Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su garažų savininkų bendrijų veikla Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir įstatymais.
Bendrijos Steigimas ir Veikla
Garažų savininkų bendrija (toliau - Bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrija įsteigiama naudoti, valdyti ir prižiūrėti garažų paskirties pastatus. Bendrijos veiklą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau- Įstatymas), kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.
Bendrijos Narių Sąrašas
Bendrijos narių sąraše nurodomi bendrijos narių ar jų atstovų kontaktiniai duomenys. Sąraše papildomai turi būti nurodytas turimų garažų patalpų plotas ir turto dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat įstojimo į bendriją bei išstojimo iš jos data. Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo duomenis keičia bendrijos pirmininkas, kai bendrijos nariai ar jų atstovai informuoja apie pasikeitusius duomenis. Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus.
Išstojimas iš Bendrijos
Bendrijos narys, norėdamas išstoti iš bendrijos, pateikia bendrijos pirmininkui rašytinį prašymą.
Visuotinis Susirinkimas
Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet nevėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
Pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose arba elektroninėmis priemonėmis (el. paštu), nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu arba elektroninėmis priemonėmis (el. paštu).
Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų.
Kvorumas ir Sprendimų Priėmimas
Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos.
Balsavimas Raštu
Balsavimo organizatorius apie rengiamą balsavimą raštu paskelbia bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose ir parengia bendrijos narių balsavimo raštu biuletenį. Gavę biuletenį, bendrijos nariai turi ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos jį grąžinti balsavimo organizatoriui užpildę žymą „pritariu“ ar „nepritariu“. Užpildytą biuletenį pasirašo bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo.
Užpildytą biuletenį bendrijos narys turi grąžinti įmesdamas į specialiai tam įrengtą balsadėžę arba atsiųsti paštu. Balsavimo rezultatus skaičiuoja balsų skaičiavimo komisija. Balsavimo rezultatai įforminami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo dienos balsų skaičiavimo komisijos protokolu. Balsavimas laikomas neįvykusiu, jeigu iki biuleteniuose nurodyto termino pabaigos grąžintų biuletenių skaičius yra mažesnis už 1/2 visų išduotų biuletenių.
Slaptas Balsavimas
Prieš susirinkimą paruošiami slapto balsavimo biuleteniai, kurie antspauduojami bendrijos antspaudu. Priėmus sprendimą dėl slapto balsavimo, visuotinis susirinkimas išrenka balsų skaičiavimo komisiją, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 bendrijos nariai. Baigus balsavimą, balsų skaičiavimo komisija suskaičiuoja rezultatus ir surašo balsų skaičiavimo protokolą. Biuleteniai sudedami į voką, vokas užklijuojamas, antspauduojamas.
Įgaliotas Asmuo
Įgaliotas asmuo gali atstovauti bendrijos nariui/-iams. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos privalo pateikti bendrijos valdymo organui.
Bendrijos Valdymo Organai
Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas dalyvaujančių visuotiniame susirinkime narių balsų dauguma 3 metų laikotarpiui.
Bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas 3 metų laikotarpiui. svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo, kaupiamųjų įmokų dydžio ir lėšų skolinimosi pastatui atnaujinti. Bendrijos valdybos posėdžius šaukia bendrijos pirmininkas. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu balsavimu.
Įgaliotinių Susirinkimas
Įgaliotinių susirinkimą šaukia Bendrijos pirmininkas. Įgaliotinių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Įgaliotiniai išrenkami iš kiekvieno aukšto garažo sekcijos pusės, priklausančio Bendrijai, bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams. Bendrijos narių įgaliotinių skaičius nustatomas vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma.
Ginčų Sprendimas
Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Jeigu ginčus nagrinėjančiam asmeniui nepavyksta išspręsti ginčo arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Garažo savininkai gali prisidėti prie bendrijos turto savo nepiniginiais turtiniais įnašais.
- Bendrija turi atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
- Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje išrenkamas revizorius.
- Sprendimą dėl bendrijos buveinės pakeitimo priima bendrijos visuotinis susirinkimas dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma.
- Bendrijos įstatai keičiami visuotinio susirinkimo sprendimu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Štai atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie garažų savininkų bendrijų veiklą:
- Ar bendrija gali išieškoti įsiskolinimus iš narių? Taip, bendrija turi teisę reikalauti narių mokėti nustatytas įmokas. Jei narys nemoka, siunčiamas rašytinis raginimas, o nesant atsakymo - kreipiamasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Teismo sprendimą vykdo antstolis.
- Kada reikia keisti bendrijos įstatus? Įstatus verta keisti, kai jie nebeatitinka galiojančių teisės aktų, keičiasi valdymo tvarka, įmokų skaičiavimo ar balsavimo taisyklės, arba norima aiškiau sureguliuoti narių pareigas ar vidaus tvarką. Nauji įstatai turi būti patvirtinti visuotiniame susirinkime ir registruoti Registrų centre.
- Ar bendrija gali nustatyti vidaus tvarką (dėl pravažiavimo, šiukšlių, ramybės ir pan.)? Taip, bendrija gali patvirtinti vidaus taisykles, kurios būtų privalomos visiems nariams. Tokios taisyklės turėtų būti priimtos visuotiniame narių susirinkime, aiškiai paskelbtos ir neprieštarauti įstatymams ar įstatams.
- Ką daryti, jei narys neteisėtai pastato kliūtį, tvorelę ar užtveria pravažiavimą? Pirmiausia rekomenduojama kreiptis raštu ir pareikalauti pašalinti kliūtį. Jei nepadeda - galima kviesti policiją ar statybos inspekciją. Kraštutiniu atveju - kreiptis į teismą dėl pašalinimo ir žalos atlyginimo.
- Ar galima nustatyti ar keisti servitutą (teisę į pravažiavimą, įvažiavimą ir kt.)? Taip, servitutas gali būti nustatomas šalių susitarimu (sutartimi) arba teismo sprendimu, jei ginčas neišsprendžiamas taikiai.
- Ar bendrija turi teisę spręsti, kaip naudojamas bendras turtas (keliai, vartai, stogai ir kt.)? Taip, bendras turtas valdomas visų narių bendrai, todėl svarbiausi sprendimai turi būti priimti visuotiniame narių susirinkime, užfiksuoti protokoluose ir atitikti bendrijos įstatus ir galiojančius įstatymus.
- Ką daryti, jei narys ginčija bendrijos sprendimus ar kelia konfliktus? Užfiksuoti bendrijos sprendimą raštu (protokoluose), pateikti argumentuotą atsakymą ginčijančiam nariui. Jei ginčas tęsiasi - galima pasitelkti teisininką arba kreiptis į teismą.
- Ar garažų bendrija gali bendradarbiauti su teisininku nuolat? Taip, galimi keli variantai: vienkartinė pagalba, atstovavimas konkrečiuose ginčuose, mėnesinė teisinė priežiūra.
- Ar galima paruošti bendrijai „standartinį dokumentų rinkinį“? Taip, galima parengti visą būtiną dokumentų paketą: nauji arba koreguoti įstatai, vidaus taisyklių projektai, susirinkimų šaukimo ir protokolų šablonai, šablonai dėl narių skolų išieškojimo ar vidaus tvarkos pažeidimų.
Siūlomos Įstatymo Pataisos
Parlamentas svarsto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kurias parengė Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė. Siūloma nustatyti, kad pakartotiniuose susirinkimuose kvorumas nebūtų reikalingas, o sprendimai būtų priimami, kai už juos balsuotų daugiau kaip pusė bendrijos narių. S.Lengvinienė sako, kad šią nuostatą sunku taikyti garažų savininkus vienijančioms bendrijoms, nes surinkti kvorumą yra sunkiai įmanoma.
Bendrijos Įstatų Pavyzdys
Bendrijos pavadinimas: xxxx Garažų savininkų bendrija „xxxx“ (toliau - Bendrija). Bendrija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir šių Įstatų.
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatusis juridinis asmuo.
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė konsultacija. Norėdami gauti teisinę pagalbą, kreipkitės į kvalifikuotą teisininką.