Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas renkantis būstą ar jo vietą siūlo atkreipti dėmesį ne tik į lokaciją, kraštovaizdį, bet tuo pačiu įvertinti aplinkoje galimai esančius triukšmo šaltinius.
Triukšmas - tai nemalonus žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūralių ir dirbtinių) garso šaltinių. Žmonės nuolat yra veikiami įvairių triukšmo šaltinių: transporto keliamas triukšmas, kiaurą parą veikiantys vėdinimo ar šildymo įrenginiai, šalia gyvenantys triukšmingi kaimynai ar vykstančios nuolatinės statybos/remontai.
20 proc. mūsų blogos savijautos priklauso nuo supančios aplinkos, kuri vis labiau tolsta nuo natūralios. Vienas iš greičiausiai kintančių aplinkos rodiklių - triukšmo lygis, kuris per paskutinius 15-20 metų padidėjo net 2 kartus. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, tokio triukšmo lygio, koks yra dabar, anksčiau niekada nėra buvę. Mus supantis triukšmas vidutiniškai padidėjo 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus didesnį garsą.
„Pirmiausiai triukšmas padidėjo dėl naujų technologijų bei civilizacijos tempų augimo. Padaugėjo transporto, padidėjo automobilių greičiai, į dangų kyla vis daugiau lėktuvų. Todėl dabar specialistai susidūrė su sudėtinga, daug kruopštumo reikalaujančia užduotimi - kaip žmones nuo viso šio triukšmo, kurį patys ir sukėlėme, apsaugoti“, - teigė pašnekovas.
Triukšmo lygį gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
Kad nebūtų trikdoma įprastinė veikla, dienos metu triukšmas gyvenamosiose patalpose neturėtų viršyti 45 dB(A), vakaro metu - 40 dB(A), nakties metu - 35 dB(A), o gyvenamojoje aplinkoje - atitinkamai 55 dB(A), 50 dB(A) ir 45 dB(A).
Decibelų lygiai ir pavyzdžiai
Triukšmo Poveikis Žmogaus Sveikatai
„Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmogaus miegą, bet taip pat gali sukelti širdies priepuolius, spengimą ausyse, gali susilpninti gebėjimą mokytis. Palyginti su kitais aplinkos sveikatos rizikos veiksniais Europoje, aplinkos triukšmo sukeliama ligų našta yra mažesnė tik už aplinkos oro taršos sąlygojimus sutrikimus. 1 iš 3 žmonių Europoje patiria dirginimą triukšmu dienos metu, 1 iš 5 gyventojų patiria miego trikdymą dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo“,- sako A. Kutanovas.
Specialistas pabrėžia, kad triukšmas naktį labiau kenkia žmogaus organizmui. Anot jo, triukšmą organizmas suvokia kaip stresą sukeliantį dirgiklį, o stresas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gali sukelti širdies ritmo, raumenų tonuso pokyčius, sutrikdyti miegą.
„Yra duomenų, kad dėl triukšmo ženkliai padidėja infarkto rizika, krenta darbingumas, sugebėjimas susikaupti. Triukšmui ypač jautrūs vaikai - mokymosi rezultatai triukšmingoje aplinkoje labai prastėja“, - pasakojo pašnekovas.
Žmogus komfortiškai jaučiasi tik tuomet, jei girdi triukšmą. Tačiau ilgainiui komfortą keičia minėti sveikatos sutrikimai. Yra ir profesinės ligos, susijusios su triukšmu. Jei žmogui nuolat tenka dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 dB, per keliolika metų žmogaus klausa negrįžtamai susilpnėja. Pagal higienos normą darbo aplinkoje triukšmas neturi viršyti 80 dB.
Taip pat nesuvokiame, kad triukšmas mus veikia net miegančius. Pavyzdžiui, pastaruoju metu populiaru naktimis siųstis filmus internetu. Tačiau jei kompiuteris triukšmauja apie 50-60 dB, o miegant nerekomenduojamas didesnis nei 35 dB triukšmas, galima įsivaizduoti, kokia tai apkrova organizmui. Nieko keista, kad dieną žmogus jaučiasi išsiblaškęs. Miegamajame neturėtų būti prietaisų, kurie skleidžia garsą.
Kaip Apsisaugoti Nuo Triukšmo?
Nors triukšmo dažnai negalime išvengti, nes gyvename ar dirbame triukšmingoje aplinkoje, svarbu apsaugoti savo sveikatą mažinant buvimo triukšme laiką arba įrengiant triukšmo mažinimo priemones:
- Pastatuose naudoti langus ir atitvarus su padidinta garso izoliacija.
- Poilsiui ir miegui pasirinkti patalpas mažiau triukšmingoje būsto pusėje.
- Triukšmui mažinti, sklindančiam nuo transporto ar stacionarių įrenginių, įrengti triukšmą sugeriančias, aklinas sieneles/atitvarus.
Pagrindiniai veiksniai, mažinantys garso sklidimą aplinkoje - atstumas ir kliūtys, sugeriančios triukšmą.
Apsauga nuo triukšmo jau privaloma ir statomuose namuose. Deja, jie ne visada patenkina gyventojų lūkesčius. „Egzistuoja specialus reglamentas, kuriame nurodoma akustinio komforto, arba garso, klasių sistema. Egzistuoja 5 akustinio komforto klasės - A, B, C, D, E. A laikoma ypač gero komforto klase, B - pagerinto, C - priimtino. 95 proc. naujų namų yra C klasės. B klasės - tik vienas kitas. Su A klase neteko susidurti. Mat didesnė triukšmo klasė labai ženkliai pakelia statybų kainą“, - pasakojo R. Vaidginas.
A klasė reiškia, kad apie 90 proc. gyventojų akustinį komfortą įvardina kaip gerą arba labai gerą. B klasės atveju 70-80 proc. gyventojų komfortą laiko geru, o iki 10 proc. - nepatenkinamu. C klasės atveju iki 50 proc. gyventojų komfortą laiku geru arba labai geru, o 30 proc. yra nepatenkinti. Tiesa, klasė tik informuoja apie galimą akustinio komforto lygį pastate, tačiau skirtingi žmonės triukšmą suvokia nevienodai.
Beje, jei nuo aplinkos triukšmo dar galima apsisaugoti, nuo kaimynų izoliuotis kur kas sudėtingiau, ypač naujuose monolitiniuose pastatuose, kuriuose garsas ypač gerai sklinda. „Žmonės, įsikėlę į naujus namus, patiria šoką. Jie tikisi visiškos izoliacijos, tačiau dideli jų lūkesčiai subliūkšta. Ypač dažnai taip būna, kai pastatas dar neapgyvendintas. Tokiu atveju vėliau padėtis pagerėja“, - sakė pašnekovas.
Renovuojant namus garso izoliacija netvarkoma. Senos statybos namuose triukšmo lygis nežinomas, nes atlikti tokius tyrimus tik smalsumo vardan - per brangu. Tačiau spėjama, kad C klasės nebūtų. Pirmiausiai tai susiję su vidaus projektavimu - bendros su kaimynais rozetės, per visą namą einantys vamzdžiai bei jiems padarytos ertmės.
Paklaustas, kokio triukšmo lygio tikėtis ateityje, R. Vaidginas išreiškė viltį, kad jis visgi mažės. „Turint omeny, kaip vystosi technika, turėtų atsirasti priemonės, kompensuojančios triukšmo lygį. Jau dabar stengiamasi gaminti tylesnius automobilius, lėktuvų variklius. Situacija dabar nėra palanki, bet dėmesys triukšmo prevencijai didėja visame pasaulyje. Žinoma, tokia įranga brangesnė. Tačiau visgi perkant labai siūlyčiau pasidomėti buitinės technikos triukšmo charakteristikomis“, - patarė specialistas.
Siekiamybė, kad technikos keliamas triukšmas neužgožtų natūralių garsų, kurių mūsų ausis nesuvokia kaip dirgiklio, mat per tūkstančius metų prie jo pripratusi. Medžių šnarėjimas ar lietaus šniokštimas nesukelia streso, o netgi ramina. Deja, žmonės ir patys nevertina tylos. Ko vertas vien ausinukų kultas. Anot R. Vaidgino, ausinėse skambanti muzika neturėtų užgožti normalios kalbos išorėje, tačiau paprastai žmonės ausinėmis save nuo aplinkos visiškai izoliuoja. Medikai dėl to ne juokais baiminasi klausos sutrikimų skaičiaus augimo.
Nuo kitų metų pradžios higienos norma reglamentuos ir žemų dažnių bei infragarsą. Mat šio dažnio triukšmas labai gerai sklinda sienomis, nuo jo labai sunku apsisaugoti, o poveikis sveikatai - ypač neigiamas. Jis turės būti likviduojamas skleidimo šaltinyje. Beje, infragarso mūsų ausis net negirdi. Žemo dažnio garsų pavyzdys - iš kaimynų pasiekiantys „bumčikai“. Pamatavus triukšmo lygį, jis gali ir neviršyti normos, tačiau žemo dažnio kolonėlės garsas erzina nepakeliamai. Pasirodo, jei būtų išmatuoti tik žemo dažnio garsai ar infragarsas, lygio viršijimai būtų akivaizdūs.
Tačiau vienintelė išeitis tokiais atvejais - tartis su kaimynais. Jei nepavyksta - kviestis į pagalbą pareigūnus. Jie, žinoma, dėl iškvietimo nelabai apsidžiaugs, tačiau būtent jiems tenka prievolė užtikrinti tinkamą triukšmo lygį.
Jei triukšmas kyla dėl ūkinės veiklos arba transporto, kreiptis reikėtų į miesto visuomenės sveikatos centrą. Daugiau informacijos apie savo teises ir pareigas šioje srityje, reikalavimus aplinkai bei kontroliuojančių įstaigų funkcijas galima rasti kiekvienos savivaldybės patvirtintose Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse.
Priminsime, jog pastaruoju metu mokslininkai kalba ne tik apie garso triukšmo pavojų, bet ir apie šviesos triukšmą - jis taip pat gali kenkti mūsų sveikatai, nors to net neįtarsime.
Triukšmo kontrolė
Kur Kreiptis Dėl Triukšmo Kontrolės?
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - NVSC) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1179.
NVSC pagal asmenų prašymus, skundus vykdo neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę dėl triukšmo šaltinio, kurio valdytoju yra ne ūkio subjektas, skleidžiamo triukšmo.
Kreiptis galite:
- Atvykus į NVSC adresu: Kalvarijų g. 153, Vilnius arba į atitinkamą NVSC departamentą pagal apskritį, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą) ir užpildžius prašymą. Klaipėdoje - atvykus adresu: Liepų g. 17, Klaipėda, 101 kab.
- Siunčiant pasirašytą prašymą paštu arba per kurjerį NVSC adresu: Kalvarijų g. 153, Vilnius arba į atitinkamą NVSC departamentą pagal apskritį. Klaipėdoje - adresu: Liepų g.
- Per nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E.
- Atsiuntus prašymą NVSC el. Teikiant prašymą el. paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą. Klaipėdoje - el.
Kaip pašalinti triukšmą iš audio
tags: #garsas #gyvenamosiose #patalpose #higienos #norma