Šis klausimas kamuoja kone kiekvieną, svajojantį apie patogų gyvenimą nuosavame name: statyti namą nuo pamatų patiems pagal savo skonį ir šeimos poreikius ar pirkti jau pastatytą, į kurį būtų galima keltis gyventi dabar pat, ir apsaugoti save nuo nereikalingų rūpesčių?
Finansai, laikas ir kompetencija - bene svarbiausi kriterijai, į kuriuos atsižvelgus paprastai priimamas svarbus sprendimas.
Namo statyba ar pirkimas: ką pasirinkti?
Nusprendęs, kad metas šeimai keltis į nuosavą būstą, vilnietis Laurynas su šeima svarstė kelis variantus - pirkti butą, jau pastatytą namą ar jį statytis patiems. Galvodamas, kiek kainuoja namo statyba, jis atliko preliminarius skaičiavimus, kurie parodė, kad statytis namą patiems yra gerokai pigiau negu pirkti jau pastatytą.
„Galbūt ir buvo galima sutaupyti pinigų statant namą patiems, tačiau tai būtų kainavę daug laiko ir nervų. Mums būtų tekę ieškoti gyvenamosios paskirties sklypo, o tokio neradus keisti paskirtį. Tai irgi trunka laiko, o ir papildomai kainuoja. Kadangi neturėjome kompetencijos statybų srityje, būtų tekę samdyti statybos darbų vadovą. Dėl to statomo būsto kaina būtų dar gerokai išaugusi. Be to, vadovaujuosi požiūriu, kad kiekvienas turime daryti tai, ką gerai mokame ir suprantame. Nors šeimos poreikius ir skonį atitinkantį pastatytą namą rasti sudėtinga, paieškos neužtruko. Rinktis buvo iš ko, tevaržė kaina. Atsisakiusi minties apsigyventi arčiau miesto centro šeima pasirinko ekonominės klasės namą Balsiuose. Tai buvo emocinis pasirinkimas. Būsto statybų technologijos ir medžiagos pašnekovui nebuvo tokios svarbios. Vienas svarbiausių jau pastatyto namo privalumų - nereikia gaišti daug laiko tinkamo sklypo paieškoms, namo projektavimui ir statybai.
Visgi iš karto keltis gyventi į įsigytą pastatytą namą pašnekovas negalėjo. Laurynas juokaudamas sako, kad įsigijo ne namą, o dėžutę gipsinėmis sienomis, kurioje įvesta elektra. Visa kita reikėjo pasidaryti patiems.
„Žiūrėjome kelis jau pastatytų ir visiškai įrengtų namų variantus. Tačiau tokiuose namuose jau buvo kažkas gyvenę, o įsigijus tokį būstą vis tiek būtų reikėję bent jau nedidelio remonto.
„Namai statomi neatsižvelgiant į individualius poreikius, todėl įsigijus jau pastatytą namą nemažai dalykų norėtųsi perdaryti kitaip, pavyzdžiui, šiek tiek pakeisti kambarių planą, papildomus elektros taškus. Visa tai galima sutvarkyti, bet užima laiko ir papildomai kainuoja.
Pašnekovas neslepia, kad namo įsigijimo procesas nebuvo toks sklandus, kaip tikėjosi. Pardavėjas įsipareigojo už papildomą kainą per kelis mėnesius sutvarkyti kai kuriuos techninius būsto įrengimo darbus, tačiau jie nebuvo laiku atlikti.
„Pirkdamas namą stengiesi visas išlaidas susiskaičiuoti kiek įmanoma tiksliau. Todėl, kai iškyla nemalonių netikėtumų ir tenka papildomai mokėti už tai, apie ką nė nepagalvojai, yra nemalonu. Tai vienas tų dalykų, dėl kurių vargstu iki šiol. Nors namo statybos ir įrengimo darbai baigti jau prieš kurį laiką, kelis mėnesius nepavyksta įregistruoti namo baigtumo.
Apsisprendus namą statyti patiems, privalu susitaikyti su tuo, kad statybų derinimas ir pačios statybos užtruks daug laiko net ir tada, jeigu bus samdomi statybos darbų priežiūros vadovai. Vilniečiui Vyteniui namo statybos užtruko šiek tiek daugiau negu pustrečių metų. Vyras sako, kad toks laikas gana trumpas.
„Namas turi pabūti, tiesiog pastovėti. Skubant nukenčia kokybė. Pavyzdžiui, pradeda trūkinėti sienos, o kai dažytojai ir tinkuotojai padaro broką, nusprendi jo netaisyti, nes nori kuo greičiau įsikelti į savo namus.
Pašnekovas neslepia, kad statyti namą nuo pamatų patiems nebuvo jo šeimos pirmasis pasirinkimas. Iš pradžių jauna šeima ketino įsigyti jau pastatytą namą.
„Perkant jau pastatytą namą reikia priimti nemažai kompromisų - dėl kainos, vietos, architektūros ar kokybės. Rasti tokį, kokio pageidauji, turbūt neįmanoma.
Vilnietis iš anksto buvo nusižiūrėjęs namui tinkamą sklypą, tik kurį laiką dar laukė ir tikėjosi nusiderėti. Architektą pažinojo asmeniškai, o šis pasiūlė patikimus statytojus. Būtent statybos darbai, pasak pašnekovo, kėlė didžiausią galvos skausmą. Vilnietis neslepia nemanęs, kad statant namą bus taip sunku kontroliuoti biudžetą.
Trečius metus nuosavame name gyvenantis pašnekovas pripažįsta, kad dėl patirties ir žinių trūkumo padarė nemažai klaidų. „Tai buvo gana kvailas sprendimas. Įgyvendinant projektą iškilo nenumatytų reikalų dėl architektūros, statybos, todėl išaugo sąmata, tačiau patys darbai nebuvo atlikti geriau.
Vyras viliasi, kad ateityje, ieškodamas šeimai kito namo, tų pačių klaidų nekartos, ir pirmenybę teiks jau pastatytam namui, kuriam reikalinga tik minimali apdaila. Svarbiausias uždavinys būtų rasti namą tinkamoje vietoje. „Didžiausias jau pastatyto namo privalumas - jame galime nedelsiant apsigyventi ir mėgautis patogiu gyvenimu. Dabar unikalaus projekto namą jis statytų tik turėdamas neribotas finansines galimybes. Beje, statyti namą tik gavus paskolą namo statybai ir visiškai neturint savo lėšų, sunkiai įmanoma.
Ką reikėtų žinoti prieš statant namą?
Nuo ko pradėti įgyvendinti svajonę apie savo namus? Ką reikėtų žinoti prieš statant ir kokie dalykai yra svarbiausi namo statybos procese?
Prieš statant namą labai svarbu turėti jo viziją. Anot ekspertės, lengviau yra tiems, kurie jau gyvena name, nes dažniausiai jie jau žino, kas nepatinka ir ką reikėtų padaryti kitaip. Gyvenantys butuose dažnai užsimoja statyti labai didelius namus ir pridaro per daug patalpų, kurios paskui būna nelabai funkcionalios.
„Suomijoje yra labai gera praktika rengti parodas ir atvirų durų dienas naujai pastatytuose kvartaluose. Atėjęs žmogus iš arti pamato, kaip namas atrodo iš vidaus, kokios jo erdvės. Tai padeda formuoti ir keisti požiūrį, kas labai sveika pradedančiam statyti namą. Juk ne kiekvienas moka skaityti brėžinius ir gali įsivaizduoti, kaip realiai atrodys kambariai“,- užsienio patirtimi dalinasi ekspertė.
Taigi pirmas dalykas, kurį žmogus turėtų pajausti, tai kokios erdvės reikalingos jo gyvenimo būdui. „Ateiti pas architektą ir pasakyti, kad turiu tokį sklypą ir noriu namo, neužtenka. Žinoma, jis pasiūlys atitinkamą variantą pagal landšaftą ir savo suvokimą, bet gal tai visiškai neatitiks jūsų poreikio ar supratimo. Pirmiausia yra užsakovo vizija ir aiškus žinojimas: kokios klasės ir kelių aukštų turi būti namas, koks jo stogas - šlaitinis ar plokščias, kiek ir kokio dydžio kambarių turėtų būti.
Antras svarbus dalykas yra projektas, kurį ekspertė vadina visko „karaliumi“. Anksčiau projektas dažnai būdavo reikalingas tik tam, kad gautum leidimą statybai arba turėtum bendrą namo vaizdą.
„Projektas yra ypač svarbus, nes jame reikia labai detaliai numatyti visus mazgus ir konstrukcijas. Jeigu anksčiau buvo galima daryti tik paviršutiniškus projektus, numatančius, kaip atrodys namas, koks bus jo išplanavimas, kur įėjimas, tai dabar viskas yra visiškai kitaip. Statant A klasės namus, labai svarbu atlikti energinio naudingumo skaičiavimus ir įvertinti, kokio rezultato tikimasi.
Anot ekspertės, gali būti taip, kad suskaičiavus ir padarius projektą pasirodys, kad niekaip neišeina norima A+ ar dar aukštesnė klasė. Tada gali tekti dar kartą peržiūrėti projektą ir kažkur padaryti tinkamus pataisymus, kad pagerintume charakteristikas. Tai sudėtingas dalykas, bet jis labai svarbus, nes visus pakeitimus lengviausia yra padaryti projektinėje stadijoje. „Paroc“ rinkodaros vadovė pateikia A++ klasę atitinkančių „Aeronamų“ pavyzdį, kuriuose buvo parinkti plastiko tipo kompoziciniai ryšiai, minimaliai sumažinantys šiluminių tiltų įtaką. Jeigu būtų pasirinkti aliumininiai profiliai, šilumos nuostoliai būtų labai dideli, kadangi aliuminio šilumos laidumas yra 160, o plastikinių ryšių - mažiau nei 1.
Trečia grandis visame šiame žaidime, pašnekovės teigimu, yra statybininkas. „Kuo išmanesnį namą mes statome, tuo svarbiau turėti patyrusį ir profesionalų statybininką, kuris puikiai skaito brėžinius ir žino, kaip ką daryti. Tiems, kurie statosi namą pusiau ūkio būdu ir neturi pagrindinio rangovo, o pamatams samdo vienus darbininkus, o stogui - kitus, tenka patiems domėtis daugeliu dalykų, žinoti darbų eiliškumą. Kitas variantas - turėti gerą patarėją ir techninį prižiūrėtoją, kuris galėtų kontroliuoti visus vykdomus darbus.
Anot ekspertės, jei visos šios keturios grandys dirba teisingai, gaunamas labai geras rezultatas. Blogas rezultatas bus tada, jei kažkuri grandis dirbs blogai.
„Bet kokie pakeitimai projekte statybos metu gali būti komplikuoti, jei juos nuspręsite padaryti nepasitarę su projekto autoriumi ar techninės priežiūros specialistu. Kartais statybininkai gali pasiūlyti pigesnį variantą, kuris „laikys taip pat“. Kadangi namas pareikalauja vos ne pusės gyvenimo santaupų, natūralu, kad statybos procese, kaip ir kasdienybėje, tikimasi sutaupyti, pasirenkant pigesnes medžiagas.
„Namo konstruktyvo - pamatų, sienų ir stogo - kokybė statant yra svarbiausia, nors tai dalykai, kurie yra nematomi plika akimi. Susidėjus prastesnes grindis, jas galima pasikeisti po kelerių metų, tačiau blogai įrengus pamatus, jų neapšiltinus ar blogai apšiltinus, atitaisyti klaidas kainuos daug ir bus ypač sudėtinga.
Suprantama, kad ilgas namo statybos procesas gali išvarginti, kai vis dar reikia gilintis į hidroizoliacinių medžiagų pasirinkimą, o jau norisi rinktis užuolaidas ir baldus.
A.Endriukaitytė juokauja, kad lietuviai tiek įpratę ieškoti pigesnių dalykų, kad, jeigu kas ateitų ir pasakytų, kad gali pastatyti namą be pamatų, kuris tikrai stovės ir taip bus galima sutaupyti, tikrai atsirastų ne vienas, kuris patikėtų ir užkibtų.
„Jeigu charakteristikos vienodos, galima rinktis mažesnę kainą, bet jeigu jos skiriasi, vertėtų paanalizuoti, kokią įtaką tai turės namui. Anot A.Endriukaitytės, anksčiau statybos buvo paprastesnės, buvo mažiau kreipiamas dėmesys į sandarumą ir namai išeidavo tokie, kokie išeidavo.
„Stogo pasirinkimą dažnai nulemia estetika - kam nepatinka skarda, tas renkasi čerpes. Renkantis mūrą svarbiausia yra jo stiprumas, tačiau labai svarbios ir šiluminės savybės. Vienos šiluminės izoliacinės medžiagos gaminamos iš organinės kilmės medžiagų, t.y. įvairių plastikų, ir yra degios.
„Labai svarbios šių medžiagų šiluminės savybės, tačiau ne mažiau svarbi ir degumo charakteristika. Nes kai statome namą, jame norime jaustis saugūs, kad kilus gaisrui dar liktų laiko pasišalinti iš namų, kad liepsna neplistų ir medžiagos neišskirtų nuodingų dūmų. Todėl šiais laikais, kai ypač didelis dėmesys kreipiamas į energinį namų efektyvumą, stengiamasi rinktis medžiagas, kurių sinergija sukurtų patį geriausią rezultatą.
NT bendrovės „Citus“ Kaune statomuose pirmuosiuose A++ klasę atitinkančiuose „Aeronamuose“ buvo pakviestos dalyvauti didžiausią statybų patirtį turinčios bendrovės.
Pastato šiltinimui dėl gerų šiluminių savybių, nedegumo, garso izoliacinių savybių buvo pasirinkta akmens vata, kurią jau daug metų savo energiškai efektyvių pastatų projektuose naudoja patikrintus sprendimus siūlanti bendrovė „Paroc“.
Butas ar namas: ką pasirinkti?
„Geriau namas”, „Ne ne, kur kas geriau butas negu kad namas” - tai amžinas ginčas tarp turinčiųjų butus ir turinčiųjų namus arba norinčiųjų juos turėti.
Ginčai kyla, nes žmonės, kurie tam tikrą gyvenimo dalį gyveno bute ar name ir paskui persikraustė į kitą gyvenamąją erdvę, nutarė visiems garsiai pasakyti : kaip puiku ir gera yra gyventi kitoje aplinkoje, kiek daug aš ten atrandau naujovių, skirtumų ir koks neteisus buvau anksčiau sakydamas, kad gyventi name… ar bute… yra taip gera.
Namą sudaro stogas ir sienos, kurių funkcija saugoti gyventojus nuo nemalonių oro sąlygų: lietaus, karščio, vėjo ir šalčio, ir nuo įsibrovėlių. Name be žmonių taip pat gali gyventi naminiai gyvūnai ir įvairūs kiti, nepageidaujami, gyvūnai (pelės, vabzdžiai). Namas yra pastovi šeimos ar socialinio vieneto gyvenamoji vieta.
Butas- visuma pastato erdvių, paprastai skirtų gyventi vienai šeimai ar vienišam asmeniui. Tai gyvenamojo būsto rūšis. Buto dydis matuojamas pagal gyvenamąjį plotą arba kambarių skaičių.
Jeigu nieko apie tai ( turtinius vienetus) nežinančiam žmogui (net nežinau, kur tokį būtų galima surasti) parodytume šiuos du apibrėžimus, jis greičiausiai nesurastų jokio esminio skirtumo tarp šių gyvenamųjų patalpų , nes jo ir nėra.
Analogiškai įrengtus butus ir namus lyginsime, t.y. Palyginsime atitinkamos vertės būstų socialinę aplinką ( to nedaro niekas)- vidutinį darželių, mokyklų, transporto stotelių ir t.t.
Svarbu priminti nežinantiems, kuo skiriasi gyvenimas mieste nuo gyvenimo priemiestyje ar net užmiestyje. Mieste yra labai gerai išvystyta socialinė aplinka, o užmiestyje - oras.
Kodėl taip paskutiniu metu populiarėja namai? Todėl, kad turtą daugiausiai perka jauni asmenys, maždaug 24 - 33m. amžiaus, turintys geras pajamas, stabilų darbą, verslą. Tokio amžiaus pirkėjai dažniausiai yra karjeristai, todėl jie neturi vaikų arba vaikai labai maži, darželinio amžiaus.
Asmenys, vyresni kaip 33 metai, dažniausiai jau turi mažamečių vaikų ir gyvendami name jau pradeda jausti nepatogumus, tiksliau”miesto” - socialinės infrastruktūros nebuvimo stygių. O „atsiradus” antram ar trečiam vaikui šeimoje ir vaikams pasiekus mokyklinį amžių, poreikis gyventi bute nusveria namo privalumus, žmonės kraustosi į miestą.
Žinoma, kad namo privalumai akivaizdžiai nusveria buto, tačiau yra labai labai mažai privalumų, dėl kurių reikėtų gyventi bute. Svarbiausia ir logiškiausia priežastis yra LAIKAS.
Šis žodis sutapatinamas su saugumu, infrastruktūra, likvidumu, greičiu. Butą yra kur kas lengviau ir greičiau išnuomoti nei namą. Butai yra likvidesni ir kuo pigesnis butas, tuo jis yra likvidesnis.
Jeigu paanalizuosite pateiktą medžiagą, pamatysite, kad namas akivaizdžiai pliusų prasme lenkia butą. Tačiau juk svarbiausia yra tai, dėl ko būtent jūs renkatės namą arba butą.
Jeigu norėsime nusipirkti turtą iki 50000 Eur, tai mums „išeis” arba senos statybos butas, arba namas gerokai nuo miesto, priemiestyje.
Gyvenimą name arba bute dažniausiai renkasi asmenys , sulaukę tam tikro gyvenimo tarpsnio, ir jų pasirinkimas tuo metu jiems atrodo geriausias, patogiausias, prieinamiausias. Tai kiekvieno individualus pasirinkimas, būdingas konkrečiam laikotarpiui , asmens būsenai bei statusui.
Todėl niekuomet neklausykite savo draugų patarimų ar kritikos, gyvenkite taip, kaip norite Jūs, nes Jūs esate Jūs, o jie yra jie. Ir nors Jūs esate draugai ir geri bičiuliai, jų argumentai ir įtikinėjimai gali labai stipriai suklaidinti, apgauti, nuvilti, įskaudinti, nes tiesiog Jūsų yra visiškai kitas statusas, būsena, šeiminė, socialinė padėtis, ir tai nulemia tam tikrą, konkrečiai tik Jums būdingą, pasirinkimą.
Gyvenimas užmiestyje: privalumai ir iššūkiai
Maždaug prieš 20 metų gyventi už miesto ribų nebuvo prestižas. Tačiau laikai keičiasi. Šiandien nuosavas namas su visomis reikalingomis komunikacijomis tapo pasiturinčių žmonių simboliu. Tačiau gyvenimui mieste pritariančių ir čia gyvenančių vis tiek nemažai. Todėl beveik beprasmiška ginčytis, kas geriau - namas ar butas? Kaip sakoma, kiekvienam savo. Tačiau jei vis dėlto kyla abejonių, kurį variantą pasirinkti, kodėl gi neapsvarsčius abiejų variantų pliusų ir minusų.
Priežastys, pagal kurias žmonės pasirenka gyventi bute ar nuosavame name, yra skirtingos. Jauni žmonės dažniau renkasi gyvenimą ne priemiestyje, o mieste, kur geresnės sąlygos mokytis ir dirbti. O šeimos, turinčios mažamečių vaikų, priešingai, dažniau pasvajoja palikti nediduką bute mieste ir persikelti į erdvų užmiesčio namą.
Name erdviau ir laisviau gyventi nei bute. Mažamečiams vaikams žymiai sveikiau gyventi nuosavame name. O jei kartu gyvena kelios giminės kartos, name užtenka vietos visiems. Mieste 4 asmenų šeima patogiai ir laisvai gali gyventi 4-5 kambarių bute.
Aplinka, supanti namą, suteikia galimybę dažniau mėgautis grynu oru. Įsigijus lauko baldus, vasarą kieme galima vakaroti su svečiais, o vaikams nevaržomai žaisti ant pievutės. Be to, turint namą nereikia spręsti klausimo - kada ir kaip važiuoti į gamtą, nes gamta visada yra čia pat. Tačiau gyvenimo užmiestyje privalumai geriausiai jausis tik tuomet, jei namo vieta bus ekologiškai švari.
Erdvė aplink namus puikiai tinka užsiimti miela veikla. Pavyzdžiui, jei šeimininkai mėgsta žemės darbus, kieme galima įsirengti gėlyną ar kelias daržovių lysves. O kur dar vieta automobiliui, baseinas vaikams plaukioti ar žaidimų namukas su čiuožykla? Žinoma, visi šie malonumai kainuoja ne tik nemažai pinigų, bet ir atima laiko.
Gyvendami nuosavame name niekada neišgirsite, kaip kaimynai garsiai ginčijasi už sienos ar ką nors gręžia 7 val. ryto šeštadienį. Mieste nuolat girdimas pravažiuojančių automobilių, viešojo transporto gausmas ar kiti miesto triukšmai. O užmiestyje galite sau mėgautis visiška tyla. Tiesa, tik tuo atveju, jei jūsų kaimynai, gyvenantys už tvoros, nėra labai triukšmingi.
Nuosavame name vienu metu galima priimti kur kas daugiau svečių nei bute. Užmiesčio namą galima padidinti pristačius priestatą arba dar vieną aukštą. O kieme pakanka vietos garažui ar dirbtuvėms.
Gyvenimas nuosavame name reikalauja investicijų ir žinių, turbūt retas sutiktų grįžti atgal į butą.
Svarbu atkreipti dėmesį į naudingą ir bendrą plotą
Renkantis būstą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui.
Prieš pradedant gilintis į skirtumus, svarbu suprasti, kas yra naudingas ir bendras plotas.
Bendras ir naudingas plotas: skirtumai
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:
Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:
Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą:
Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad: Gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Ppg - pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą. Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma. Naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Kaip skaičiuojamas plotas?
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą. Tuo tarpu pagalbinis plotas apima visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų sumą. Naudingasis plotas yra bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą.
Visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz., buto plano. Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina prašyti būsto plano. Įprastai tokiame dokumente nurodomas ne tik buto išdėstymas, bet ir judėjimo srautai.
Svarbu iš anksto žinoti, kad pastačius pastatą, viduryje buto neatsiras atraminė kolona, kuri, be abejonės, mažintų buto plotą.
Visų papildomų ir pagalbinių patalpų plotai turi būti skaičiuojami atskirai ir jokiu būdu neįtraukiami į buto plotą. Pasitaiko atvejų, kai NT skelbimuose buto plotas nurodomas su balkono ar terasos plotu. Taip elgtis negalima. Todėl raginama domėtis būtent naudinguoju būsto plotu.
Statomo būsto išmatavimai kartais gali skirtis nuo tų, kai būstas jau būna pastatytas, tačiau dažniausiai skirtumai būna minimalūs, o dėl jų rekomenduojama sutarti preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.
Jei pastatytame bute išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, klientas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.
Būsto kvadrato kaina gali skirtis priklausomai nuo miesto ir rajono.
Šioje lentelėje pateikiami apytiksliai duomenys apie naudingą ir bendrą plotą skirtingo tipo būstuose:
| Būsto tipas | Naudingas plotas (m²) | Bendras plotas (m²) |
|---|---|---|
| 1 kambario butas |