Gandingos piliakalnis: istorija ir reikšmė

Gandinga, esanti Plungės rajone, Nausodžio seniūnijoje, priklauso seniausiam Lietuvos gyvenviečių tinklui. Šis tinklas formavosi dar valstybingumo susidarymo išvakarėse kaip gentinių susivienijimų centrų sistema, turinti ryškią gynybinę funkciją.

Gandingos kūrimosi pradmenys, kaip ir vietovardžio kilmė, glaudžiai susiję su žemaičių etnogeneze ir kadaise čia gyvenusiais kuršiais. Tai liudija legendų gausa ir paplitę mitologiniai įvaizdžiai.

Dėl savo išskirtinio kraštovaizdžio, juosiama giliai įsirėžusių Babrungo slėnio kilpų, Gandinga praeityje garsėjo patogia gynybine padėtimi.

Gandingos piliakalnio istorija

Per daugelį šimtmečių trukusias kovas Žemaitijoje susiformavo bene tankiausias gynybinių įrenginių tinklas, kurio viena grandžių buvo medinė Gandingos pilis. Gandingos įtvirtinimų pradžia yra vėlyvesnė negu kai kurių ankstyvųjų nedidelių ir menkai stiprintų piliakalnių apylinkėje.

Piliakalnį, dar vadinamą Gandingos (Gondingos) pilimi, juosia upė ir supa daubos. Šlaitai statūs, 16-18 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 100 × 55 m dydžio, su ryškiu kultūriniu sluoksniu.

XIII - XVIII a. Gandinga buvo valsčiaus centras, 1529 - 1567 m. ji randama neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąraše.

Archeologiniai tyrimai

Iš archeologinių radinių galima spręsti, kad Gandingos pilis buvo sunkiai prieinama, ir tik iš vakarų pusės. Iš šiaurės, rytų ir pietų piliakalnį supo Babrungo upė stačiais, šaltiniuotais krantais. Piliakalnis supiltas ant kalno iškyšulio, kuris vakarų pusėje pereina į plyną lauką, o pasiekęs gilioje dauboje tekantį Babrungą sudaro aukštą pusiasalį.

Piliakalnio vakarinėje dalyje yra išlikęs pylimas, kiek aukščiau turėjo būti dar vienas. 20 a. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė (plotas apie 6 ha); išliko iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis.

Svarbiausiu ar­cheologiniu punktu reikia laikyti Babrungo slėnio atkarpą su didingu Gandingos piliakal­niu, įruoštu Babrungo krante. Vakarinėje pu­sėje supiltas aukštokas pylimas, supąs beveik visą piliakalnio aikštelę, kuri kiek įdubusi at­rodo. Piliakalnio kultūrinis sluoksnis storas; jame randama senovės lie­kanų.

Archeologai mano, kad šioje vietoje lietu­vių gyventa jau pirmaisiais amžiais prieš Kristų; kiti duomenys rodo žmones čia gyve­nus III, VI amžiuje po Kristaus ir vėliau - VII - XII a. Tad drąsiai galima teigti, kad Gandinga apgyventa jau daugiau kaip 2000 metų, ir todėl ją reikia laikyti viena iš se­niausių, jei ne pačia senąja, Žemaitijos vie­tovių.

Senovėje čia buvo stambus kultūrinis ir gynybinis centras. Apgyventas buvo tiek Gandingos piliakalnis, tiek jo papėdė; žmonės savo so­dybas kūrė ruože kuris už kastinio kanalo plėtėsi į vasaros vakarus sąsmauka tarp van­denų.

Senosios Gandingos gyvenvietėse aptiktos ir senųjų kapinių liekanos, kurios apėmė apie 1 ha plotą. Degintų lavonų liekanos čia guli 20 cm - 1.5 m gylyje. Kai kurie kapai visiškai apkrauti akmenimis, kiti tik elipsės vainikais apdėti.

Kai kurie radiniai liudija čia buvus dide­lius mūšius: viename bendrame kape, tiks­liau tik jo paviršiuje, buvo suskaityta apie 20 lavonų liekanų, gulinčių netvarkingai įvai­riomis kryptimis. Taip pat rasti kelių strė­lių galai; jų padėtis rodė, kad jie buvo šių žmonių mirties priežastis.

Kapų kalno viršūnės vakarinėje pusėje ap­tikta ir mirusiųjų deginimo vieta (poros met­rų spindulio plotas). Atskiruose kapuose buvo ir arklių, palaidotų drauge su žmonėmis, griaučių.

Gandinga minima jau XIII a. kryžiuočių šaltiniuose. Strateginė padė­tis rodo, kad Gandingos apylinkėje yra dar penki piliakalniai, su kuriais Gandingos pilis sudariusi vieningo gynimosi sistemą.

Legendos apie Gandingos piliakalnį

Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta net 14 legendų. Viena iš jų byloja, kad kadaise Gandingoje gyvenęs ponas Krontauskas, kuris turėjęs tris sūnus ir dukterį. Kartą Pasklepiuose pjaunant šieną ponas po medžiu radęs geležinę dėžę, pilnutėlę aukso.

Mitologiškai reikšminga yra ir paini Gandingos vandenų struktūra, kilpomis išraizgyta tarp sudėtingų paviršiaus formų.

Gandingos piliakalnio legenda pasakoja: Kada žuvėdams prisiėjo apleisti Gondingos pilį, tai jie pinigus, auksą, sidabrą, ginklus ir kitus gerus daiktus sunešę į pilies vidų, uždarė geležinėmis durimis ir užpylė jas žemėmis taip, kad nė žymės nebepaliko. Tačiau pasakoja, kad tos durys esančios pietiniame pilies šone ir netoli durų, iš kalno sunkiasi mažas šaltinėlis.

Senaisiais laikais Gandinga buvusi didžiu­lis dvaras su didingais rūmais, kurie dieną švietė aukso šviesa, o naktį sidabru žėrėję. Galingas dvaro ponas turėjęs vienintelę duk­terį.

Zenonas Vaitkus, Aloyzas Vaitkus ir kiti gandingiečiai pasakodavo, kad XIX a. gale piliakalnio viršūnėje dar buvusi skylė, į kurią bernai ir piemenys akmenis mėtydavę.

Gyvosios istorijos festivalis „Gīva Gondinga“

Praėjusį savaitgalį tie, kuriems įdomi istorija, mūsų ištakos ir etninė kultūra, skubėjo ant Gandingos piliakalnio: Žemaičių dailės muziejus čia organizavo antrąjį gyvosios istorijos festivalį „Gīva Gondinga“.

Gyvosios istorijos festivalis „Gīva Gondinga“ vyko visą savaitgalį: ir šeštadienį, ir sekmadienį ant piliakalnio užsukę žmonės turėjo ką pamatyti, išgirsti.

Šeštadienį, aišku, buvo pagrindinė festivalio diena, kai visko buvo galima patirti daugiau. Pirmiausia, dar iki oficialaus atidarymo, organizuotas pažintinis žygis per Varkalių ir Gandingos piliakalnius.

Vidudienį, kai vyko festivalio atidarymas, sulaukta Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko dėmesio.

A. Bakanauskas taip pat džiaugėsi: „Gražus oras, graži gamta. Džiugu, kad antrus metus čia susirenkame. Tai istorinė mūsų vieta. Vieta, nuo kurios prasidėjo Plungės istorija.“

Akis buvo galima paganyti ir po amatininkų kiemelį, įsigyti keraminių ar molinių indų, vaikai džiaugėsi mediniais skydais ir kardais, šeimininkės iš festivalio grįžo nešinos mediniais šaukštais ir kt.

Taip pat buvo galima ne tik nusipirkti, bet ir susipažinti, kaip yra audžiamos juostos. Norintys pasisemti žinių apie mūsų kraštą buvo kviečiami dalyvauti pažintinėje ekskursijoje po Gandingos piliakalnio apylinkėse esančius lankytinus objektus.

Vakarop visų laukė vyriški pasidainavimai, kuriuose dalyvavo „Pilsots“ vyrai. Prie jų netruko prisijungti žiūrovai.

Lankytinos vietos netoliese

• Plungės lurdas (~4.5 km)
• Plungės Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčia (~5.1 km)
• Kunigaikščių Oginskių dvaras (Plungė) (~5.6 km)
• Rašytojos Žemaitės nacionalinis muziejus (~10.1 km)
• Žvaginių piliakalnis (~17 km)
• Platelių ežeras (~18.3 km)
• Imbarės piliakalnis (~19.5 km)

Atstumai nuo Gandingos piliakalnio iki kitų objektų:

tags: #gandingos #piliakalnio #turtai