Garažų kooperatyvo steigimo tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama garažų kooperatyvo steigimo tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinės privatinės teisės normas ir Europos Sąjungos teisės aktus.

Problema ir temos aktualumas

Globalizacijos įtaka tarptautinės teisės reikalavimams Lietuvoje vis auga, todėl tarpusavio teisinių problemų sprendimas tampa vis aktualesnis. Ryšys su užsienio valstybėmis tampa vis svarbesnis, o tai kelia klausimus, kuriuos reikia atitinkamai spręsti.

Darbo objektas, tikslas ir uždaviniai

Šiame darbe garažų kooperatyvai nagrinėjami kaip fiziniai asmenys, siekiant išnagrinėti garažų kooperatyvų steigimo tvarkos ypatumus.

Darbo objektas yra daugialypis ir susideda iš daugelio atskirų elementų, įskaitant dokumentų legalizavimo procedūrą, tvirtinimą pažyma (Apostille) ir užsienyje išduotų dokumentų pripažinimo atvejus be legalizavimo ar tvirtinimo pažyma (Apostille).

Mokslinės literatūros analizė

Garažų kooperatyvų steigimo tema, susijusi su kolizinėmis normomis, nagrinėjama prof. V. Mizaro. Taip pat svarbūs R. Mizaro straipsniai "Dokumentų legalizavimo vieta Lietuvos teisinėje sistemoje" ir "Veiklą pradeda naujieji registrai", V. Vadapalo straipsnis "Konsulinės funkcijos" ir dr. Zygmund Truszkiewicz bei Romuald Sztyk straipsniai.

Dokumentų analizės metodas naudojamas kaip pirminis duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Šiuo metodu siekiama atlikti oficialių Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisėkūros subjektų priimtų teisės aktų analizę.

Tarptautinės privatinės teisės normos

Siekiant užtikrinti vartotojų judėjimo laisvę ir vartotojų apsaugos tikslų įgyvendinimą, yra reikšmingos tarptautinės privatinės teisės normos, kurios padeda derinti skirtingas teisines sistemas.

Hagos konvencija

Tarptautinės privatinės teisės klausimus dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo reglamentuoja 1961 m. spalio 5 d. Hagos Konvencija, dar vadinama "Apostilės konvencija". Pagal Creifelds Rechtswörterbuch, terminas "Apostille" yra supaprastinta dokumento, kurį siekiama panaudoti užsienyje, legalizavimo forma, kur parašo tikrumą tvirtina vietos valdžios organai konsulatui nedalyvaujant. Žodis "Apostille" kildinamas iš prancūzų kalbos.

Hagos Konvencija taikoma tik oficialiems dokumentams. Pagrindiniai oficialių dokumentų pavyzdžiai, kuriems išduodamos pažymos (Apostille), yra:

1. Civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos, mirties ir kt.) liudijimai.
2. Įmonių dokumentai (įmonės steigimo aktas arba steigimo sutartis, įmonės registravimo pažymėjimas, įmonės įstatai).
3. Mokymosi, studijų dokumentai.
4. Įmonių, įstaigų, organizacijų išduotos pažymos, liudijimai ir sertifikatai.

Konvencija netaikoma dokumentams, išduotiems diplomatinių ar konsulinių pareigūnų, nei administraciniams dokumentams, tiesiogiai susijusiems su prekybos arba muitinės operacijomis.

Pažyma (Apostille) nėra siejama su pagrindinio dokumento turiniu.

Praktinis Hagos Konvencijos veikimas 2003 m. parodė, kad elektroninės pažymos (Apostille) registro sukūrimas yra būtinas, siekiant sumažinti išlaidas ir padidinti efektyvumą. Šios išvados buvo patvirtintos 2005 m. gegužės mėn.

Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu buvo patvirtintas dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas. Nuo 1997 m. liepos 19 d., kai Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigaliojo Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, legalizuojant dokumentus ir tvirtinant juos pažyma (Apostille) buvo vadovaujamasi Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcija.

Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 30 straipsnio 1 dalis atskleidžia dokumentų legalizavimo esmę: "Nustatytos formos legalizavimo įrašu konsulinis pareigūnas patvirtina legalizuojamame dokumente esantį parašą, pasirašiusio asmens pareigas ir antspaudą."

Užsienio valstybės dokumentai, patvirtinti pažyma (Apostille), galioja Lietuvos Respublikoje be jokio kito Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patvirtinimo.

Dokumentų legalizavimas nereikalingas ne vien kai Lietuvoje pateikiamas dokumentas kildinamas iš šalies, kuri yra prisijungusi prie Hagos Konvencijos, bet ir kai dokumentai yra išduoti tose valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Teisinė pagalba notariatui

Svarbu paminėti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsakymą dėl Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcijos IV skirsnio 11 punkto, kuriame rašoma: "Jeigu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dokumentai, parengti ar patvirtinti vienos iš susitarusiųjų šalių kompetentingos įstaigos, kitos susitarusiosios šalies teritorijoje turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti. Tas pat pasakytina ir apie dokumentus, kuriuos patvirtino kompetentinga įstaiga, nuorašus bei vertimus."

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje pateikiamas sąrašas valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinio bendradarbiavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose tarptautines sutartis.

Konsuliniai santykiai

1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių iki dabar yra vienintelė universali konvencija, reguliuojanti konsulinę veiklą. Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno veiklą reglamentuoja konsulinis statutas. Jame konsulinio pareigūno veikla dalijama į dvi pagrindines dalis: konsulinė pagalba ir kitos konsulinės funkcijos.

Konsuliniai pareigūnai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu patvirtintą dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašą bei konsulinio statuto 30 straipsnį:

1. Legalizuoja Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, jeigu pagal buvimo valstybės įstatymus tokius dokumentus legalizuoti būtina.
2. Gali legalizuoti ir kitų valstybių institucijų išduotus dokumentus, jeigu tie dokumentai yra legalizuoti tos valstybės diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, akredituotose jų buvimo valstybėse.

Remiantis Hagos konvencijos 1 straipsniu, konsulinis pareigūnas negali tvirtinti dokumento pažyma (Apostille).

Europos Bendrijos teisė

Konsoliduota Europos Bendrijos steigimo sutartis įtvirtina laisvą asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.21 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybės ar filialo vardu veikiantis bent vienas asmuo privalo gyventi Lietuvoje. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pranešime Lietuvos Respublikos notarų rūmams tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.21 straipsnyje išdėstyta nuostata yra diskriminacinio pobūdžio apribojimas, draudžiamas Europos Bendrijos sutarties.

Tokia priemonė galėtų būti apribojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių įmonių verslo vystymo galimybės Lietuvoje steigiant filialą ar atstovybę. Europos teisės departamento nuomonė grindžiama Europos Teisingumo teismo nagrinėtu analogišku klausimu keliose bylose.

tags: #garazu #kooperatyvas #tuja