Gandralizdis Kaimyno Sklype: Konfliktai ir Teisiniai Aspektai

Atšilę orai pažadina ne tik augaliją, bet ir kaimynų santykius, kartais atnešdami nesutarimų. Įsitikinimas, kad savo teritorijoje galima elgtis kaip norima, ne visada teisingas, nes žmonių veiklą reglamentuoja įvairios taisyklės ir įstatymai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo sklypo ribos statant įvairius statinius, kada reikalingas kaimyno sutikimas ir kokios yra teisinės pasekmės, jei nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Triukšmo Valdymas ir Ramybės Trikdymas

Triukšmo valdymo įstatyme reglamentuota, kokį triukšmą galima skleisti. Nustatyta, kad ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, bet ir kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, laikoma pažeidimu.

Už tai gali būti skiriama 20-80 Eur bauda, o nusižengus pakartotinai - 80-300 Eur. Sunku patikėti, ar atsiranda tokių vejos šienautojų, malkų pjovėjų, šakų genėtojų, kurie panašios veiklos imasi naktį, t. y. po 22 val.

Jei taip nutinka, tai problemą gali išspręsti griežta pastaba ar skambutis bendruoju pagalbos telefonu. Bet ką daryti, jei darbai atliekami vakaro metu, t. y. nuo 19 iki 22 val.? Būtent šiuo laiku kyla daugiausia nepasitenkinimo, nes po darbų į namus grįžę savininkai nusprendžia valandėlę kitą paskirti teritorijos priežiūros darbams, ūkio reikalams.

Vakaras teisėsaugininkų vadinamas „pilkąja zona“, kai darbai galimi, tačiau triukšmo lygis ribojamas. Jei sulaukiama skundų, kad trukdoma, atsakingos institucijos privalo reaguoti ir išmatuoti triukšmo lygį. Jo įvertinimo metodika gana sudėtinga, atsižvelgiama į įvairius kriterijus, priimtas higienos normas. Ar viršytas leistinas lygis nustatoma pagal specialią formulę.

Tam, kad išvengti spekuliacijų ir manipuliavimo skaičiais, žmonėms, ko gero, būtų paprasčiau vengti triukšmingų darbų ir vakaro metu. Pagaliau, yra ir nerašyta taisyklė, kuri padeda išvengti daugelio nemalonių situacijų: kitų atžvilgiu elkitės taip, kaip norėtumėt, jog būtų elgiamasi su jumis. Galbūt kažkas iš aplinkinių per daug jautriai reaguoja į aplinkos poveikį, tačiau šalia gyvenama ir tokių, kuriems tyla būtina.

Medžių ir Krūmų Sodinimas Prie Sklypo Ribos

Neatsitiktinai paminėjome medžių genėjimą. Redakcija praėjusią savaitę gavo vienos Širvintų miesto Kriaušių gatvės gyventojos laišką. Ši moteris į mus kreipiasi ne pirmą kartą, esame rašę apie sudėtingus jos santykius su kaimynais.

Gyventoja rašo apie kaimynų medžius: „Mes atsitvėrėm tvorą nuo jų, o šie prie pat tvoros pasisodinę obelį ir 2 vyšnias, kurių aukštis jau siekia iki 5 metrų aukščio. Prašau jų jau ne pirmą kartą, kad nupjautų, nes visi lapai, ataugos mano pusėj, negaliu nei mašinos pastatyti. Statau prie pat namo ant žalios vejos. Visos šiukšlės mano pusėj. Rudenį jie nieko nenuima, nei obuolių, nei trešnių, tai viskas lieka ant medžių, viskas krenta į mano pusę. Tvora apdėta akmenukais, tai visi trešnių kauliukai krenta ant akmenukų."

Anot jos laiško, prieš metus buvo atvažiavusi „seniūnė“, jai kaimynai pažadėjo, kad nugenės. Tačiau esą nugenėjo „porą šakelių“, medžiai ir toliau auga, o šiukšlės krenta į jos pusę.

Kai anuomet pasodinti medžiai užauga, išsikeroja ir įsiskverbia į kaimynų teritoriją, dažnas atvejis. Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamentuoja, kokiais atstumai nuo sklypo ribos ir gatvės raudonosios linijos sodinami medžiai ir krūmai.

Pavyzdžiui, sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau, kaip 1 metro atstumo nuo ribų, o sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo. Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu, kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.

Taigi suprantama, kad vos už metro ar kelių metrų nuo ribos pasodintas vaismedis po keliolikos medžių tiesia šakas į kaimynų sklypą. Tada kyla konfliktai.

Kas surinks į kaimyno teritoriją nukritusius lapus? Kam priklauso kitapus tvoros nukritęs obuolys? Ką daryti dėl medžio, kuris meta šešėlį ant šiltnamio?

Teisė į Kaimyninio Sklypo Augalų Dalis ir Vaisius

Civilinio kodekso 4.42 straipsnyje (Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius) nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.

Tačiau tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Taigi, teks argumentuoti, kad lapai krenta ant jūsų automobilio ar augančių daržovių, medis meta šešėlį ant daržo, neišlaikytas atstumas iki jūsų statinių ir pan.

Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.

Trumpiau tariant, į jūsų pusę nukritę ar atriedėję vaisiai yra jūsų, net jei jie prisirpo ant kaimyno pusėje esančių šakų. Ta pati sąlyga galios ir arbūzo ar moliūgo vaisiui ar uogai, kuri prisirps ant jūsų pusėn nutįsusio stiebo.

Bet yra sąlyga, į kurią turėtų įsiklausyti dėl kaimynų medžių, krūmų, jų šaknų kenčiantys gretimų sklypų savininkai. Negalima pjaustyti kaimyno augalijos, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios gretimame žemės sklype, netrukdo jo naudoti.

Statybos Darbai ir Atstumų Reikalavimai

Statybos procesas neretai tampa ne tik techniniu, bet ir žmogišku išbandymu - ypač kai tenka derinti projektą su kaimynais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, statybos darbai yra griežtai reglamentuojami, siekiant užtikrinti ne tik statinių saugumą, bet ir kaimyninių sklypų savininkų interesus.

Pagrindiniai Atstumų Reikalavimai

Pagal Lietuvos įstatymus, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Tačiau yra ir išimčių, bei papildomų sąlygų:

• Bendrasis atvejis: Mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
• Aukštesni pastatai: Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.
• Inžineriniai statiniai: Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Svarbu paminėti, kad visais atvejais statiniai turi būti statomi taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Be to, turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m.

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ aiškiai nurodo, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?

Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis savo sklypu, tačiau tuo pačiu neturi pažeisti kitų asmenų teisių - ypač artimiausių kaimynų. Kaimyno sutikimas tokiu atveju tampa garantija, kad statytojas įvertino poveikį aplinkai ir sąmoningai derina veiksmus su šalia esančio sklypo savininku.

Dažniausios situacijos, kai sutikimas privalomas:

• Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m.
• Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
• Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
• Statant sklypo užtvarą ant sklypo ribos arba prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos). Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
• Statant atraminę sienutę ant sklypo ribos arba savo sklype, jei atraminės sienutės aukštis viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
• Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis atstumu iki gretimo sklypo ribos.
• Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
• Sodinant ir formuojant krūmus, gyvatvores ar medžius arčiau nustatytų atstumų iki sklypo ribos.

Jei kaimyno sklypas priklauso keliems savininkams, sutikimą turi duoti kiekvienas.

Konkretus Pavyzdys: Priestato Statyba

Tarkime, turite sodo namelį 6 arų sklype ir norite statyti priestatą. Jei norite palikti 1 metrą, reikalingas kaimyno notariškas sutikimas ir pastato rekonstrukcijos projektas. Privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos yra 3 metrai iš visų pusių. Jei kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį), tuomet galima statyti arčiau tiek, kiek parašyta kaimyno sutikime.

Kaip Turi Būti Pateikiamas Sutikimas?

Kad sutikimas būtų galiojantis, jis turi būti pateiktas rašytine forma. Daugeliu atvejų užtenka rašytinio paprasto sutikimo. Tačiau, norint sumažinti riziką ateityje, rekomenduojama, kad sutikimas būtų patvirtintas notariškai. Teisiškai galioja tik rašytinis sutikimas, geriausia su aiškiai apibrėžtu tekstu, objekto adresu, parašais, data.

Ką Daryti, Jei Kaimynas Nesutinka?

Kartais, net ir pateikus aiškų projektą bei paaiškinus situaciją, kaimynas tiesiog atsisako duoti sutikimą. Jeigu kaimyno atsisakymas yra nepagrįstas, o statybos atitinka visus kitus teisės aktus - galite pateikti ieškinį dėl sutikimo pakeitimo teismo sprendimu.

Ką galima daryti tokioje situacijoje:

• Pabandykite susitarti dar kartą. Kartais kaimynui tiesiog trūksta informacijos ar jis bijo neaiškumo.
• Kreipkitės į savivaldybę.
• Pakeiskite projektą.
• Kreipkitės į teismą.
• Pasitelkite mediatorių.

Moduliniai Namai: Ar Reikalingas Kaimyno Sutikimas?

Pastaruoju metu populiarėja moduliniai namai. Dažnai kylantis klausimas - ar jiems statyti reikalingas kaimyno sutikimas? Iš esmės, skirti, kada modulinis namelis yra kilnojamasis, o kada nekilnojamasis turtas nėra sudėtinga.

Be gretimo sklypo savininko leidimo (sutikimo) statyti kilnojamą namuką galima, jeigu jis neatitinka statinio sąvokos, o tam įvertinti yra keli svarbūs kriterijai ir sąlygos:

• Daiktas (modulinis namas) nėra statomas statybos būdu žemės sklype.
• Daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme.
• Elektros tinklų pajungimas turėtų būti lengvai atjungiamas.
• Namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos.

Jeigu ketinate įsirengti terasą aplink savo kilnojamą turtą, reikia žinoti, jog terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos.

Sąlygos, Kad Modulinis Namas Būtų Laikomas Kilnojamu Turtu:

• Laikančios konstrukcijos: Užtikrinti, jog daikto (modulinio namo) laikančios konstrukcijos nėra statomos statybos būdu žemės sklype.
• Ryšys su žeme: Daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme.
• Dokumentacija: Įsitikinti, kad namelio komerciniame pasiūlyme, pirkimo - pardavimo dokumente, techninėje specifikacijoje ir pan., nėra reikalavimo įrengti pamatus žemės sklype daikto naudojimo pagal paskirtį ar stabilumo užtikrinimo tikslais. Taip pat, jog būtų pažymėta, kad tai „kilnojamas“ modulis/namelis su visomis sienomis, langais ir durimis.
• Perkėlimo sąnaudos: Įsitikinti, kad namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos.
• Komunikacijos: Elektros tinklų pajungimą reikėtų padaryti lengvai atjungiamą. Vandens sistemą reikėtų įrengti taip, kad irgi būtų lengva atjungti bei perkelti į kitą vietą namą.
• Nuotekos: Jeigu namelyje bus reikalinga įrengti trapą (pvz. vandeniui nubėgti), rekomenduotina jį išleisti ant žemės sklypo, o ne į specialias nuotekų valymo sistemas (jeigu tos nuotekos netaršios).
• Apsaugos zonos: Statant namuką, reiktų įvertinti ir kaimyniniame sklype esančias apsaugos zonas: geriamojo vandens gręžinio ar šulinio vietos (jeigu toks yra), nuotekų valymo sistemos ir pan.
• Terasa: Jeigu ketinate įsirengti terasą aplink savo kilnojamą turtą, reikia žinoti, jog terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos. Tam, kad modulinis namas išliktų kilnojamas turtas, rekomenduotina terasos nesujungti jungtimis (varžtais ir pan.) prie modulio taip, kad šis sujungimas trukdytų perkelti daiktą į kitą vietą (palikite bent 1 cm.).

Praktiniai Pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių iš realaus gyvenimo, iliustruojančių kaimynų sutikimo svarbą:

• Gediminas iš Vilniaus: Norėjo pasistatyti garažą 1,2 metro atstumu nuo kaimyno sklypo. Pagal projektą viskas atitiko normas, tačiau reikėjo sutikimo dėl sumažinto atstumo. Kaimynas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad „užstos vaizdą“.
• Dalia iš Kauno: Turėjo rašytinį kaimyno sutikimą dėl ūkinio pastato statybos arti ribos. Tačiau kai prasidėjo realūs darbai, kaimynas ėmė reikšti pretenzijas, kad „sutiko dėl kito projekto“.
• Saulius: Planavo įsirengti vandens įvadą, kuris turėjo eiti per kaimyno sklypą. Iš pradžių kaimynas žodžiu sutiko, bet vėliau, sužinojęs, kad vamzdžiai bus tiesiami per jo sodo zoną, kategoriškai atsisakė.

Šie pavyzdžiai rodo, kad kaimynų sutikimų derinimas - tai ne tik formalumas, bet ir tarpusavio bendradarbiavimas.

Želdinių Sodinimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.

Servitutas: Teisė Naudotis Kaimyno Sklypu

Pasitaiko, kad daug metų į savo sodybą važiuodavote per kaimyno sklypą, bet vieną dieną kelias užtvertas, o kaimynas aiškina, jog savo sklypu Jums naudotis nebeleis. Jūsų teisė naudotis per kaimyno sklypą einančiu keliu turi būti nustatyta ir įregistruota viešame registre. Ši teisė vadinama servitutu. Kaip spręsti tokią situaciją?

Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui. Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita.

Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Taigi, privažiavę kaimyno užtvertą kelią pirmiausia turėtumėte pamėginti sutarti dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo geranoriškai.

Gandralizdis Ant Begriūvančios Tuopos

Privačiame sklype, ant begriūvančios tuopos, suneštas gandralizdis ne vienerius buvo tapęs namo šeimininkės rūpesčiu: medį nukirsti nedraudžiama, tačiau prieš tai „kaimyno“ būstą reikia saugiai perkelti.

Namo šeimininkė Viliūnė Švėgždienė baiminasi, kad griūvantis per 10 metrų aukščio medis ne tik padarys žalos kieme stovintiems dviems mediniams namams arba čia pat esantiems metaliniams garažams - gali nukentėti ir žmonės. O griūti jis gali bet kuriuo momentu - pučiant stipresniam vėjui medis juda.

„Leidimą medžiui kirsti duoda, bet pirma reikia perkelti gandralizdį. Tvarkytis turime savo jėgomis: statyti betoninę atramą, ant jos - 1-1,2 metro platformą, samdyti kranus ir kelti. Ir išlaidos - mūsų“, - sakė V. Švėgždienė.

Algimantas Lacis, šio departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas, patvirtino: „Jeigu nuvers nelegaliai, kažkas parašys, pradėsime tyrimą, surašysime protokolą. Ir tai dar ne viskas. Prie baudos skačiuojama ir gamtai padaryta žala - už sunaikintą lizdavietę taikomas dvigubas tos rūšies paukščio indeksuotas tarifas."

A. Lacis sutinka, kad gandro perkraustymas yra nepigus ir žmogus gali neturėti pinigų. Tačiau kitoks ir šis atvejis - medis patręšęs, ant jo yra sunkus lizdas (senas gali sverti ir 200 kilogramų), tad gali įvykti nelaimingas atsitikimas.

Jo manymu, kai gresia pavojus, padėti gali Savivaldybei pavaldi bendrovė „Šiaulių apželdinimas“ - tik jai reikia Savivaldybės parėdymo.

Sklypo Reljefo Keitimas ir Atraminės Sienelės

LR CK yra nustatyta ,kad sklypu savininkai, kurie nusprende keisti savo sklypo landsafta privalo uztikrinti, kad nebutu pazeistos kaimyno sklypo ribos. Tai yra, jeigu uzpile zemes, tai privalo jas sulaikyti savo sklypo remuose, padaryti lietaus nuvedimo sistema, uztikrinti ,kad nuolydis butu suformuotas ju sklypo saskaita, reikalui esant pastatyti atramine sienele.

Jus turite teise pareiksti pretenzijas savo kaimynams. Reikalauti, kad butu pastatyta atramine siena arba sutvirtintas slaitas ju sklypo saskaita, priesingu atveju yra pagrindas kreiptis i teisma.

Mūsų atveju norėčiau vadovautis teisiniais aktais, o ne jų estetiniais poreikiais.

Deja sklypą turite lygintis tik pagal įstatymus nepažeisdami trečiųjų šalių interesų, o tik po to pagal savo norus.... Arba iki kaimyno sklypo, nuo atraminės sienutės, išlaikote tokį atstumą, kokio aukščio yra pati atraminė sienutė, t.y.

Pasitikslinti galite "Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priede ir "STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“, čia labiau paaiškintos sąvokos kas yra atraminė, kas yra užtvara ir pan...

Šiaip bet kokiu atveju, jei ir įstatymiškai ir pagal savo sklypo galimybes pasistatysite tą atraminę, blogi santykiai su kaimynu jūsų išsvajotai sutvarkytame sklype irgi gali apkarsti.

Apibendrinimas

Kaimynų santykiai ir teisės yra svarbus aspektas planuojant bet kokius darbus savo sklype. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, taip pat gerbti kaimynų interesus, kad būtų išvengta konfliktų ir ginčų.

Žinant įstatymus ir reglamentus, galima išvengti daugelio nesusipratimų ir rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus.

tags: #gandralizdis #kaimyno #sklype