Ne vienas užsakovas ar darbų vadovas vengia statomame objekte apdailos ar kitus darbus organizuoti vėlų rudenį ar žiemą - dėl pavojaus susirgti žmonėms, šalčio poveikio darbų kokybei, drėgmės, trumpų dienų, vėjų. Trijų pirmųjų problemų galima išvengti naudojant šildytuvus ir sausintuvus. Šildančių, patalpas džiovinančių prietaisų naudą darbininkai pajunta tik praktiškai juos išbandę. Šie prietaisai nepigūs, pirkti juos aklai rizikinga. Sudaryti tinkamą mikroklimatą statybos objekte, kad darbai nenutrūktų visus metus, ne toks paprastas uždavinys kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pagal galimybę kilnoti iš vietos į vietą šildytuvai yra stacionarūs ir mobilūs. Aptarkime kiekvieną tipą atskirai.
Stacionarūs šildytuvai
Stacionarūs geriausiai tinka ten, kur jie reikalingi nuolat - gamybos patalpose, dirbtuvėse, pramonės ir žemės ūkio objektuose, šiltnamiuose. Juos tereikia pastatyti į parinktą vietą ir įjungti. Stacionarūs šildytuvai nepakeičiami gamybinėse patalpose, ten, kur nėra šildymo sistemos ar nepakanka jos galios. Stacionarių šildytuvų kuras gali būti įprastas dyzelinas, taip pat juos galima kūrenti įvairiomis atliekomis - popieriaus, medienos ir panašiomis. Stacionarūs šildytuvai gali būti naudojami lauke ir viduje, gali būti vertikalūs ir horizontalūs.
Pūsdami šiltą orą, šildytuvai gali apšildyti gana dideles patalpas. Nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, šiltas oras tiekiamas labai greitai ir dideliais kiekiais. Be to, dėl lengvai prieinamo tokių šildytuvų kuro galima sumažinti patalpų šildymo išlaidas, ypač, jei šildytuvas pritaikytas kūrenti gamybos atliekomis.
Norint sumontuoti stacionarų šildytuvą, reikalingas dūmtraukis, šildytuvas turi būti prie jo prijungtas, kad pasišalintų degimo metų išsiskiriantys dūmai. Pasirenkant prietaiso modelį reikia atsižvelgti į patalpų dydį. Norint patalpoje palaikyti pastovią temperatūrą, prie stacionaraus šildytuvo gali būti montuojamas termostatas, tuomet temperatūra kontroliuojama automatiškai. Nors atrodo, kad investuoti į stacionaraus šildytuvo papildomą įrangą nėra labai racionalu, tačiau bet kokie patobulinimai pritaikyti konkrečioms sąlygoms paprastai atsiperka per vieną šildymo sezoną.
Mobilūs šildytuvai
Mobilūs tinka tais atvejais, kai tenka dirbti skirtinguose objektuose. Mobilų šildytuvą galima greitai perkelti, jų yra įvairaus galingumo, patalpas prišildo greitai. Pagal kuro rūšį mobilūs šildytuvai yra elektriniai, dujiniai ir kūrenami skystu kuru.
Skysto kuro šildytuvai
Naudojant skysto kuro šildytuvą patalpos turi būti gerai vėdinamos, kad netrūktų deguonies. Prie netiesioginio degimo skysto kuro šildytuvų gali būti jungiamas ir į lauką išvedamas dūmtakis. Kadangi atstumai labai skirtingi, dūmtakis su mobiliuoju šildytuvu nekomplektuojamas, jį reikia įsigyti atskirai. Paprastai dūmtakiai būna plieniniai arba lankstūs, iš karščiui atsparaus plastiko.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai
Dar vienas skysto kuro šildytuvų tipas - infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Jie labai naudingi tais atvejais, kai reikia pašildyti ne visos patalpos orą, bet kurią nors vietą - tinkuojamą sieną, darbo vietą ir panašiai. Jie nepučia šilto oro, bet spinduliuoja jį į tą vietą, į kurią nukreipti, greitai sušildo ją be priverstinio oro srauto. Kadangi šiltas oras nepučiamas, o perduodamas spinduliais, šie šildytuvai veikia tyliai ir yra ekonomiški - šiluma koncentruojama reikiamoje vietoje.
Elektriniai šildytuvai
Elektriniai šildytuvai patys patogiausi tiek kuro aprūpinimo, tiek naudojimo paprastumu. Jų darbui, t.y. degimui nenaudojamas deguonis, jie neskleidžia dūmų ir kvapų, vasaros režime veikia kaip ventiliatoriai, netriukšmingi. Elektriniai šildytuvai taip pat gali būti infraraudonųjų spindulių.
Dujiniai šildytuvai
Jeigu yra galimybė naudoti dujas - gamtines ar propano dujų balioną, racionalu pirkti dujinį šildytuvą. Dažnai jie yra naudojami, kai be šilto oro taip pat reikia tiekti vandens garus, pavyzdžiui, kalkinių skiedinių kietinimui. Jie gali būti naudojami tik tuo atveju, jei yra užtikrintas labai geras patalpos vėdinimas ir žmonės joje pastoviai nebūna. Tokie prietaisai puikiai tinka mažesniuose objektuose, jų eksploatacija yra santykinai nebrangi. Kaip ir kiti mobilieji prietaisai, jie yra lengvai transportuojami ir nesudėtingi naudoti. Yra dujinių šildytuvų modelių su elektroniniu uždegimu, prie kurių taip pat gali būti prijungtas termostatas.
Prietaiso eksploatacija labai paprasta ir ekonomiška, dujiniai šildytuvai užtikrina nuolatinį didelio kiekio šilto oro tiekimą.
Dujinio šildytuvo veikimo schema
Patalpos šildymo galios apskaičiavimas
Pavyzdžiui, patalpos kuri bus šildoma, plotis - 4 m, ilgis - 12 m, aukštis - 3 m. Tūris V = 144 kub.m. ΔT = patalpos vidaus temperatūra be šildymo -5°C, norima temperatūra patalpoje +18°C, reiškia T = 23ºC. K - koeficientas, kuris priklauso nuo pastato konstrukcijos ir izoliacijos tipo:
- K=3,0-4,0, jei pastatas neizoliuotas, paprastas medinis arba gofruotos skardos.
- K=2,0-2,9, jei pastato izoliacija menka, konstrukcija paprasta, vienas plytų sluoksnis, paprasti langai ir stogas.
- K=1,0-1,9, jei pastato izoliacija vidutinė, t.y. standartinė konstrukcija, dvigubas plytų sluoksnis, nedaug langų, standartiškai užbaigtas stogas.
- K=0,6-0,9, jei pastato izoliacija gera. T.y.
Sausintuvai
Sausintuvai ir ventiliatoriai yra skirti patalpų drėgmei mažinti. Jie pritaikyti darbui įvairiose sąlygose. Naudojami tiek drėgmės lygiui sumažinti, tiek apsaugai nuo vandens garų kondensavimosi, taip pat turint tikslą pristabdyti metalų koroziją. Sausintuvai skirstomi į didelės galios profesionalius, pusiau profesionalius, buitinius ir absorbcinius. Pirmieji trys tipai turi kompresorių, o absorbciniai veikia be kompresoriaus ir aušinimo proceso, pasižymi beveik pastoviu vandens šalinimu, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Sausintuvų panaudojimo galimybės yra labai plačios, tačiau tam, kad šis prietaisas gerai atliktų savo uždavinį, turi būti tinkamai parinktas jo našumas.
Sausintuvo galios apskaičiavimo formulė
Rekomenduojame pasinaudoti sausintuvo galios apskaičiavimo formule: V x 3 = [kub.m/h], kur V yra patalpos tūris (ilgis x plotis x aukštis). Pavyzdžiui, patalpos plotis 4 m, aukštis - 4 m, ilgis - 5 m. Rekomenduojamas sausintuvo oro srautas = 80 x 3 = 240 kub.m/h. Mažiausias sausintuvas, kurį galima panaudoti tokiai patalpai sausinti, yra Master DH 721 sausintuvas, turintis 240 kub.m/h oro srautą.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvų montavimas
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai gali būti naudojami tiek patalpų šildymui, tiek technologiniuose procesuose. Infraraudonųjų spindulių šildymas pagrįstas šilumos energijos perdavimu nuo keraminio radiatoriaus paviršiaus į šildomą objektą be oro. Oro šildymas yra antrinis poveikis. Šildomų objektų (grindys, sienos, baldai, žmonės ir kt.) skleidžiama šiluma šildo orą.
Papildomai galima sutaupyti naudojant automatinį kambario temperatūros valdymą. Tokiu atveju, pasiekus nustatytą temperatūrą, visi patalpoje įrengti šildytuvai bus išjungti.
ECL-1000 tipo infraraudonųjų spindulių šildytuvas turi būti montuojamas ne mažiau kaip 1,8 m aukštyje nuo grindų. Mažiausias atstumas nuo šildomo paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 80 cm. Kad būtų laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, šildytuvai neturi būti montuojami arti užuolaidų, baldų ir kt. Draudžiama radiatorių montuoti šalia degių medžiagų ir sprogioje patalpoje.
Siekiant pailginti radiatorių tarnavimo laiką, nerekomenduojama šildytuvų naudoti patalpose, kuriose yra daug drėgmės: vonioje, duše, baseine ir kt. Infraraudonųjų spindulių šildytuvas prijungtas prie AC 220/230 V, 50 Hz su įžeminimu.
Siekiant maksimalaus efekto montuojant šildytuvą prie sienos, būtina nustatyti šildytuvo pasvirimo kampą iki 37°30′ - sulygiuoti laikiklio padėtį su ant korpuso pažymėtomis žymėmis. Kai montavimas baigtas, įsitikinkite, kad nėra trukdžių spinduliavimo keliui. Viršutinė šildytuvo ventiliacinė dalis neturi būti niekuo uždengta.
tags: #gamybiniu #patalpu #sildytuvai