Būsto Paskolos Palūkanų Apmokestinimas Lietuvoje

Paskola yra svarbus ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos jūsų ir jūsų šeimos gerovei ateityje, o sprendimas skolintis pinigų iš banko būstui pirkti - rimtas žingsnis.

Šiame straipsnyje aptariami mokesčių tarifai, lengvatos ir deklaravimo procesai, susiję su palūkanų pajamomis, siekiant sumažinti didėjančių palūkanų normų finansinę naštą namų ūkiams.

Palūkanų Tipai

Palūkanos gali būti dviejų tipų:

• Nominaliosios palūkanos
• Realiosios palūkanos

Nominaliosios Palūkanos

Europos Centrinis bankas patikslina, kad nominaliosios palūkanos yra tokios, dėl kurių abi pusės susitaria faktiškai. Jeigu turite būsto paskolą - nominaliosios palūkanos yra ta norma, kuri mokama už suteiktą paskolą. Jeigu esate pasidėjęs indelį - tuomet tai yra norma, kurią bankas moka jums. Patikslinama, kad: „Paskolų turėtojai nominalią palūkanų normą moka, o indėlininkai - gauna“.

Yra keletas veiksnių, kurie daro įtaką nominalioms palūkanų normoms:

• Centrinio banko politika. Centrinis bankas, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB), nustato palūkanų normas, kuriomis bankai skolinasi vieni iš kitų.
• Infliacijos lūkesčiai. Investuotojai atsižvelgia į tai, kokios, jų manymu, bus infliacijos ateityje, kai priima sprendimus dėl investicijų. Jei investuotojai mano, kad infliacija ateityje didės - jie gali reikalauti didesnės grąžos už savo investicijas, kad kompensuotų perkamosios galios praradimą.
• Ekonomikos augimas. Kai ekonomika auga - įmonės paprastai skolinasi daugiau pinigų, kad finansuotų savo plėtrą. Tai gali didinti palūkanų normas, nes didėja paskolų paklausa.
• Vyriausybės skolos lygis. Kai vyriausybė turi daug skolų - ji turi skolintis daugiau pinigų, kad padengtų savo palūkanų mokėjimus. Tai gali didinti palūkanų normas, nes padidėja paskolų paklausa.

Realiosios Palūkanos

Realioji palūkanų norma yra nominali palūkanų norma minus infliacijos lygis. Kitaip tariant, tai yra palūkanų norma, kurią gaunate atsižvelgdami į prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jei nominali palūkanų norma yra 5 %, o infliacija - 2 %, tai reali palūkanų norma yra 3 %. Tai reiškia, kad jūsų pinigai per metus išaugs 3%.

Realios palūkanų normos yra svarbios priimant finansinius sprendimus, nes jos leidžia palyginti skirtingų investicijų grąžą. Pavyzdžiui, jei taupomajame lape gaunate 5 % palūkanų, o infliacija yra 2 %, tai jūsų pinigų perkamoji galia per metus išaugs tik 3 %. Kita vertus, jei investuojate į akcijas, kurių metinė grąža yra 10 %, o infliacija yra 2 %, tai jūsų pinigų perkamoji galia per metus išaugs 8 %.

EURIBOR ir Būsto Paskolos

Būsto paskolų palūkanas sudaro dvi dalys: kintama ir pastovi. Kintamoji dalis apskaičiuojama atsižvelgus į Europos centrinio banko nurodymus.

Euribor (Euro Interbank Offered Rate) yra euro tarpbankinės palūkanų norma. Tai reiškia, kad tai yra palūkanų norma, kuria bankai euro zonoje skolinasi vieni kitiems trumpalaikiam laikotarpiui (nuo vienos savaitės iki vienerių metų).

Euribor yra svarbi referencinė palūkanų norma, nes ji turi įtakos daugeliui kitų euro zonos palūkanų normų, įskaitant tas, kurias mokate už paskolas ar gaunate už indėlius.

Svarbūs dalykai apie Euribor:

• Penkios trukmės.
• Kasdien skelbiama. Euribor skelbiama kiekvieną dieną (darbo dienos euro zonoje) 11:00 CET arba šiek tiek vėliau.
• Europos pinigų rinkų institutas (EMMI). EMMI yra atsakinga už Euribor apskaičiavimą ir skelbimą. Jų svetainėje galite rasti daugiau informacijos apie Euribor, įskaitant istorinius duomenis ir metodiką.

Jei norite sužinoti šiandienos Euribor normas - galite pasidomėti bankų interneto svetainėse arba finansų naujienų portaluose. Pavyzdžiui, vakar, 2024 m. birželio 3 d., 3 mėnesių Euribor norma buvo 3,782%.

Kodėl Palūkanų Normos Yra Didinamos?

Palūkanų normos didinamos dėl kelių priežasčių:

• Siekiant kovoti su infliacija. Pagrindinė centrinių bankų, tokių kaip Europos Centrinis Bankas (ECB), užduotis yra palaikyti kainų stabilumą. Tai reiškia, kad jie siekia užtikrinti, jog infliacija (prekių ir paslaugų kainų kilimas) būtų žema ir stabili. Jei infliacija pernelyg didelė - centriniai bankai gali padidinti palūkanų normas, kad padarytų skolinimąsi brangesnį ir sumažintų vartojimą bei investicijas. Dėl to sumažėja prekių ir paslaugų paklausa, o tai padeda sulėtinti kainų kilimą.
• Siekiant skatinti taupymą. Kai palūkanų normos yra aukštesnės - taupymas tampa patrauklesnis, nes gaunate didesnę grąžą už savo indėlius. Tai gali paskatinti žmones taupyti daugiau pinigų, o tai gali sumažinti pinigų apyvartą ekonomikoje ir padėti kontroliuoti infliaciją.
• Siekiant sustiprinti valiutą. Palūkanų normų didinimas gali padaryti tam tikrą valiutą patrauklesnę užsienio investuotojams. Taip yra todėl, kad investuotojai gauna didesnę grąžą už savo investicijas į aukštesnes palūkanas mokančias valiutas. Didesnė užsienio investuotojų paklausa gali padidinti valiutos kursą, o tai gali padėti eksportuotojams ir pakenkti importuotojams.
• Ekonomikos augimo reguliavimas. Centriniai bankai gali naudoti palūkanų normas ekonomikos augimo reguliavimui. Jei ekonomika auga pernelyg sparčiai - bankai gali padidinti palūkanų normas, kad sulėtintų augimą ir išvengtų perkaitimo. Priešingai, jei ekonomika auga per lėtai - centriniai bankai gali sumažinti palūkanų normas, kad paskatintų skolinimąsi ir investicijas bei paskatintų ekonomikos augimą.

Svarbu pažymėti, kad palūkanų normų didinimas ne visada yra naudingas. Pavyzdžiui, tai gali apsunkinti įmonėms ir vartotojams skolintis, o tai gali pakenkti ekonomikos augimui. Be to, palūkanų normų didinimas gali sustiprinti stiprias valiutas ir pakenkti silpnoms valiutoms.

Prieš nuspręsdami padidinti palūkanų normas - centriniai bankai atidžiai apsvarsto visus galimus poveikius.

Kaip apmokestinamos gautos palūkanos ir kas turi sumokėti pajamų mokestį?

Palūkanos, kurios nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms apmokestinamos taikant 15 proc*. pajamų mokesčio tarifą.

Lietuvos įmonės, užsienio įmonės per jų nuolatinę buveinę, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai per nuolatinę bazę, nuolatiniai Lietuvos gyventojai išmokėdami Jums palūkanas nuo išmokamos palūkanų sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiui, palūkanas gavote už piniginių lėšų suteikimą per Lietuvos sutelktinio finansavimo platformą. Tokiu atveju, nuo išmokamų palūkanų sumos išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį turi platforma, kuri teisiniuose sutelktinio finansavimo santykiuose veikia kaip tarpininkas.

Tam, kad palūkanas išmokėjusios įmonės galėtų tinkamai įvykdyti mokestines prievoles, Jūs privalote įmones informuoti, kad pajamų mokesčio mokėjimo tikslais esate nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

Atkreipiame dėmesį, kad palūkanoms nustatytos 500 eurų pajamų mokesčio lengvatos gali būti taikomos tik kalendoriniams metams pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Lietuvos įmonės, išmokėdamos palūkanas, nuo jų sumos išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka pajamų mokestį (t. y. palūkanoms netaiko pajamų mokesčio lengvatų).

Svarbu: Jeigu palūkanos išmokamos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), rezidentams, gali būti taikomas atitinkamoje sutartyje nustatytas mažesnis pajamų mokesčio tarifas. Sutartyje numatytą mokesčio tarifą palūkanas išmokėjęs asmuo gali pritaikyti turėdamas Jūsų pateiktą užsienio valstybės rezidento prašymą sumažinti išskaičiuojamą mokestį (FR0021 forma).

* Lietuvoje gautų apmokestinamųjų pajamų: palūkanų, honorarų, pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto nuomą, sporto ir atlikėjų veiklos pajamų, pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto ir Lietuvoje registruotino kilnojamojo daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kurių suma per metus neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu; metinė tokių pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 proc. mokesčio tarifą.

Būsto Paskolos Sutarties Sąlygos

Būsto paskolos sutartį rekomenduojama sudaryti tik tada, kai su banko specialistu aptarsite visas sutartyje jums nustatytas sąlygas ir keliamus reikalavimus. Bankas suteikia būsto paskolą konkrečiam tikslui - būstui pirkti, statyti ar remontuoti. Sudarę kredito sutartį, jūs įsipareigosite gautus pinigus naudoti tik pagal sutartyje nustatytą lėšų panaudojimo paskirtį. Atminkite, kad paskolą suteikęs bankas turi teisę patikrinti, kam buvo panaudoti pinigai.

Jei nebus sumokėta būsto paskolos sutartyje nustatytu laiku, bankas turės teisę skaičiuoti sutartyje nustatytus delspinigius ir taikyti kitas sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, didinti palūkanų maržą ar taikyti baudas. Nepadengus skolų ilgesnį laiką, bankas gali nutraukti paskolos sutartį, jums gali tekti grąžinti visą pasiskolintą sumą, jūs rizikuosite prarasti įkeistą turtą. Laiku nemokamos įmokos turėtų neigiamą įtaką jūsų kredito istorijai, nes informaciją apie skolininką ir jo skolą bankai perduoda skolų registrui. Skolų informacija yra prieinama ne tik bankams, bet ir kitoms įvairias paslaugas išsimokėtinai teikiančioms įmonėms.

Paskolą galima grąžinti anksčiau, negu nustatyta sutartyje. Jeigu paskola grąžinama palūkanų keitimo dieną, tai galima padaryti nemokamai. Jeigu pinigai grąžinami ne palūkanų keitimo dieną, paskolos gavėjas turi sumokėti teisės aktuose numatytą mokestį (Kompensacijos apskaičiavimo taisyklės), bet ne daugiau kaip 3 proc. Galimybė grąžinti paskolą anksčiau aptariama paskolos sutartyje. Sutartyje nustatyta, kokius veiksmus reikia atlikti norint grąžinti paskolą pirma laiko ir koks už tai yra taikomas mokestis. Banko specialistai pataria - jeigu dar prieš sudarydami sutartį žinote, kad jūsų finansinės aplinkybės pasikeis ir jūs artimiausiu metu praturtėsite, pavyzdžiui, pardavę savo turimą turtą, o gauta suma norėsite padengti būsto paskolą, numatykite tokią galimybę paskolos sutartyje.

Visi, kurie pateikia prašymą gauti būsto paskolą, turi žinoti, kad, perkant būstą kartu su bendraskoliu, pavyzdžiui, sutuoktiniu, abu skolininkai įsipareigoja vykdyti sudarytą sutartį. Tai reiškia, kad abu bendraskoliai yra vienodai atsakingi už finansinių įsipareigojimų vykdymą - laiku mokamas mėnesio įmokas ir paskolos grąžinimą.

Keisti sutarties sąlygas po to, kai ji jau sudaryta, galima tik bendru - paskolos gavėjo ir banko - susitarimu. Abi šalys sudaro paskolos sutarties pakeitimą. Jei sutartis keičiama paskolos gavėjo prašymu, taikomas mokestis už sutarties sąlygų pakeitimą. Būtinai aptarkite visas būsto paskolos sutarties sąlygas ir reikalavimus su banko specialistais, o prieš sudarydami sutartį, atidžiai ją dar kartą perskaitykite.

Pajamų mokesčio lengvatos

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į pajamų mokesčio lengvatas, susijusias su būsto paskolomis, kurios leidžia susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. Lietuvos gyventojai gali susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtų palūkanų už vieną būsto paskolą, deklaruodami savo 2023 metų pajamas. 15 proc. mokesčių lengvata taikoma tam tikroms paskoloms, tokioms kaip būsto ir švietimo, ir gali suteikti mokesčių grąžinimą už sumokėtus pajamų mokesčius tiems, kurie šias paskolas paėmė iki 2009 metų.

Deklaruojant turtą (turto) ir pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, svarbu gauti reikiamus dokumentus ir vadovautis mokesčių mokėtojų turto ir įsipareigojimų deklaravimo gairėmis.

Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas

Šeštoji knyga. Prievolių teisė nurodo, kad: „Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

tags: #gautos #palukanos #is #busto #kredito