Sezonine depresija vadinamas nuotaikos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas, susijęs su tam tikru metų laiku. Skiriamos rudeninė, žieminė ir pavasarinė depresijos. Tačiau žodžiai „pavasaris“ ir „depresija“ iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinami. Iš žiemos miego bunda gamta, tirpsta sniegas, vis ryškiau šviečia saulutė, pasigirsta pirmieji paukštelių balsai...
Pavasaris - tai pereinamasis periodas tarp žiemos ir šiltos vasaros. Viena vertus, tai - pabudimas iš žiemos snaudulio, kita vertus - tai nestabilus periodas: lyg ir nešalta, bet ir nešilta, tai lyja, tai šviečia saulė. Taigi, pavasarinė depresija - tai pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) sukelto streso pasekmė.
Mums atrodo, kad ištisą žiemą laukiame pavasario, po to vasaros, tarsi psichologiškai tam ruošiamės. Tačiau tai tik iliuzija, nes tikrovėje mes priprantame prie žiemos, šiltų ir sunkių rūbų, apsnigtų gatvių, šaltų ir ilgų naktų. Ir kai tik mes imame susigyventi su žiemos šalčiais, ateina pavasaris!
2018 m. spalio 9 d., antradienis Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras organizmo išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis. Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti.
Kaip Vaišinti Nekviestą Viešnią, Kad Per Ilgai Neužsibūtų?
Jau išsiaiškinom, kad pavasarinė depresija tiesiogiai susijusi su stresu. Visais laikais geriausias ginklas kovoje su stresu buvo dirbtinis stresas, t.y. sąmoningai žmogaus sukurta nauja, nestandartinė situacija, kurioje būnant jaučiamas jaudulys. Dažniausiai žmonėms stresą kelia viešas kalbėjimas, bendravimas su nepažįstamaisiais, mokymasis grupėje ar su mokytoju, ekstremalus sportas, kelionės į nepažįstamas vietas ir t.t.
Tad mūsų užduotis - susirasti tokią veiklą, kuri mums būtų iššūkis ir kuri keltų jaudulį. Kaip sakoma patarlėje „Kuo susirgai, tuo ir gydykis“. Pavyzdžiui, pensijinio amžiaus moteris, kurios dienotvarkę galima apibūdinti keliais teiginiais: ryte - parduotuvė, dieną - namų ruoša, vakare - publicistinės laidos, užsirašo į senjorų šokių kolektyvą. Yra daugybė būdų sukelti sau stresą. Tik neverskite savęs būtinai čia ir dabar ką nors naujo sugalvoti. Tegul viskas vyksta spontaniškai, tegul širdis parodo kelią. Štai einate gatve namo ir ant pastato matote iškabą „Vairavimo kursai“. Suvirpėjo širdis?
Mūsų gyvenime labai retai pasitaiko dalykų, kurie būtų vienareikšmiškai „geri“ arba vienareikšmiškai „blogi“. Atliksime vieną pratimą. Paimkite lapą popieriaus ir rašiklį. Kairėje pusėje surašykite tuos dalykus, kurie Jums kelia teigiamas emocijas, o dešinėje - tuos, kurie sukelia neigiamas emocijas.
Dabar pažiūrėkime į „negatyvų“ stulpelį: kiekvienam negatyviam dalykui sugalvokite po tris teiginius, kurių pirmoje dalyje būtų negatyvios emocijos priežastis, o antroje dalyje - kontrargumentas, prasidedantis žodeliu „užtat“. Pavyzdžiui: „Aš gyvenu viena, užtat turiu daugiau laisvo laiko sau, užtat galiu miegoti lovoje su šuniu, užtat man nereikia rūpintis maisto gamyba“.
Pažiūrėkime į „pozityvųjį“ stulpelį. Prie kiekvieno dalyko parašykite po tris teiginius, kurie dar labiau paryškintų pozityvaus dalyko privalumus. Pavyzdžiui, jeigu rašėte, kad pozityvias emocijas Jums kelia vaikai, parašykite kas dar gero iš to, kad turite vaikų: „Vaikai neleidžia man pasijusti vieniša, jie stiprina mūsų su vyru santykius, jie suteikia man prasmę gyventi“.
Kuo daugiau sugalvosite būdų save pradžiuginti, tuo geriau jausitės. Ir nesakykite, kad savęs lepinimas brangiai kainuoja! JAV mokslininkai ištyrė buvimo gryname ore įtaką nuotaikai ir protiniams gebėjimams. Rezultatai buvo akivaizdūs - tie, kurie kasdien lauke praleisdavo bent 45 min., pasižymėjo geresne nuotaika ir greičiau įsisavindavo naują informaciją negu tie, kurie visą dieną būdavo patalpoje. Todėl būtinai praleiskite daugiau laiko gryname ore.
Pavasaris mums dovanoja ne tik avitaminozę, bet ir šviežius sezoninius produktus - nuo ridikėlių iki špinatų. Koks patiekalas Jums siejasi su pavasariu? Gėlės - tai dar vienas dalykas, kuris simbolizuoja pavasarį. Žibuoklės, krokai, snieguolės, pakalnutės, hiacintai, frezijos... Pradžiuginkite save gėlėmis ir nesvarbu ar prisiskinsite jų patys, ar nusipirksite parduotuvėje. Peržiūrėkite savo garderobą: išsirinkite aksesuarus, kurie, Jūsų manymu, būtini pavasario palydovai. Tai gali būti skarelė, šalikėlis ar galvos apdangalas. Ir nepamirškite pagrindinio dalyko - šypsenos! Kaip mėgdavo sakyti grožio imperijos įkūrėja Estee Lauder: „Laiminga šypsena puošia moterį labiau nei bet kokia kosmetika“. Ir ji žinojo, ką sako!
Mes linkime, kad Jūsų gyvenime būtų kuo daugiau priežasčių šypsotis. Ir kad Jūsų šypsena būtų nuoširdi ir laiminga! Su pavasariu! Garsiai ištarkite: „Pavasaris!“ ir greitai surašykite visus dalykus, kurie jums atėjo į galvą, ištarus minėtą žodį (kiekvieną žodį rašykite iš naujos eilutės). Trumpam atsitraukite ir po kokių 10 min. sugrįžkite. Prie kiekvieno žodžio surašykite emocijas, kurios siejasi su parašytu žodžiu. Surašėte? Kokios emocijos vyrauja? Pozityvios ar negatyvios? Būtent surašytos emocijos ir yra Jūsų palydovės pavasarį. Būtent taip Jūs dažniausiai jaučiatės šiuo metų laiku.
Nekviesta viešnia - pavasarinė depresija Nors dažniausiai manoma, kad pavasarį žmonės kaip tik jaučiasi pilni energijos, gauna daugiau saulės, daugiau laiko praleidžia gryname ore, tačiau netrūksta ir tų, kuriuos būtent pavasarį regis be jokios priežasties ima lankyti slogios nuotaikos. Tai gali būti pirmieji sezoninės depresijos požymiai, kurie, skirtingais skaičiavimais, gali kamuoti net kas antrą suaugusį Žemės gyventoją.„Pavasarinė depresija ne toks jau ir retas reiškinys, kaip ir jos sesė - rudeninė depresija. Tiesa, būtent pavasarį emociškai prasčiau besiskundžiantys žmonės vis dar jaučiasi keistai besiskųsdami slogiomis nuotaikomis, juk atrodo priešingai, turėtume būti pilni energijos ir džiaugsmo. Bet nebūtinai taip yra. Ir žmonės iš tiesų vis dažniau ieško pagalbos, tokioms slogioms nuotaikos prasklaidyti“, - sako J. Skinderskienė.
Specialistė pastebi, kad pavasarinė depresija lengviau įveikiama dėl galimybės daugiau laiko leisti gryname ore bei dėl pirmųjų sezoninių gėrybių gausos.„Vitaminai, ypač vitaminas D, kurio pavasarį mums, šiauriečiams dažnai trūksta, tikrai turi įtakos mūsų nuotaikoms ir emocinei sveikatai. Jis organizme natūraliai gaminasi, kai ilgiau būname saulėje, tad su sezonine depresija susiduriantiems žmonėms rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Na o pirmosios sezoninės daržovės, pilnos ne tik vitaminų, bet ir mineralų bei kitų naudingų medžiagų yra naudingos visiems, padeda stiprinti imunitetą ir pavasarį praleisti pilniems jėgų“, - įsitikinusi J.
Pavasariniai Orų Pokyčiai ir Sveikata
Ne veltui pavasaris yra vadinamas klastingiausiu sezonu. Pavasarį dažniau sergame kvėpavimo takų ligomis dėl per žiemą susilpnėjusio imuniteto. Žiemos ir ankstyvo pavasario metu valgome mažiau šviežių daržovių, vaisių ir uogų, rečiau judame ir būname gryname ore, dėl saulės trūkumo gauname nepakankamai vitamino D. Be to, organizmą iki pavasario jau būna nualinusios ir prieš tai persirgtos sezoninės ligos - gripas, COVID-19 ir kitos.
Pradėjus ilgėti ir šviesėti dienoms pajuntame didesnį energijos antplūdį, nes saulės skleidžiama šviesa stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir spartina seratonino - „laimės hormono“ gamybą. Dėl jo sumažėja apetitas, pagerėja nuotaika. Dėl saulės organizmas pasigamina vitamino D (kalciferolio), kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį bei šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną. Kalciferolis būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui.
Be saulės kaip ir be vandens negalėtų egzistuoti gyvybė, tačiau saulė gali būti ir labai rimtų susirgimų priežastis. Ultravioletiniai spinduliai pagal bangų ilgius skirstomi į UVA, UVB ir UVC. UVC spinduliai retai pasiekia Žemės paviršių, todėl pavojingiausiais spinduliais žmogaus sveikatai yra laikomi UVB, kurių nemažą dalį absorbuoja ozono sluoksnis ir tankūs debesys, todėl iš visų Žemę pasiekiančių UV spindulių UVB sudaro apie 6 %, likusieji 94 % - UVA spinduliai, kuriuos ozonas sugeria silpniau ir jie yra išsklaidomi arčiau Žemės paviršiaus.
Kiek tiksliai UVB spindulių pasiekia Žemės paviršių priklauso nuo ozono sluoksnio storio toje vietovėje, oro užterštumo, meteorologinių sąlygų, metų ir paros laiko. Lietuvoje saulės spinduliai pavojingiausi būna jau nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio, todėl tuo metų laiku nuo 10 iki 14 val. Elgdamiesi neatsakingai ir nepaisydami saugaus buvimo saulėje patarimų rizikuojame susirgti.
Ar kada bandėte nuoga akimi pažvelgti tiesiai į saulę? Pažvelgus į saulę dėl pernelyg didelio kontrasto mus ištinka laikinas aklumas, kuris po keleto minučių pranyksta. Ilgesniam laikui akis veikiant ultravioletiniams spinduliams gali išsivystyti ragenos uždegimas, taip pat net 20 % kataraktos atvejų, pasak PSO, siejama su ultravioletine spinduliuote.
50% iš visų konstatuojamų vėžio formų sudaro odos vėžys, o net 90 % nemelanominio odos vėžio nustatoma I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Dauguma lietuvių turi II odos tipą (oda šiek tiek tamsesnė nei I tipo, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą), taigi mums ypač aktualu saugoti savo odą. Vengti būti saulėje, kai ji intensyviausia. Nebūti saulėje ilgiau nei galima, pasiteisindami, kad naudojate priemonę su aukštu SAF.
Laiko Keitimas ir Miego Sutrikimai
Pavasaris - tai ne tik vis anksčiau patekantis saulė ir ilgėjantys vakarai, bet ir iššūkis tėvams - vasaros laiko įvedimas. Kai laikrodžius pasuksime valanda į priekį, organizmas turės prisitaikyti prie naujo grafiko, o tai gali sukelti miego sutrikimų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Jei Jūsų šeimoje jau nusistovėjo aiškus dienos ritmas, pietų miegeliai ir ankstyvas vakarinis užmigimas, šis pokytis gali išbalansuoti turimus miego įpročius. Kaip padėti vaikui kuo lengviau pereiti prie naujo laiko?
- Jei norite išvengti staigaus pokyčio, galite pradėti ruoštis kelios dienos prieš laiko pasikeitimą. Ka 2-3 dienas ankstinkite miego laiką 15-30 minučių, kad organizmas palaipsniui prisitaikytų prie naujo ritmo.
- Mūsų organizmo vidinis laikrodis reaguoja į natūralią šviesą. Rytais leiskite kuo daugiau saulės šviesos į kambarį, praleiskite laiką lauke. Tai padės vaikui greičiau prabusti ir prisitaikyti prie naujo ritmo.
- Nors laikas keičiasi, vaikams labai svarbu išlaikyti pastovumą. Maudynės, raminanti lopšinė, pasaka ar švelnus apkabinimas prieš miegą padės vaikui jaustis saugiai ir ramiai pereiti į miego būseną.
- Tamsa yra svarbi melatonino - miego hormono - gamybai.
Šią savaitę vis dar gyvename žiemos laiku, tačiau sekmadienį, 3 val. ryto, laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį, ir bus pereinama į vasaros laiką. Laikrodžio sukimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pasakoja, kaip galime iš anksto pasiruošti šiam pokyčiui.
„Laikrodžio sukimas pavasarį, kai netenkame vienos valandos miego, yra labiau juntamas ir daro didesnį poveikį organizmui nei rudens laiko keitimas, kai valanda yra „grąžinama“. Staigus laiko pokytis gali sutrikdyti biologinius ritmus, sukelti miego trūkumą, pakelti streso lygį ir net didinti tam tikrų sveikatos problemų riziką“, - teigia vaistininkė G. Kruopytė. „Vaikų biologinis laikrodis yra jautresnis, todėl jiems gali būti sunkiau užmigti ir prisitaikyti prie naujo ritmo. Mažiems vaikams gali pasireikšti padidėjęs irzlumas bei susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Laikrodžio sukimas neigiamai veikia ir suaugusiuosius, ypač tuos, kurie turi įtemptą darbo grafiką. Jie gali jausti stipresnį nuovargį, padidėjusį streso lygį ir sumažėjusį produktyvumą“, - sako vaistininkė G.
Kad laiko pokytis būtų kuo mažiau juntamas, vaistininkė G. Kruopytė pataria: „Ateinančiomis dienomis stenkitės eiti miegoti 10-15 minučių anksčiau, kad organizmas palaipsniui prisitaikytų prie pokyčio. Taip pat vakare venkite kofeino ar alkoholinių gėrimų, apribokite mėlynųjų ekranų naudojimą. Jei užmigti sunku, gali padėti melatonino papildai - jie skatina greitesnį užmigimą ir geresnę miego kokybę“.
2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. 2019 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio, tačiau valstybėms narėms nesugebėjus pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, laikrodžiai ir toliau du kartus per metus sukiojami.
Kaip Pasiruošti Pavasariui?
Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti. Alergija - perdėta organizmo imuninės sistemos reakcija į medžiagas ar veiksnius, kurie paprastai gerai toleruojami ir laikomi nepavojingais žmogaus sveikatai. Pavasarinė, įvairių žiedadulkių sukeliama alergija vadinama šienlige. Ji ypač paūmėja pavasarį ir vasarą, kai augalai žydi intensyviausiai. Ši nemaloni liga gali itin aptemdyti pavasario džiaugsmus, tad tie, kurie žino esantys alergiški vienoms ar kitoms žiedadulkėms, jau dabar gali pradėti ruoštis. Tiesa, jei niekada neturėjote alergijos, vis dėlto nereiškia, kad su ja niekada ir nesusidursite.
„Nuo alergijos žiedadulkėms kenčia tikrai nemažai žmonių. Ir jie žino, kokie nemalonų gali būti šios ligos simptomai: nosies gleivinės paburkimas, gleivėta ir skysta sekrecija iš nosies, čiaudulys, galvos skausmas, uoslės pakitimai, vokų patinimas, akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), niežulys nosyje, gomuryje, ryklėje, ausyse. Alerginė reakcija gali sukelti ir kontaktinį dermatoblefaritą ar atominį dermatitą. Tiesa, yra nemažai būdų bei medikamentų, skirtų būklei palengvinti, tačiau rekomenduojama alergijų sezonui ruoštis iš anksto, nesvarbu, kad kol kas labiau jaučiama žiema, nei tikras pavasaris“, - sako „Gintarinės vaistinės“ specialistė Jolita Skinderskienė.
Pasak jos, tiems, kurie manosi pavasarinės alergijos neturintys, bet pavasarį dažnai jaučia peršalimo simptomus, verta pagalvoti, ar iš tiesų juos kamuoja peršalimas, nes kartais alergijos simptomai būna itin panašūs į peršalimą.„Sloga, čiaudulys, nosiaryklės paburkimas, kosulys - gana klasikiniai peršalimo ligų simptomai, tačiau jie būdingi ir alerginei reakcijai, ypač šienligei, tad tokių, kurie čiaudėdami geria vaistus nuo peršalimo, užuot vartoję antialerginius preparatus, pavasarį tikrai netrūksta. O tokie pacientai gali sau net ir pakenkti, nes netinkamai vartojami peršalimo simptomus slopinantys preparatai gali turėti rimtų padarinių sveikatai, jau nekalbat apie tai, kad jie niekaip neveikia nuo alergijos kenčiančio žmogaus būklės“, - pastebi specialistė.
Tiems, kurie nėra tikri, kokioms žiedadulkėms alergiški, būtent dabar, prieš intensyvų žydėjimo periodą, rekomenduojama atlikti tyrimus ir išsiaiškinti pagrindinius alergenus.„Gintarinės vaistinės“ specialistės teigimu, atidūs turėtų būti ir jau antialerginius vaistus vartojantys žmonės: dalis šių vaistų gali sukelti mieguistumą, kelti pavojų vairuojantiems. Taip pat vaistus būtina vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, ir itin atsakingai derinti juos su kitais vaistiniais preparatais.
Gydytojas psichiatras sako, kad įprastai žmonės skuba sau diagnozuoti depresiją, turėdami galvoje ne ligą, o suprastėjusią nuotaiką ar tiesiog sunkiai keldamiesi ryte į darbą. Tokiu atveju svarbus ne specifinis medikamentinis gydymas, o užtikrinta sveika ir subalansuota mityba, tvarkingas gyvenimo būdas, reguliariai skiriamas laikas sau bei mėgstamai veiklai, kuri teiktų džiaugsmą. Taip patsvarbu nusistatyti dienos režimą ir suskirstyti veiklas į atliekamas ryte, per pietus bei vakare.
„Minėtus pokyčius „įdiegti“ į savo gyvenimą užtrunka, todėl spręsti apie jų veiksmingumą galima tik praėjus mėnesiui ar dviem. Jeigu po šio laikotarpio jūsų emocinė sveikata negerėja, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru. Profesionalios pagalbos nedelsiant reikėtų ieškoti ir tada, kai ryte prabundate anksčiau nei reikia, o vakare negalite užmigti, nesinori užsiimti mėgstama veikla ar ji neteikia jokio pasitenkinimo, dingsta apetitas, pastebimai prastėja nuotaika“, - dalinasi V. Garliavos „InMedica“ gydytojas psichiatras sako, kad pirmiausia kamuojamam prastos emocinės sveikatos pacientui svarbu tęsti veiklas, kuriomis jis užsiėmė iki šiol, ypač teikiančias džiaugsmą.
Gydytojas psichiatras įspėja, kad vengdamas kreiptis pagalbos, kai kamuoja depresija, laikui bėgant žmogus atsiriboja nuo bendravimo su kitais, daugiau laiko praleidžia gulėdamas lovoje, sutrinka jo darbinė veikla ir įprastas gyvenimas. „Jeigu žmogus kreipiasi pagalbos depresijos paūmėjimo stadijoje ir kliniškai matoma, kad ambulatorinę pagalbą teikti jau per vėlu, tada dažniausiai siūloma gydytis psichiatrinio profilio stacionare. Jame pacientui suteikiamas reikiamas gydymas ir pagalba, kad būtų galima išvengti labai liūdnų pasekmių“, - teigia V. Garliavos „InMedica“ dirbantis gydytojas psichiatras Vidmantas Dainora sako, kad kiekvienas, norintis užtikrinti stabilią emocinės sveikatos būklę, turėtų stebėti ir vertinti savo savijautą.
Senolių pastebėjimai apie vasarį:
- Jei per Grabnyčias (vasario 2 d.) šviečia saulė - ims šilti ir snigti.
- Jei vasario 2 dieną sninga, sodink bulves ant kalno, jei nesninga - pakalnėje.
- Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta - bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi - lauk vėlyvų pūgų.
- Jei vasario antrąją kyla pūga - žiema ilgai karaliaus; gi saulėta diena pranašauja ankstyvą pavasarį.
- Jei vasarį pučia šiaurės vėjai - bus derlingi metai.
- Jei vasario mėnesį vėjų nėra - bus vėjuotas balandis.
- Jei vasarį pastoviai laikosi šalčiai - bus karšta vasara.
- Jei vasaris nešaltas - Atvelykis bus baltas.
- Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai - vėlyvas būsiąs pavasaris.
- Jei vasaris šaltas ir sausas - rugpjūtis bus labai karštas.
- Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia.
- Ilgi varvekliai vasario pabaigoje - bus ilgas pavasaris.
- Jei virš ledo be atodrėkio pasirodo vanduo, bus lietaus.