Kai vidurvasarį pomidorų krūmai ima gelsti, ne vienas daržininkas susiima už galvos. Prieš savaitę žaliavę ir sveikai atrodę augalai staiga nusėti gelsvomis dėmėmis. Kas vyksta? Ar tai liga? O gal - netinkamas laistymas?
Pageltę pomidorų lapai nėra nuosprendis - tai švelni augalo žinutė, kad kažkas ne taip. Tad jei šį sezoną pomidorų lapai ima gelsti - išbandykite Epsom druską arba kitas namines daržininkų patvirtintas gudrybes.
Pomidorų lapų geltonavimo priežastys ir sprendimai
Remiantis patyrusių daržininkų patarimais, dalinamės išvadomis, kaip padėti pomidorų krūmams skirtingais lapų geltonavimo atvejais.
1. Trūksta azoto
Priežastis: trūksta azoto - augalas ima „valgyti“ senus lapus, kad išgyventų. Gelsta seni, apatiniai lapai - dažniausiai tai azoto trūkumo požymis.
Sprendimas: Kavos tirščių antpilas - švelnus azoto šaltinis. 2 valg. š. kavos tirščių užpilkite 1 litru šilto vandens. Palikite per naktį. Perkoškite ir laistykite šalia augalo šaknų.
2. Trūksta magnio arba geležies
Priežastis: magnio arba geležies trūkumas.
Sprendimas:
- Banano žievės užpilas - magnio ir kalio šaltinis. 2-3 banano žieves supjaustykite gabalėliais. Užpilkite 1 litru vandens. Palikite 24-48 valandas kambario temperatūroje (uždengtame inde). Laistykite tiesiai prie šaknų arba purkškite lapus.
- Epsom druska - labai efektyvi magnio forma. Šis būdas tinka ne tik šiltnamiuose, bet ir lauke auginamiems pomidorams. Be to, jis visiškai saugus augalams. Epsom druskos poveikis dažnai pasireiškia labai greitai. Pirmiausia pastebėsite, kad gelsvumas tarp gyslų pamažu nyksta, lapai įgauna sodresnį žalsvumą, o pats augalas tampa gyvybingesnis. Purkškite lapus vakare, kad išvengtumėte saulės nudegimų.
- Daržininkai tam turi sprendimą - Epsom druska - kitaip dar vadinama magnio sulfatu.
- Pelenų arbata - suteikia mikroelementų, padeda augalams susigrąžinti spalvą. 1 stiklinę medžio pelenų užpilkite 2 litrais karšto vandens. Leiskite nusistovėti per naktį.
3. Trūksta geležies arba yra pH disbalansas
Priežastis: trūksta geležies arba yra pH disbalansas - šaknys negali pasisavinti maistinių medžiagų.
Sprendimas: Svogūnų lukštų antpilas - stiprina atsparumą, apsaugo nuo grybelių, palaiko mikroelementų balansą. Saują svogūnų lukštų užpilkite 1 litru verdančio vandens. Atvėsinkite, perkoškite. Purkškite lapus kas kelias dienas (ypač vakare).
- Žaliasis virtuvės kokteilis - subalansuota namų „multivitaminų bomba“. Sumalkite: banano žievę + kiaušinio lukštą + kavos tirščius + vandens.
Pomidorų lapų susisukimo priežastys ir sprendimai
Visgi, viena dažniausių problemų - pomidorų lapų sukimąsis - pirmasis ženklas, kad augalui kažkas negerai. Kodėl raitosi pomidorų lapai ir kaip to išvengti - skaitykite toliau.
1. Itin aukšta temperatūra
Nors pomidorai mėgsta šiltą orą ir gerai auga karštyje, nuolatinė karšta temperatūra (32 °C ir daugiau) skatina pomidorų lapus suktis. Ekstremalus karštis augalui sukelia stresą, o susisukę lapai - tai augalo bandymas taupyti vandenį. Kad sumažintumėte karščio poveikį, naudokite audeklą pavėsiui sudaryti arba tinklelį. Nors tai nepakeis aplinkos karščio, tačiau sumažins jo intensyvumą ir pagerins augimą.
2. Per daug saulės
Dar viena susisukusių pomidorų lapų priežastis - tiesioginė saulė. Paprastai ji yra naudinga pomidorams, tačiau kartais gali būti per intensyvi, jei UV spinduliai yra stiprūs. Patikrinkite UV spindulių indeksą savo vietovėje. Kai UV spinduliai itin stiprūs, galite pastebėti, kad pomidorų lapai nudega saulėje (pagelsta) ir nudžiūsta, taip pat susisuka, kad sumažintų karštų spindulių veikiamą paviršiaus plotą. Kad sumažintumėte saulės žalą, naudokite audeklą arba tinklelį pavėsiui sudaryti. Nors jis visiškai neapsaugos augalo nuo saulės, tačiau jos poveikis bus mažesnis.
3. Nepakankamas laistymas
Pomidorams reikia daug vandens, kad užaugintų sultingus vaisius. Jei dėl aukštos temperatūros ir per daug saulės dirvožemyje trūksta vandens, pomidorų lapai susisuka, kad sulaikytų vandenį ir išgyventų. Dirvožemis gali ilgiau išlaikyti vandenį, tačiau tai nereiškia, kad pomidorams negali jo trūkti. Žinoma, tokiu atveju pomidorus reikia daugiau laistyti, tačiau yra svarbūs ir keli kiti dalykai.
Laistykite tinkamu laiku. Laistant anksti ryte, kai vėsiau, sumažėja vandens kiekis, kuris išgaruoja dar nespėjęs pasitarnauti augalui. Nors naktį būna vėsiau, nelaukite laistymo iki vakaro. Tai gali sukelti grybelį, puvinį ir mažesnį pomidorų augalų vaisių kiekį. Jei galite, pasirinkite automatinį laistymą. Dirvožemį papildykite medžiagomis, kurios padeda sugerti ir sulaikyti vandenį, pavyzdžiui, natūraliu mulčiu, šienu ir net išdžiūvusia nupjauta žole ar šakelėmis.
4. Persodinimo šokas
Daigų ar jaunų sodinukų perkėlimas į sodą gali kelti stresą augalams. Su persodinimu susiję temperatūros svyravimai ir šaknų pažeidimai sukelia kai kurių veislių pomidorų savigyną - jie susisuka lapus. Dažnai augalai per porą savaičių patys atsigauna. Kai pomidorai įsitvirtina, gausiai laistykite. Norėdami sumažinti persodinimo šoką ateityje, prieš sodindami daigus lėtai aklimatizuokite juos sodo sąlygoms ir atsargiai elkitės su šaknimis. Persodinimą atlikite vėsesnę, apniukusią dieną arba suteikite persodintiems pomidorams laikiną pavėsį, uždengdami juos medžiaga, kuri užstotų tiesioginius saulės spindulius.
5. Per stiprus genėjimas
Nors pomidorų genėjimas gali paskatinti vaisių vystymąsi, jis taip pat gali sukelti problemų, kai vienu metu pašalinama per daug lapijos. Augalas pajunta, kad staiga netenka energiją gaminančių lapų, ir reaguodamas į stresą susuka likusius lapus. Geriausia priemonė nuo per didelio genėjimo yra gerai palaistyti augalą ir duoti jam laiko atsigauti. Tegul lieka naujų lapų. Per porą savaičių augalas turėtų vėl tapti sveikas.
6. Prastas dirvožemio maitinimas
Jei dirvožemyje yra per daug azoto, pomidorų augalai augins per daug lapų, o dirvožemyje nebus pakankamai maistinių medžiagų ir vandens jiems išlaikyti. Todėl lapai susisuks ir nukris žemyn. Jei dirvožemyje nepakanka kalio arba fosforo, tai gali stabdyti augalų augimą, todėl jie užaugins mažiau vaisių, o lapai pageltonuos ir susisuks. Kai kuriems sodininkams pavyksta trūkstamų maistinių medžiagų papildyti trąšomis, tačiau įsitikinkite, kad jas naudojate tinkamos rūšies. Geriausia strategija, kaip išvengti susisukusių lapų ateityje, prieš sodinant pomidorus pakeisti dirvą.
7. Virusai
Kai kurie iš jų sukelia lapų susisukimą ir prastą augimą. Du dažniausiai pasitaikantys yra lapų garbanojimosi virusas ir pomidorų mozaikos virusas. Jei ant pomidorų augalų nustatėte virusą, patikrinkite, ar netoliese nėra kitų užsikrėtusių augalų.
8. Herbicidai
Pomidorai yra labai jautrūs herbicidams. Tai reiškia, kad jei netoliese naudojamos piktžolėms naikinti skirtos priemonės ir dalis jų patenka ant pomidorų lapų, jie gali būti pažeisti. Tokiu atveju lapai dažnai nusvyra žemyn.
Parengta pagal gardendesign.com ir bhg.com informaciją.
Kitos priežastys, dėl kurių pagelsta pomidorų lapai
Pomidorų lapai dažnai pagelsta dėl natūralių priežasčių. Tai atsitinka po to, kai daigai persodinti iš atskirų vazonėlių į dirvą. Tai sukelia stresą pomidorams. Šis sutrikimas yra laikinas. Todėl nereikia panikuoti. Geriau palaukite keletą dienų. Jei lapai nenukris, teks juos pašalinti rankiniu būdu.
Kai kurios ligos gali sukelti pomidorų lapų pageltimą. Tai phytophthora, fusarium ir kt. Jei tai ligos simptomas, todėl reikia kuo greičiau naudoti fungicidus.
Pomidorų lapai taip pat pagelsta dėl kenkėjų, ypač amarų, baltasparnių, kolorado vabalų. Pomidorai pradeda atsikratyti lapų, kurie pirmiausia pagelsta, o vėliau nukrenta.
Jei dirvožemyje mažai vandens, lapai susisuka. Jei drėgmės per daug, tai taip pat neigiamai veikia pomidorų būklę. Susidaro nauji lapai, kurie sugeria maistines medžiagas. Todėl viršutiniame dirvožemio sluoksnyje atsiranda mineralų, ypač azoto, trūkumas. Tai ypač aktualu, kai daigai dar nėra visiškai sustiprėję.
Kartais pomidorų lapai pagelsta apačioje arba krūmo viduje. Tai nėra pavojinga, geriau tiesiog praretinti lapus, kurie užstoja kitus.
Problemos su šaknų sistema
Gana dažna problema su pomidorais - krūmų, kurių šaknų sistema yra silpnai išsivysčiusi. Tokiu atveju reikėtų naudoti šaknų augimą skatinančius preparatus. Taip pat veiksmingas trąšų įlašinimas.
Maistinių medžiagų trūkumas arba perteklius
Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios geltonuoja pomidorų lapai. Jei pomidorų lapai išblunka ir pagelsta, tai azoto trūkumas. Norint išspręsti šią problemą, reikia įmaišyti karbamido arba karvės pienio.
Fosforas - dar vienas svarbus pomidorams maistinis elementas. Jei jo trūksta, lapai susiraukšlėja ir sumažėja, vėliau pagelsta. Tokiu atveju reikėtų patręšti superfosfatu.
Jei pomidorų lapai pagelsta, galbūt trūksta magnio. Spalva keičiasi tarp gyslelių. Seni lapai gali pasidengti pilkai rudos dėmėmis. Jei trūksta boro, taip pat atsiranda rudų arba pilkų dėmių. Vėliau tokie lapai nudžiūsta. Taip pat augalas gali numesti žiedus ir nenatūraliai išsikurti. Tokiu atveju būtina purkšti krūmelius 1 % borato rūgšties tirpalu.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti pageltusių pomidorų lapų, svarbu nuolat stebėti ne tik patį augalą, bet ir jo augimo sąlygas. „Pomidorai - jautrūs pokyčiams, todėl net maža klaida laistymo režime, netinkamas trąšų pasirinkimas ar per daug tankus sodinimas gali iššaukti streso požymius, kuriuos pirmieji išduoda lapai“,- rašo rhs.org.uk.
Reguliarus dirvos stebėjimas ir profilaktinis maitinimas - paprastas, bet veiksmingas būdas užkirsti kelią geltonavimui. Prieš sodinant verta pasirūpinti, kad dirva būtų puri, derlinga, papildyta kompostu ar pelenais. Vėliau - nepamiršti ir natūralių papildų: dilgėlių raugo pavasarį, pelenų, kai prasideda žydėjimas, ir kalio turinčių trąšų vaisių formavimosi metu.
Pažeisti, žeme liečiantys arba šviesą blokuojantys lapai - dažnas infekcijų šaltinis. Juos pravartu švelniai pašalinti, taip gerinant oro cirkuliaciją aplink augalą.
Dauguma pomidorų problemų kyla ne iš sausros, o iš per didelio rūpesčio.
Pomidorams reikia nuolatinės drėgmės, o ne svyruojančių drėgno ir sauso dirvožemio periodų. Lapų susisukimo simptomai būdingi vegetacijos sezono pradžioje, kai oras nuo drėgno ir lietingo, pereina prie sauso ir karšto. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu pomidorai patiria vandens trūkumą, nes per lapus išgaruojantis vanduo viršija jo įsisavinimą šaknyse.
Norėdami palaikyti tolygų vandens tiekimą, kartu išvengiant pomidorų perlaistymo, galite naudoti lašelinę laistymo sistemą. Drėgmei sulaikyti gali padėti ir mulčiavimas. Jei norite būti tikslūs, galite naudoti vandens matuoklį arba šalia pomidorų pasodinti augalą - vandens indikatorių - sprigę.
Sprigė (Impatiens) yra puikus indikatorinis augalas, ypač, jei ją gerai užstoja šalia augantys pomidorai, nes per mažai vandens gavęs augalas nuvysta, tad tikėtina, kad jei sprigei reikia vandens, jo reikia ir jūsų pomidorams.
Jei jūsų pomidorai yra perlaistyti, jų lapai susisuks į apačią, o ne į viršų. Tai gali būti šaknų puvinio požymis. Kad to išvengtumėte, leiskite dirvožemiui kelias dienas išdžiūti ir pažiūrėkite, ar augalas atsigaus.
Norėdami išvengti tiek perlaistymo, tiek vandens trūkumo, laistyti turėtumėte reguliariai, gausiai, tačiau vandenį lieti neskubėdami, nes pomidorai, kaip ir dauguma kitų augalų, nemėgsta vandens antplūdžio.
Nors griežtos taisyklės, kaip dažnai turėtumėte laistyti, nėra, galite vadovautis auksine sodininkų taisykle: vasaros mėnesiais pomidorus laistyti kas 2-3 dienas (dažniau, jei auginate juos vazonuose); kai pomidorai užmezga vaisius, juos galite laistyti 1-2 kartus per savaitę.
Dar viena priežastis, kodėl raitosi pomidorų lapai - tai aplinkos veiksnių, tokių kaip: per didelis karštis, saulė, vėjas, sukeliamas stresas.
Rašytoja, ekologinio daržo puoselėtoja, M. Cohrs, pataria į pomidorus pažvelgti, kaip į saulės kolektorius: „Galvokite apie pomidorų lapus kaip apie mažus saulės kolektorius, surenkančius saulę augalo augimui skatinti. Jei augalas gavo per daug saulės ir yra „pilnas“, likusią dienos dalį lapai gali šiek tiek susisukti. Jei lapai susisuka būtent dėl to, nesijaudinkite, nes atėjus vakarui jie vėl taps normalūs“.
Pomidorų lapai gali suktis ir dėl per didelės kaitros, ypač, kai temperatūra dieną pasiekia +28 °C, tuomet augalas pradeda stresuoti. Pernelyg stiprus vėjas taip pat gali būti didelis aplinkos streso šaltinis pomidorams.
Norėdami sušvelninti karščio ir saulės keliamą stresą pomidorams, galite juos pridengti agroplėvelės ar kito balto audinio užuolaidomis nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat patariame vėdinti šiltnamį, drėkinti orą (laistyti tarplysvius šiltnamyje, sustatyti indus su vandeniu). O prieš sodindami pomidorus į lauką ar šiltnamį, nepamirškite jų užgrūdinti.
Perteklinis ir netaisyklingas pomidorų lapų genėjimas - tai dar viena priežastis, kodėl raitosi pomidorų lapai. Perteklinis pomidorų lapų genėjimas taip pat gali būti priežastimi sulėtėjusio augimo, sumažėjusio derliaus, pageltusių pomidorų lapų.
Pasirodžius pirmajam determinantinių pomidorų žiedui, jų genėti nereikėtų. Pašalinti galite tik pačias žemiausias šakas, kurių lapai liečia žemę, nes lapų sąlytis su žeme - tiesiogiai arba dėl vandens purslų ant apatinės lapų pusės - gali sukelti daugybę grybelinių ligų.
Kiek kitaip yra su indeterminantiniais pomidorais - jiems naudingas švelnus genėjimas viso jų augimo ciklo metu. Tai priverčia pomidorą energiją nukreipti į pagrindines augimo linijas, o ne į daugybę šakų, kurios niekada neduos vaisių.
Jei pastebėjote, kad neseniai persodinto pomidoro lapai pradėjo suktis, vysti ar gelsti, tikėtina, kad to priežastis - persodinimo sukeltas šokas. Pomidorų šaknys gana trapios, todėl perkėlus į naują vietą jas galima lengvai pažeisti. Lengvas persodinimo šokas augalui yra gana nepavojingas ir jis turėtų atsigauti. Visgi, pasistenkite šiuo laikotrapiu augalui nesukelti jokio kito streso - genėjimo, netinkamo laistymo ir pan.
Geriausios pomidorams skirtos trąšos turi makroelementų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ir kalio ir mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, kalcio ir cinko. Skirtingais augimo etapais pomidorams reikia tam tikrų makroelementų daugiau, pavyzdžiui, azotas skatina lapijos augimą, fosforas svarbus šaknų ir vaisių augimui bei vystimuisi, o kalis padeda augalui sparčiau augti, auginti žiedus ir vaisius. Deja, nėra vienų universalių trąšų, kurios geriausiai tiktų visiems augimo etapams.
Štai kas nutinka, kai per ilgai ir per gausiai pomidorus tręšiate azotu. Pirmą kartą sodinant pomidorus, idealus pasirinkimas - subalansuotos (arba artimos subalansuotoms) trąšos. Tačiau augalui subrendus, pradėjus žydėti ir vesti vaisius, rekomenduojama naudoti trąšas, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Dėl per didelio azoto kiekio šiame etape, augalas gali tapti pernelyg vešlus, o lapai - pradėti suktis.
Augimo etape, jei jūsų dirvožemyje yra per daug azoto, pomidoras daugiausiai dėmesio skirs lapų auginimui, dėl to augalas gali išaugti pernelyg vešlus. Kai augalas pradeda auginti vaisius, jis nežino, ką daryti su azoto pertekliumi ir tai lemia, kad augalo lapai tampa stori, tamsiai žali ir susisuka. Problemos, susijusios su per dideliu azoto kiekiu, paprastai laikui bėgant išsisprendžia, jei tiesiog nustojate tręšti. Šios problemos sukeltas lapų susisukimas neturi didelės įtakos augalui ar vaisių derliui.
Norėdami išsiaiškinti, kodėl raitosi pomidorų lapai, negalite atmesti ir virusinių pomidorų ligų. Vieni pagrindinių, sukeliančių pomidorų lapų sukimąsi - lapų garbanojimosi ir pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusai.
Lapų garbanojimosi virusas
Jei pastebėjote, kad jūsų pomidorų lapai sustorėjo, susisuko, pagelto su violetinėmis gyslomis, veikiausiai susidūrėte su lapų garbanojimosi virusu. Šio viruso poveikis yra gana rimtas, pasireiškia nuo sulėtėjusio augalų augimo, deformuotų ar raukšlėtų vaisių iki pakitusio vaisių skonio. Pirmasis garbanotųjų lapų viruso požymis yra lapų susisukimas ir spalvos pasikeitimas.
Apmaudu, tačiau nėra jokio organinio ar cheminio metodo, kaip gydyti virusu užsikrėtusį augalą. Jei jūsų augalas jau užsikrėtęs, geriausia jį išrauti ir išmesti, tačiau šiukštu nemeskite užsikrėtusio augalo į komposto dėžę.
Pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusas
Pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusas atrodo taip, kaip ir skamba: lapų kraštai pagelsta ir susisuka į viršų. Skirtingai nuo streso sukelto lapų susisukimo, kai lapai visiškai susisuka į vidų, šio viruso pažeisti lapai atrodo taip, tarsi sudarytų negilų dubenį. Ant lapų taip pat galite pastebėti dėmėtus raštus, o vaisių vidus šiek tiek paruduoja.
Šią ligą platina baltasparniai, kurie ją gali pernešti ant visų jūsų pomidorų augalų ir kitų sode auginamų bulvinių augalų. Pomidorų geltonojo lapų susisukimo virusas smarkiai stabdo pomidorų augimą ir sumažina vaisių derlių.
Kaip ir lapų garbanojimosi viruso atveju, pomidorų mozaikos geltonojo (garbanojimosi) viruso pažeistą augalą reikia išrauti ir sunaikinti, tik neišmesti į komposto dėžę.
Kenkėjų žala, dėl kurios sukasi pomidorų lapai, paprastai atsiranda dėl siulčių siurbikų: amarų, vorantiklinės erkutės, baltasparnių, lervų ir kt.
Norint išvengti kenkėjų antplūdžio, svarbiausia yra prevencija. Biologinės įvairovės aplinkos kūrimas paskatins plėšrius vabzdžius, pavyzdžiui, boružėles, laumžirgius, parazitines vapsvas ir vorus, apsigyventi jūsų sode.
Kovojant su kenkėjais, patariame pasitelkti darnios augalų kaimynystės principus. Tokie augalai, kaip nasturtės, serenčiai, bazilikai ir laiškiniai česnakai, gali padėti atbaidyti vienus kenkėjus, o kitus „pagauti“. Pavyzdžiui, amarai susirinks ir maitinsis subrendusiomis nasturtėmis, prieš pastebėdami jaunus pomidorų augalus.
Jei nuspręsite pasitelkti darnios augalų kaimynystės principus ir išvardintas gėles bei žoleles sodinsite šalia pomidorų, sodinkite juos bent keliomis savaitėmis anksčiau nei pomidorus, tam, kad jie būtų pakankamai dideli ir pajėgūs pritraukti kenkėjus.
Kenkėjus galite naikinti ir rankiniu būdu. Šis, nors ir veiksmingas būdas, pareikalaus daugiau laiko. Tokius kenkėjus, kaip amarai ir baltasparniai, gana lengva nupurkšti nuo stiebų ir apatinės lapų pusės stipria vandens srove.
Dar viena, tačiau kiek retesnė priežastis, kodėl raitosi pomidorų lapai, tai herbicidų padaroma žala. Herbicidai gali patekti ant jūsų pomidorų, net jei jų ir nepurškėte. Aminopiralidas ir klopiralidas - dažniausiai žalą padarantys herbicidai, naudojami prieš plačialapes piktžoles, javų laukuose. Šiuos herbicidus greitai absorbuoja augalai ir jie išlieka chemiškai nepakitę net augalui žuvus.
Jei arklys, karvė ar višta suėda šieną ar grūdus, gautus iš šiuos chemikalus naudojusio augintojo, herbicidas nekliudomas patenka į virškinamąjį traktą. Tada jis patenka į naują dirvožemį su mėšlu arba į kompostuojamą medžiagą, kuri vėliau vežama į jūsų sodą.
Verta paminėti, kad herbicidų padaryta žala pasitaiko gana retai ir ją itin lengva nustatyti. Dėl šios žalos atsiradęs lapų susisukimas atrodo visai kitaip nei kiti natūralūs streso veiksniai (kai lapai paprastai susisuka į vidų). Veikiami herbicidų pomidorų lapai linkę susisukti žemyn ir gana smarkiai susisukti aplink stiebą. Pirmiausia tai pastebėsite naujai išaugusiuose lapuose, tačiau ilgainiui ims suktis ir kiti lapai.
Deja, taip pažeistų pomidorų lapų ar šakų neįmanoma atkurti. Jei pažeidimas nedidelis, naujas augimas gali būti nepaveiktas, tačiau augalo derlius vis tiek nukentės. Jei pažeidimas stiprus, geriau iš karto augalą išrauti, nes jis nebeatsigaus.
Šaltinis: derlingas.lt
Pageltę pomidorų lapai - viena dažniausių, bet kartu ir labiausiai gluminančių šiltnamio problemų. Atrodo, viskas padaryta teisingai: daigai gražūs, dirva patręšta, laistyta saikingai, bet lapai ima gelsti, lyg iš niekur. Pomidorų lapų geltimas dažnai yra pirmasis ženklas, kad augalui kažko trūksta - arba kaip tik per daug.
Pomidorų lapų geltimas gali signalizuoti visai skirtingas problemas - nuo paprasto mitybos disbalanso iki rimtų ligų.
- Kai pomidorams trūksta azoto, pirmieji pradeda gelsti apatiniai, seniausi lapai. Jie ne tik praranda spalvą, bet ir gali vysti ar džiūti kraštai.
- Jei šaknys stovi vandenyje, jos nebegali kvėpuoti - tada pomidoras siunčia signalą per lapus.
- Kai trūksta magnio, gelsta lapų kraštai, o gyslos išlieka žalios. Kai trūksta geležies - priešingai, gelsta jauni lapeliai, bet gyslotumas išlieka.
Kad pomidorų lapų geltimas būtų sustabdytas laiku, svarbu stebėti ne tik spalvą, bet ir vietą, lapo amžių bei gelsvavimo formą. Gelsta seni, apatiniai lapai? Gelsta jauni, viršutiniai lapeliai? Geltoni lapų kraštai, bet gyslos išlieka žalios? Gelsta bet kurios vietos lapai, o pats augalas atrodo „slogus“? Dėmės, puvinys ar juodavimas?
Paprastas patarimas - pradėkite nuo žemės patikrinimo. Įkišus pirštą ar drėgmės matuoklį, iškart matyti, ar dirva neperdrėkusi.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų pomidorų lapų geltimas gali būti sustabdytas be chemijos - užtenka kelių natūralių, patikrintų priemonių ir šiek tiek kantrybės.
- Dilgėlių raugas - tikra azoto bomba augalams. Jei matote, kad gelsta apatiniai lapai, praskieskite raugą santykiu 1:10 ir palaistykite tiesiai prie šaknų.
- Pelenai ne tik šarmina dirvą, bet ir papildo ją magniu bei kaliu. Jei lapų kraštai geltonuoja ar džiūsta, paberkite šaukštą pelenų aplink kiekvieną augalą ir lengvai įmaišykite į žemę.
- Jei įtariamas geležies trūkumas, padės šviežias, dar neiširęs kompostas.