Polipai - tai nedidelės išaugos, kurios yra dažna ginekologinė patologija: aptinkami pas vieną iš dešimties moterų. Jie gali būti gimdos kaklelio išorėje ir gimdos kaklelio kanale. Dažniausiai tai būna gerybiniai dariniai, kurie nesukelia itin sunkių sveikatos sutrikimų, tačiau gali kelti nemalonius pojūčius, nedideles sveikatos problemas. Taip pat ir toms, kurios išgyvena menopauzę. Jie ne tik gali sukelti nemalonius pojūčius, nedideles sveikatos problemas, bet kartais tapti piktybiniai, todėl svarbu juos laiku pastebėti ir, esant poreikiui, pašalinti.
Diagnozė „auglys“ dažnai gali nuskambėti tarsi nuosprendis, net jei gydytojas kalba apie gerybinį, nepiktybinį liaukinio audinio darinį - gimdos polipą. Nerimauti iš anksto neverta - polipai gimdoje randami pas maždaug kas dešimtą moterį ir dažniausiai sveikatos stipriai nesutrikdo. Vis dėlto, apie jų egzistavimą organizme žinoti reikėtų, kadangi jie gali supiktybėti. Kaip apie juos sužinoti? Reguliariai lankytis pas ginekologą, kadangi jie dažniausiai aptinkami būtent ginekologinės apžiūros metu, kai atliekama gimdos echoskopija.
Gimdos polipai - kas tai? Nuo milimetrų iki kelių centimetrų dydžio užaugantys gimdos polipai prie gimdos sienelės įsitvirtina savo plačiu pagrindu arba plona kojyte. Jie atrodo tarsi nedideli mazgelių formos iškilimai ir pagal tai, kurioje gimdos vietoje įsitvirtina, skirstomi į endometriumo polipus ir gimdos kaklelio polipus.
Gimdos Polipų Atsiradimo Priežastys
Nors polipai gimdoje atsiranda dėl įvairiausių priežasčių, teigiama, kad didžiausią įtaką turi organizme svyruojantis hormonų balansas: estrogenų perteklius ir progesterono sumažėjimas.
Veiksniai, lemiantys polipų augimą:
- Endometriozė
- Nutukimas
- Aukštas kraujospūdis
- Kai kurių vaistų vartojimas
- Stresas
- Paveldimumas
Nors ne visų veiksnių galima išvengti, savo sveikata rūpintis būtina - reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktinėms patikroms, užsiimti aktyvia veikla, savo aplinkoje mažinti patiriamo streso. Reguliarios ginekologinės apžiūros yra būtinos.
@MyClinicRiga Hysteroresectoscope / Endometrial polyp / Histerorezektoskopija / Endometrija polips
Gimdos Polipai: Simptomai
Atidžiai klausantis savo organizmo polipų atsiradimą galima įtarti. Kokie gimdos polipų simptomai išduoda save?
- Gausesnis kraujavimas mėnesinių metu
- Kraujas po lytinių santykių
- Kraujingos išskyros tarp mėnesinių
- Kraujavimas menopauzės metu
- Spazminiai pilvo skausmai
- Sunkumai pastoti
Pasirodžius stipresniems simptomams, galima įtarti, kad polipai gimdoje jau yra didesni už pačius mažiausius, siekiančius keletą milimetrų.
Gimdos Polipai: Gydymas
Jei profilaktinės apžiūros metu gydytojas aptiko nedidelius polipus, greičiausiai, rekomenduojamas gimdos polipų gydymas bus stebėjimas ir reguliarus lankymasis patikroms. Esant didesniems polipams, kurie sukelia simptomus ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jie šalinami chirurgine procedūra.
Gimdos polipo histeroskopija
Gimdos polipai šalinami histeroskopijos metodu - tai polipų operacija be pjūvio, tą pačią dieną galima keliauti namo ir po kelių dienų palaipsniui sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip tai įmanoma? Procedūra atliekama į gimdos ertmę pro gimdos kaklelį įvedus instrumentą, turintį nedidelę kamerą ir rezektoskopą. Puikiai matant gimdos vidų, polipas gimdoje greitai ir nesudėtingai pašalinamas.
Gimdos abrazija
Jei reikia kartu pašalinti ir gimdos gleivinę ar paimti mėginį tyrimams, gali būti rekomenduojama ir frakcinė gimdos abrazija, kurios metu gimdos ertmė išgrandoma.
Gimdos polipo gydymas - ar būtina tai daryti?
Jei gimdos polipai organizme gali būti nesukeldami jokių padarinių sveikatai, tai ar reikia juos judinti? Pirmiausia, svarbu žinoti, kas vyksta mūsų organizmuose, net jei sukeliami simptomai yra minimalūs ar tiesiog „netrukdo“ gyventi. Neprižiūrimi ar nepašalinti didesni polipai ilgainiui gali virsti vėžiniais, piktybiniais augliais, kurie įsitaiso ne tik gimdos ertmėje, bet ir kiaušintakiuose.
Kuo didesnis užauga polipas, tuo didesnė ir grėsmė sveikatai, o pavojingiausiais laikomi adenomioziniai ir netipiniai netaisyklingos formos polipai. Pastariesiems reikia skubios chirurginės intervencijos, kadangi šie piktybiniai polipai gimdoje yra agresyvūs ir sparčiai augantys, sukelia stiprų kraujavimą.
Rizikos grupės:
Didžiausioje rizikos grupėje yra vyresnės negu keturiasdešimt metų moterys ir tos, kurios jau sulaukė menopauzės.
(Ne)piktybiniai polipai gimdoje gali būti nevaisingumo priežastis
Jei planuojate turėti vaikų, svarbu žinoti, kad polipai gali sukelti nevaisingumą. Ir tai nebūtinai turi būti supiktybėję polipai! Vešintys gimdos polipai gali ne tik virsti vėžiniais augliais, bet ir apsunkinti pastojimą. Nevaisingumą gali lemti susidarę polipų dariniai, kurie išsidėsto ne tik gimdos ertmėje, bet ir kiaušintakiuose. Gimdos polipai ne tik apsunkina pastojimą, jie gali būti ir persileidimo priežastimi.
Todėl jei esate vaisingo amžiaus ir planuojate šeimos pagausėjimą, bet susiduriate su sunkumais, būtina apsilankyti pas ginekologą ir įsitikinti, kad gimda yra sveika ir pasiruošusi. Nereikėtų numoti ranka ir klausyti patarimų „mažiau galvoti apie pastojimą, tai įvyks savaime“ ar „neskubėti pas gydytoją“. Skubėjimas pas gydytoją nėra intervencija į pastojimą - tai rūpinimasis savo sveikata ir pasiruošimas nėštumui.
Gimdos polipai - gimdos gleivinėje išvešėję gerybiai dariniai, kurie ilgainiui gali supyktybėti. Gimdos polipai būna įvairių dydžių - nuo vos kelių milimetrų iki stambesnių, kurių diametras siekia net kelis centimetrus. Tačiau vis tik gimdos gleivinei išvešėjus galima pastebėti tam tikrus pokyčius. Gimdos gleivinei išvešėjus gali ir nebūti jokių simptomų.
Diagnostika:
Taip pat plačiai paplitęs metodas - diagnostinė histeroskopija. Jos metu apžiūrima gimdos gleivinė, gimdos kaklelio kanalas, kiaušintakinės angos ir fiksuojami gimdos ertmės pakitimai. Diagnostinės histeroskopijos metu pacientei taikoma intraveninė nejautra.
Po to dezinfekuojama makštis, išplečiamas gimdos kaklelis ir į gimdos ertmę įvedamas specialius instrumentas, vadinamas histeroskopu. Kitais atvejais gimdos polipai operuojami. Vėlgi operuojama histeroskopijos metodu (histeroskopija gali būti ne tik diagnostinė, bet ir ir operacinė), kai gimdos polipai atsargiai atskiriami ir pašalinami. Gali būti atliekama ir kita procedūra - frakcinė gimdos abrazija.
Yra žinoma, kad jei gimdoje yra vienas ar daugiau polipų, moteriai gali būti labai sunku ar net neįmanoma pastoti. Tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti gimdos ertmės pokyčius bei atlikti chirurginius veiksmus joje. Pagrindinis histeroskopijos privalumas - viskas daroma aiškiai matant, jokie veiksmai, pavyzdžiui, gimdos ertmės išgramdymas ar biopsija, neatliekami aklai. Dėl to gimdos ertmės ligų diagnostika tampa labai patikima.
Histeroskopija įprastai yra atliekama bendroje nejautroje, t.y. visiškai nuskausminus. Operacijos metu gydytojas ginekologas per gimdos kaklelį į gimdą įveda ploną histeroskopą - į teleskopą panašų prietaisą, ir vaizdo monitoriuje gali matyti gimdos kaklelio kanalą, visą gimdos ertmę ir joje esančius pakitimus: išvešėjusią gimdos gleivinę, taip pat polipus, miomas, gimdos pertvaras, sąaugas po atliktų procedūrų gimdoje, taip pat įvertinti ir kiaušintakių angas, gimdos formą. Aptikus gimdos ertmėje patologinių pakitimų, pavyzdžiui, polipų ar miomų, specialiais instrumentais jie pašalinami. Jei gimdos ertmėje yra pertvara ar sąaugų, jos taip pat pašalinamos.
Kai kyla įtarimų dėl gimdos gleivinės būklės, iš įtartinų vietų specialiais instrumentais ištyrimui paimama audinių gabalėlių arba atliekama gimdos abrazija. Po operacijos pacientė dėl klinikinės būklės gali būti stebima reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuje. Esant sklandžiam pooperaciniam periodui, iš gydymo įstaigos pacientė namo paprastai išrašoma tą pačią dieną po histeroskopijos. Iš anksto pasirūpinkite artimo suaugusio žmogaus palyda ir priežiūra išvykstant iš ligoninės namo ir pirmųjų 24 val. laikotarpiu po operacijos. Dauguma moterų į darbą gali grįžti jau kitą dieną, arba praėjus vienai - dviems dienoms po histeroskopijos - tai lemia operacijos apimtis.
Gerti ir valgyti, naudotis dušu galima tą pačią dieną po operacijos. Po operacijos Jūs galite jausti nedidelį diskomfortą pilvo apačioje, panašų į mėnesinių metu pasireiškiančius skausmus. Šių simptomų palengvinimui gali būti skiriami medikamentai. Taip pat nuo kelių dienų iki kelių savaičių gali būti negausių kraujingų - vandeningų makšties išskyrų. Dėl galimos infekcijos rizikos vieną - dvi savaites po operacijos nerekomenduojama naudoti makšties tamponų, plaukioti baseine, ežere ir pan., reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, intensyvių fizinių treniruočių.
Ginekologiniai dariniai: miomos, cistos ir polipai
Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais. Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose, o polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje. Simptomai jaučiami ne visada.
Visgi atsiradus miomoms (atsiranda trečdaliui moterų) galimas kraujavimas iš lytinių organų, būdingos gausios, ilgos mėnesinės, pilvo skausmai/maudimas. Funkcinės kiaušidžių cistos dažniausiai būna besimptomės. Jei kiaušidžių cista didelė, moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje. Plyšus cistai gali pasireikšti labai stiprus pilvo skausmas. Polipai, kaip ir cistos, dažnai būna besimptomiai, ypač menopauzės laikotarpiu.
Taigi, toliau analizuojant skirtumus, - mioma nuo polipo skiriasi savo struktūra ir augimo vieta. Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę, o kiaušidžių cista - ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių. Besimptomiai ir nepiktybiniai šie dariniai nėra pavojingi.
Priežastys
Dėl kokių priežasčių atsiranda šie dariniai? Gimdos miomos formuojasi vaisingo amžiaus moterims ir diagnozuojama trečdaliui moterų, vyresnių nei 35 metų. Tikslios priežastys, lemiančios miomų atsiradimą ir augimą, nėra visiškai aiškios. Visgi gimdos raumeninis sluoksnis transformuojasi į miomą dėl genetinių pokyčių (mutacijų) ir įvairių lytinių hormonų bei augimo faktorių įtakos.
Kiaušidžių cistų atsiradimo priežastys irgi nėra visiškai aiškios, tačiau funkcinės kiaušidžių cistos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista. Kai po ovuliacijos folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio, susiformuoja cista, kuri šioje ciklo fazėje susiformavusi vadinasi geltonkūnio cista.
Gimdos gleivinės polipų atsiradimo priežastis taip pat nėra aiški, tačiau yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras mioma ar kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių.
Ne, ne visada gimdos ar kiaušidžių dariniai yra šalinami. Nedidelių ir besimptomių miomų gydyti nereikia, moteris yra stebima. Kiaušidžių cistos vaisingo amžiaus moterims dažniausiai išnyksta savaime per 2-3 mėn. arba skiriant gydymą hormoniniais preparatais, todėl funkcines cistas operuoti tenka retai. Cistų operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio. Jei yra bent menkiausias spėjimas, kad kiaušidės darinys piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti.
Polipai apie 50 proc. Endometrioidinės cistos (dažniausiai kartu su jomis būna ir sąaugos ant kiaušintakių, kurios, kaip “voratinkliai” blokuoja kiaušintakių praeinamumą) ir kartais dideli polipai yra vieni iš nevaisingumo priežasčių, tačiau miomos retais atvejais gali būti nevaisingumo ir vaisiaus neišnešiojimo priežastis. Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų.
Ar šie dariniai turi įtakos vėžio atsiradimui? Miomos nesupiktybėja, tačiau yra labai sunku atskirti miomą nuo piktybinio gimdos raumens naviko - sarkomos. Viena didelė, greitai auganti mioma leidžia įtarti piktybiškumą, tačiau tik pooperacinis miomos ar net visos gimdos histologinis tyrimas leidžia tiksliai diferencijuoti miomą nuo sarkomos. Gimdos sarkoma - retas navikas, tarp visų piktybinių gimdos navikų nustatoma 1-5 proc.
Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.
Gimdos kaklelio polipas - tai iškila arba plokščia gleivinės atauga, su aiškiai atsiribojančiu nuo likusios gleivinės pagrindu. Polipai dažniausiai pasitaiko perimenopauziniu arba postmenopauziniu laikotariu ir gali sukelti diskomfortą ir kraujavimą iš makšties. Gimdos kaklelio polipo pašalinimas (polipektomija) yra saugiausias gydymo būdas. Gydytojas pašalins visus polipus, kurie sukelia kraujavimą ar kitus simptomus. Pašalinti gimdos kaklelio polipai siunčiami į laboratoriją, kur gydytojai patologai ištiria gautą medžiagą ir nustato tikslią galutinę patologijos diagnozę.
Gimdos kaklelio polipas yra gerybinis navikas, kuris susidaro gimdos kaklelio audiniuose. Gimdos kaklelis yra siaura kanalo dalis, jungiantis gimdą su makštimi. Jis atlieka svarbų vaidmenį moters reprodukcinėje sistemoje, nes yra barjeras tarp išorės aplinkos ir gimdos.
Gimdos kaklelio polipas yra gerybinis auglys, kuris gali būti mažas arba didelis, ir dažnai neturi jokių simptomų. Šie polipai gali būti skirtingos formos ir dydžių, ir nors jie dažniausiai yra nekenksmingi, kai kurie gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimą ar infekcijas.
Gimdos kaklelio polipų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jie gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais organizme. Taip pat gali turėti įtakos uždegiminiai procesai, lėtinės infekcijos ar mechaniniai dirgikliai. Daugeliu atvejų gimdos kaklelio polipai nesukelia jokių simptomų.
Diagnostika ir gydymas
Gimdos kaklelio polipų diagnostika dažniausiai prasideda nuo ginekologinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pastebėti polipus. Norint patvirtinti diagnozę, gali būti atliekama kolposkopija - procedūra, kurios metu naudojamas specialus prietaisas, leidžiantis detaliau apžiūrėti gimdos kaklelio audinius.
Gimdos kaklelio polipų gydymas priklauso nuo jų dydžio, simptomų ir bendros paciento sveikatos. Dažniausiai rekomenduojama chirurginė intervencija, kurios metu polipai pašalinami. Tai gali būti atliekama ambulatoriškai, naudojant specialius instrumentus. Po pašalinimo audinys gali būti siunčiamas į laboratoriją histologiniam tyrimui. Be to, gydytojai gali rekomenduoti stebėjimą ir periodinius patikrinimus, kad būtų užtikrinta, jog polipai neatsiranda pakartotinai.
Skaičiuojama, kad 1 iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų - nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įsiterpusių į gimdos ertmę. Ir nors polipai yra nepiktybiniai ir ne visais atvejais sukelia pastebimus sveikatos sutrikimus, pasak gydytojo akušerio ginekologo Povilo Varnelio, šie dariniai nėra tokie nekalti - kai kurios moterys dėl jų negali pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio, o ypač budrios turėtų būti tos, kurių šeimoje būta krūties ar gimdos vėžio atvejų.
Anot gydytojo, polipai gana klastingi. Net ir esant polipui, moteris apie jį gali nė neįtarti, o jo siunčiamus simptomus palaikyti normaliais, pavyzdžiui, gausesnį kraujavimą ar intensyvesnį skausmą menstruacijų metu.
„Gimdos polipų sukeltas nenormalus kraujavimas gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichologinę moters sveikatą. Dėl stipraus kraujavimo sukeltos mažakraujystės pacientė gali nuolat jausti nuovargį, kraujavimo laikotarpiu vengti socialinės veiklos, praleisti darbo dienas, o tai gali paveikti ir asmeninius santykius - šie veiksniai gali padidinti depresijos riziką“, - sako gydytojas P. Varnelis ir priduria, kad taip pat moteris gali patirti papildomų finansinių išlaidų, susijusių su menstruacijų priemonėmis, drabužiais ir patalyne, sugadintais dėl gausaus kraujavimo, prarastomis pajamomis dėl praleistų darbo dienų ar praleistomis karjeros galimybėmis tiek darbe, tiek mokykloje.
„Polipų simptomai gali būti įvairūs - dažniausiai pasireiškia nenormalus kraujavimas iš gimdos, kai kraujuojama tarp mėnesinių arba po lytinių santykių, taip pat būdingas gausesnis menstruacinis kraujavimas. Gali atsirasti skausmas ar skausmingi spazmai apatinėje pilvo dalyje“, - aiškina gydytojas akušeris-ginekologas P. Varnelis.
Jo teigimu, polipai taip pat turi įtakos ir vaisingumui. Kai kurios moterys dėl polipų gali susidurti su sunkumais pastoti, mat jie gali trukdyti apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti gimdoje, taip pat padidėja ir persileidimo rizika.
Kada delsti pavojinga?
Nors gimdos polipai dažniausiai yra gerybiniai, maža dalis jų (iki 1,5-3,0 proc.) gali supiktybėti. Budrios turėtų išlikti tos, kurių šeimoje yra buvę kiaušidžių, gimdos, krūties ar storosios žarnos atvejų. Taip pat didesnė rizika kyla ir atidžiau stebimos turėtų būti tos, kurių mėnesinės prasidėjo ankstyvame amžiuje, taip pat ir esant vėlyvai menopauzei, sergančios policistiniu kiaušidžių sindromu, nutukimu, diabetu, negimdžiusios.
Pasak P. Varnelio, kartais gali būti pasirenkama stebėjimo taktika, tačiau polipai turėtų būti šalinami, jei yra siejami su nenormaliu kraujavimu, polipo dydis viršija 1,3 cm, kai yra diagnozuojami moterims, vartojančioms kai kuriuos hormoninius vaistus, taip pat - po menopauzės.
Gydytojas akušeris-ginekologas P. Varnelis teigia, kad laiku pašalinus gimdos polipus galima reikšmingai sumažinti gimdos vėžio riziką ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kaip gydomi polipai?
Deja, bet vaistų polipams gydyti nėra. Įvertinus galimas rizikas, jie yra šalinami chirurginiu būdu.
Tiesa, šiais laikais gimdos polipų šalinimo operacijos yra atliekamos minimaliai invaziniu būdu - histeroskopiškai, kai į gimdos ertmę patenkama per makštį ir stebint vaizdą itin aukštos raiškos kamera darinys pašalinamas be papildomų pjūvių išorėje.
„Po operacijos apie savaitę gali būti juntamas diskomfortas arba atsirasti negausių kraujingų išskyrų, panašių į menstruacinį kraujavimą. Po gimdos polipų šalinimo procedūros iki mėnesio pacientėms rekomenduojama laikytis tam tikrų atsargumo priemonių: nesimaudyti vonioje ir uždaruose vandens telkiniuose, vengti lytinių santykių ir intensyvaus fizinio krūvio, nesinaudoti tamponais“, - atkreipia dėmesį gydytojas ginekologas P. Varnelis.
Ar įmanoma išvengti polipų?
Pasak P. Varnelio, tikslios polipų atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau dažniausiai siejamos su hormonų disbalansu - estrogeno pertekliumi ir progesterono trūkumu, endokrininės sistemos sutrikimais. Retais atvejais kita priežastis galėtų būti lėtinis gimdos kaklelio ar gimdos uždegimas, kuris gali sudaryti sąlygas gimdos polipams atsirasti ar augti.
Pasak gydytojo, hormoninės kontraceptinės priemonės, tokios kaip sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė, gali padėti sumažinti polipų susidarymo ar pakartotinio atsiradimo riziką.