Šiame straipsnyje aptariamas garso įrašų naudojimas teisiniuose procesuose Lietuvoje, jų teisėtumas, naudojimo sąlygos ir apribojimai, remiantis Lietuvos teismų praktika ir įstatymais.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsnis reglamentuoja garso įrašų naudojimą teismo procese. Šis straipsnis nustato, kad nagrinėjimo teisme dalyviai gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais.
Tačiau svarbu paminėti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis.
Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus.
Teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais.
Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.
Teismų Praktika ir Garso Įrašų Naudojimas Įrodymams
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovės padarytas garso įrašas, kaip įrodymas, gali patvirtinti tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su pokalbyje dalyvavusiais asmenimis, pvz., šis įrodymas galėtų būti naudojamas pagrindžiant vienos ginčijamo sandorio šalies, dalyvavusios pokalbyje, nesąžiningumą.
Tuo tarpu garso įraše užfiksuoti pokalbio dalyvių, kurie kartu yra ir apžvelgiamos bylos šalys, teiginiai dėl pokalbyje nedalyvavusių asmenų turimos informacijos, šių asmenų veiksmų ir (ar) jų motyvų negali būti laikomi patikimai pagrindžiančiais šias aplinkybes, nes, pirma, neįmanoma patvirtinti, ar pokalbyje užfiksuota informacija nešališka, antra, bylos nagrinėjimo metu šiuos teiginius neigė pokalbyje nedalyvavę asmenys, jų nepatvirtino sandorį tvirtinęs notaras.
Todėl šioje byloje ieškovės pateiktas garso įrašas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl pokalbyje nedalyvavusio asmens (ne)sąžiningumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. patvirtina šias nuostatas.
Remiantis teismų praktika, garso įrašai gali būti naudojami kaip įrodymai teismo procese, tačiau jų patikimumas ir teisėtumas yra atidžiai vertinami. Svarbu, kad įrašai būtų padaryti teisėtai, be pažeidimų, ir kad juose užfiksuota informacija būtų patikima ir nešališka.
Pavyzdžiui, kasacinis teismas konstatavo, kad skolininko finansinė padėtis, kai pasikeičia turimo turto išraiška, bet ne jo vertė, savaime nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises, nes tokiu atveju kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimą į pagal sandorį gautas lėšas.
Tačiau kreditorių teisėms gali turėti reikšmės tai, kaip skolininkas nusprendžia disponuoti gautais pinigais. Nustačius aplinkybę, kad skolininkas nebeturi pagal sandorį gautų lėšų ir (ar) kito turto, svarbu nustatyti, kokius sandorius skolininkas sudarė disponuodamas šiomis lėšomis ir (ar) kokį turtą įgijo pagal šiuos sandorius. Tik tikslūs duomenys apie skolininko sudarytus sandorius, disponuojant pagal ginčijamą sandorį gautomis lėšomis, sudarytų galimybę kreditoriams įvertinti jų teisėtumą, o esant reikalui - juos ginčyti.
Taigi pirmiau nurodytų skolininko veiksmų visuma pažeidė kreditorių teises. Tačiau, nenustatęs kitos sandorio šalies nesąžiningumo, kasacinis teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Kasacinis teismas nurodė, kad nustatytų šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad iš esmės vienintelio vertingo skolininko turto pardavimas, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su visais kreditoriais pagal įstatyme nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, nenustačius, kur ir kokių sandorių pagrindu buvo panaudoti pinigai, nulėmė kreditorių galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko.
Apibendrinant, garso įrašai gali būti vertingas įrodymas teismo procese, tačiau jų naudojimas yra griežtai reglamentuotas įstatymais ir teismų praktika. Svarbu užtikrinti, kad įrašai būtų padaryti teisėtai, o juose užfiksuota informacija būtų patikima ir nešališka.
SPECIALISTO PATARIMAI | Testuojam rankinius pjūklus - kam kuris skirtas?
Pagrindiniai aspektai, susiję su garso įrašų naudojimu teisiniuose procesuose:
- Garso įrašų naudojimas teisme reglamentuojamas įstatymais.
- Teismas turi leisti naudoti technines priemones, išskyrus atvejus, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą arba pažeisti kitų asmenų teises.
- Garso įrašai turi būti padaryti teisėtai ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių.
- Teismas vertina garso įrašų patikimumą ir nešališkumą.
- Garso įrašai gali būti naudojami kaip įrodymai, patvirtinantys tam tikras aplinkybes, susijusias su byla.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su garso įrašų naudojimu teisiniuose procesuose:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisinis reglamentavimas | Civilinio proceso kodekso 260 straipsnis |
| Teismo leidimas | Reikalingas, išskyrus tam tikrus atvejus |
| Naudojimo apribojimai | Negalima pažeisti kitų asmenų teisių ar iškraipyti teismo sprendimo turinio |
| Įrodymų vertinimas | Teismas vertina patikimumą ir nešališkumą |
| Teismų praktika | Garso įrašai gali būti teisėtu įrodymų rinkimu |
