Gamybinių patalpų vėdinimo sistemos reikalavimai

Vėdinimo sistemos komercinėms patalpoms nėra tik „vamzdžių ir dėžių rinkinys“, būtinas higienos normoms įvykdyti. Tai sistema, kuri kasdien dirba su žmonėmis ir energija. Biurai, parduotuvės, sandėliai, gamybinės patalpos - visose komercinėse erdvėse vėdinimo sistemos tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, klientų savijautą ir įmonės kaštus.

Šiame straipsnyje aptarsime gamybinių patalpų vėdinimo sistemų reikalavimus, pramoninio vėdinimo projektavimo ypatumus, įrangą bei dažniausias klaidas. Kiekviena jų turi labai aiškią kainą - tiek pinigais, tiek reputacija.

Gamybinio cecho, restorano virtuvės, sandėlio, požeminės aikštelės ar sporto salės ventiliacija smarkiai skiriasi nuo gyvenamųjų patalpų vėdinimo tiek įranga, tiek ir įrengimu. Pramoninio vėdinimo efektyvumas, energijos sąnaudos priklauso nuo projekto kokybės, tinkamos įrangos ir montavimo.

Kai objekte planuojama didesnė kaip 10 000 m³/val. oro apykaita, laikoma, kad toks vėdinimas jau yra pramoninis ar gamybinis, nepaisant, ar tai gamybos cecho ar sporto salės vėdinimas.

Pramoninių patalpų priverstinio vėdinimo sistemą sudaro du pagrindiniai vėdinimo tipai: oro tiekimo sistema ir oro išmetimo sistema. Jos gali veikti atskirai arba kartu, jose gali būti naudojamas oro valymas. Atskiras vėdinimo būdas yra rekuperacija, kai vyksta oro tiekimas ir išmetimas grąžinant išmetamo oro šilumą.

Oro pašalinimas ir tiekimas gali vykti vienu metu arba paeiliui, tačiau šalinamo ir tiekiamo oro kiekiai turi būti subalansuoti.

Pramoninio vėdinimo sistema gali būti bendra, avarinė, vietinė, oro užuolaidų ar užtvarų ir kt. Priklausomai nuo patalpų paskirties ir veiklos jose pobūdžio, gamybos patalpų vėdinimui dažnai keliami papildomi reikalavimai: dulkių, dūmų, garų, drėgmės, kenksmingų medžiagų šalinimas ir pan.

Pavyzdžiui, sandėlio vėdinimui labai svarbu, kad būtų palaikoma pastovi temperatūra ir drėgmė, todėl projektavimo metu skaičiuojami oro srautai, oro drėgmės lygis, reguliuojama oro temperatūra.

Šie ir kiti vėdinimo aspektai numatomi individualiame ŠVOK projekte.

Pramoninio vėdinimo projektavimas

Tinkamai suprojektuota pramoninė ventiliacija turi spręsti tam tikrus uždavinius:

• Pašalinti orą su kenksmingomis priemaišomis.
• Tiekti pakankamą šviežio oro kiekį.
• Palaikyti optimalų drėgmės ir temperatūros lygį.
• Sumažinti gaisro ir kitų avarinių situacijų riziką.

Vėdinimo sistema turi efektyviai veikti minimaliu ir maksimaliu režimais. Gamybos patalpose vėdinimo pagalba turi būti užtikrintas reikiamas mikroklimatas, kuris būtų komfortiškas darbuotojams ir optimalus įrangos veikimui. Kokybiška pramoninė vėdinimo sistema turėtų automatiškai palaikyti oro temperatūrą, drėgmę ir oro švarą pagal Higienos normas.

Šiems uždaviniams spręsti rengiamas vėdinimo sistemos projektas, kuris yra bendro ŠVOK (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) projekto dalis.

Pramoninio, gamybinio ar bet kurio didelio objekto vėdinimo sistemos projektavimas - sudėtinga ir kompleksinė pastato inžinerinės sistemos dalis. Ne veltui vėdinimo sistemų projektuotojai yra paklausi profesija ir jos atstovai visada turi darbo. Be to, bet kokios gamybinės patalpos vėdinimas yra individualus, šioje srityje praktiškai nėra standartinių sprendimų.

Kompiuterinėmis programomis ne tik skaičiuojami oro srautai, atliekamas aerodinaminis vėdinimo sistemos skaičiavimas, nustatomas tiekiamo ir ištraukiamo oro balansas bei ortakių skersmenys. Priklausomai nuo patalpų paskirties ir darbo jose ypatumų, projektuojant vėdinimą dažniausiai atsižvelgiama dar į daugelį papildomų faktorių:

• Reikalingą oro kokybę.
• Šilumos nuostolius.
• Gaisrinę saugą.
• Dūmų šalinimo sistemas.
• Dulkių, garų šalinimą.
• Drėgmės surinkimą.
• Kaip užtikrinti tylų vėdinimo sistemos veikimą ir pan.

Vėdinimo sistemos projektas turi būti suderintas su kitomis pastato inžinerinių sistemų dalimis.

Gamybos įmonės tiekimo ir ištraukiamosios ventiliacijos sistema projektuojama atsižvelgiant į STR reikalavimus, higienos normų, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Normatyviniuose dokumentuose reglamentuojamos didelių pramonės įmonių, vidutinių ir mažų įmonių vėdinimo organizavimo taisyklės.

Pramonės įmonių vėdinimo projektavimas skiriasi priklausomai nuo veiklos pobūdžio. Projekte gali būti numatyta bendra vėdinimo sistema, mechanizmai, skirti papildomai oro apykaitai atskirose darbo zonose. Projekte taip pat gali būti numatytas vietinis oro tiekimas į tam tikras zonas, siekiant padidinti tam tikrų technologinių procesų efektyvumą.

Pramoninio objekto vėdinimo sistemos projektavimas vyksta keliais etapais:

1. Pažintis su užsakovu, bendra ir technologinė objekto charakteristika.
2. Techninės užduoties formulavimas, reikalingų oro kiekių ir parametrų nustatymas.
3. Darbo projekto parengimas.
4. Projekto ekspertizė.
5. Sąmatos ir įrangos specifikacijos sudarymas.
6. Projekto derinimas su užsakovu.

Pramoninio vėdinimo įranga

Pramoninių objektų vėdinimo įranga dėl didelių oro srautų išsiskiria savo dydžiu, svoriu, energijos sąnaudomis, jai taikomi padidinti patikimumo ir saugumo reikalavimai.

Vėdinimo sistemos įranga - tai įvairių prietaisų ir konstrukcijų komplektas:

• Ortakiai.
• Įvairios fasoninės dalys, jungtys, perėjimai, vibracijos izoliatoriai.
• Oro vožtuvai ir sklendės.
• Oro cirkuliaciją užtikrinantys ventiliatoriai.
• Įvairūs oro filtrai.
• Triukšmo slopintuvai.
• Oro šildytuvai ir aušintuvai.
• Difuzoriai (anemostatai), grotelės.

Nėra universalios įmonės, kuri gamintų visą vėdinimo sistemos įrangą, nes jos techninės ir tecnologinės funkcijos labai skirtingos.

Pagal projektą iš skirtingų gamintojų surenkama visa vėdinimo sistemai reikalinga įranga ir montuojama.

Pramoniniai skardiniai ortakiai

Kaune veikianti skardos gaminių įmonė „Ivalta" gamina pramoniniam vėdinimui skirtus nestandartinius stačiakampius ortakius, triukšmo slopintuvus, alkūnes, oro skirstytuvus, oro sklendes, pajungimo dėžes, groteles, vėdinimo kaminėlius ir visas fasonines dalis. Jie gaminami iš cinkuoto lakštinio plieno.

Skardos gaminiai, skirti pramonės ir didelių objektų vėdinimo sistemoms, dažniausiai gaminami pagal užsakymą, gamyklos darbuotojai gali sumontuoti ortakius, jei reikia, juos izoliuoti. Tai labai patogu, nes galima užsakyti įvairių dydžių ir matmenų gaminius, įvairias jų konfigūracijas.

Pavyzdžiui, oro paskirstymo arba difuzorių pajungimo dėžės gali būti labai įvairios - su skirtingu kiekiu ir skirtingo skersmens ortakių pajungimais, su įvairaus lygio izoliacija.

Vėdinimas - sudėtinga sistema ir mažiausia montavimo klaida ar aplaidumas gali nulemti triukšmą sistemoje ar nepakankamus oro kiekius. Jungtyje pamiršta įdėti tarpinė ilgainiui generuos oro srautų nuostolius ir triukšmą, nepakankamai gerai pritvirtinti ortakiai ar sklendės - vibraciją ir panašius nesklandumus.

Dažniausios klaidos įrengiant vėdinimo sistemas komercinėse patalpose

Šiame straipsnyje aptarsime 5 dažniausias klaidas, kurias matome komercinėse patalpose, kai kalbame apie vėdinimo sistemas. Daugelio tarptautinių tyrimų duomenimis, bloga oro kokybė mažina darbuotojų produktyvumą, didina ligos dienų skaičių ir skundus dėl savijautos.

1. Klaida Nr. 1: Tipinė situacija - vėdinimo sistemos projektavimas remiantis vien tik bendru plotu ir norminiais m³/h žmogui, pernelyg mažai dėmesio skiriant realiam patalpų naudojimui. Rezultatas - vienose zonose trūksta oro ir tvanku, kitose - pervėdinta ir švaistoma energija. Vėdinimo projektavimas turi remtis aiškiomis higienos ir komforto gairėmis - minimaliu oro kiekiu žmogui, taršos šaltinių vertinimu, rekomenduojamais oro keitimų per valandą dydžiais (ACH) ir pan.
2. Klaida Nr. 2: Vėdinimo įranga ir ortakiai dažnai parenkami taip, kad „tilptų“ į architektūrinę erdvę, o ne taip, kaip reikia aerodinamiškai. Tai reiškia, kad dalis oro „dingsta“ ne ten, kur reikia, o ventiliatoriai priversti dirbti didesne galia, kad kompensuotų nuostolius.
3. Klaida Nr. 3: Kita labai dažna problema - sistema niekada normaliai nesubalansuota. Balansuota vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad kiekviena patalpa gautų projektinį oro kiekį, o bendras sistemos pasipriešinimas būtų subalansuotas. Vėdinimo sistemos našumą būtina pritaikyti prie realaus naudojimo - patalpų užimtumo, darbo laiko, taršos ir pan. ji beveik garantuotai dirbs neefektyviai.
4. Klaida Nr. 4: Vienas didžiausių mitų - kad vėdinimo sistemos gali „veikti metų metus be priežiūros“. Praktikoje dulkės, riebalai, mikroorganizmai, drėgmė ir kiti teršalai pamažu kaupiasi ant filtrų, šilumokaičių, ortakių sienelių. Šios problemos ypač kritinės biuruose, parduotuvėse, maisto gamybos ir viešojo maitinimo vietose, kur higienos reikalavimai yra aukšti.
5. Klaida Nr. 5: Šiuolaikinės vėdinimo sistemos komercinėse patalpose turėtų vėdinti pagal realų poreikį. Dar viena klaida - vėdinimo įranga veikia pilna eiga visą darbo laiką (ar net 24/7), nepaisant realių srautų ir apkrovų. Moderni vėdinimo įranga ir automatikos sprendimai leidžia visa tai realizuoti praktiškai bet kokio dydžio objekte. Svarbiausia - numatyti tai jau projektavimo stadijoje ir užtikrinti tinkamą paleidimą bei serviso priežiūrą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vėdinimo sistemas komercinėms patalpoms

• Kodėl komercinėms patalpoms vėdinimo sistemos tokios svarbios?

  Komercinėse patalpose vėdinimas tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, klientų savijautą ir energijos sąnaudas. Sandarūs, intensyviai naudojami pastatai be tinkamai suprojektuotų ir prižiūrimų vėdinimo sistemų patiria tiek oro kokybės problemas, tiek didesnes sąskaitas už energiją.

• Kiek dažnai reikia prižiūrėti vėdinimo įrangą ir keisti filtrus?

  Dažnis priklauso nuo apkrovos, taršos ir įrangos tipo, bet praktiškai filtrus daugumoje komercinių objektų verta tikrinti bent kas 3 mėnesius, o keisti 2-4 kartus per metus. Ortakių ir įrangos būklę rekomenduojama vertinti periodinių patikrų metu.

• Kaip suprasti, ar vėdinimo sistema subalansuota?

  Subalansuota sistema užtikrina, kad kiekvienoje patalpoje yra numatytas tiekiamo ir šalinamo oro kiekis, nėra „pervėdintų“ ir „uždususių“ zonų, triukšmo per difuzorius. Balansavimas turi būti atliktas paleidimo metu ir dokumentuotas, o po pakeitimų (pvz., pertvarų, atnaujinimų) - pakartotas.

• Ar CO₂ jutikliai būtini vėdinimo sistemoms?

  Teoriškai be jų galima dirbti, praktiškai CO₂ jutikliai yra vienas efektyviausių būdų prisitaikyti prie realaus žmonių skaičiaus ir jų veiklos. Jie leidžia sumažinti vėdinimą, kai patalpos tuščios, ir padidinti, kai jos pilnos - tai gerina komfortą ir taupo energiją.

• Ar galima optimizuoti esamą sistemą, ar būtina ją keisti?

  Dažnai pirmą dalį sutaupymo galima pasiekti vien optimizuojant esamą vėdinimo sistemą: sureguliuojant srautus, peržiūrint darbo grafikus, atnaujinant automatiką ir priežiūros procesus. Tik po to verta svarstyti įrangos keitimą ar didesnes modernizacijas.

• Kuo skiriasi vėdinimo sistemos gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms?

  Komercinėse patalpose paprastai didesnės apkrovos (daugiau žmonių, daugiau įrangos, daugiau taršos), griežtesni higienos ir dažnai gaisriniai reikalavimai. Todėl vėdinimo sistemos projektavimas ir įranga komercijai paprastai yra sudėtingesni ir reikalauja daugiau dėmesio automatikai, zonavimui ir priežiūrai.

Žaliasis vėdinimas

"Žalioji ventiliacija" yra patikimas mūsų gaminių aplinkosauginio veiksmingumo etalonas. Jame pateikiami praktiniai tvarumo kriterijai kiekvienai gaminio sričiai.

Ko reikia, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemoms būtų suteiktas "Žaliojo vėdinimo" ženklas:

• "Eurovent" sertifikuotas našumas.
• Integruoti valdikliai.

"Eurovent" sertifikuotas našumas turi " Eurovent Certified Performance " ženklą, kurio eksploatacinės savybės patvirtintos akredituotose trečiųjų šalių laboratorijomis išbandytais įrenginiais. Sertifikavimas apima kasmetinius atrankos programinės įrangos ir gamyklos auditus, kuriais tikrinami aukšti gamybos standartai ir duomenų kokybė.

Integruoti valdikliai integruota valdymo sistema užtikrina efektyviausią energijos vartojimą reguliuojant poreikį ir atliekant daugybę kitų funkcijų.

Pagrindiniai teisės aktai

Gamybos įmonės tiekimo ir ištraukiamosios ventiliacijos sistema projektuojama atsižvelgiant į STR reikalavimus, higienos normų, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.

Svarbūs dokumentai:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą.
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą.
• Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymą.
• Specialiąsias patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles.
• Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisykles.
• Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles.
• Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles.
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“.
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“.
• statybos techninį reglamentą STR 2.02.02: 2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“.
• respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“.
• Lietuvos higienos normą HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“.
• Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
• Lietuvos higienos normą HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos“.
• higienos normą HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“.
• higienos normą HN 50: 2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausias leidžiamas dydis ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“.
• higienos normą HN 51: 2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausias leidžiamas dydis ir matavimo reikalavimai darbo vietose“.
• higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.
• Lietuvos standartą LST EN 1264-2:2009 „Paviršiuje įmontuotos vandeninės šildymo ir aušinimo sistemos. 2 dalis. Grindinis šildymas.
• Lietuvos standartą LST 1678:2001 „Pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartą LST EN ISO 7726:2002 „Šiluminės aplinkos ergonomika.
• Lietuvos standartą LST EN 12097: 2001 „Pastatų vėdinimas. Ortakių tinklas.
• Lietuvos standartą LST EN 12599: 2001/AC: 2005 „Pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartą LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartą LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos.
• „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“.
• „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles“.
• Lietuvos standartą LST EN 1264-1:2000 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 1 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 1264-3:2000 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 3 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 1264-4:2002 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 4 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 15377-1:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Įmontuotų vandeninių sistemų, skirtų paviršiams šildyti ir aušinti, projektavimas. 1 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 15377-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Įmontuotų vandeninių sistemų, skirtų paviršiams šildyti ir aušinti, projektavimas. 2 dalis.
• 2010 m. gegužės 19 d. direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p.
• 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p.
• Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“.

tags: #gamybiniu #patalpu #vedinimas #site #e