimos) pajamas imamos asmens (visų šeimos narių) kreipimosi mėnesį gautos pajamos.
Kompensacija apskaičiuojama šešeriems mėnesiams, pradedant tuo mėnesiu, kurį asmuo (šeima) kreipėsi dėl kompensacijos. Po šešerių mėnesių dėl jos pratęsimo asmuo (šeima) turi kreiptis iš naujo ir pateikti duomenis apie asmens (šeimos) pajamas.Padidėjus asmens (šeimos) pajamoms virš dydžių, kurie suteikia jam (jai) teisę gauti šią kompensaciją, kompensacijos gavėjas turi apie tai pranešti vietos savivaldos institucijai. Neteisėtai gautos kompensacijos turi būti grąžintos arba išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.