Ginčai tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų yra dažna situacija, kurią nagrinėja teismai. Šiame straipsnyje aptariami ginčai, kylantys dėl besiribojančių žemės sklypų nuosavybės, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad vienas sklypas įsiterpęs į kito teritoriją. Šie ginčai dažnai sprendžiami teismuose, todėl svarbu išanalizuoti teismų praktiką, siekiant suprasti, kaip tokios situacijos yra vertinamos ir kokie sprendimai priimami.
Dažniausios ginčų priežastys
Dažnai ieškovai savo reikalavimus grindžia argumentais, susijusiais su atsakovų atliktais statybos darbais. Pavyzdžiui, ieškovas gali teigti, kad dėl atsakovų žemės sklype atlikto reljefo paaukštinimo ar pastato statybos lietaus vanduo pateks į gretimą žemės sklypą. Taip pat gali būti remiamasi argumentu, kad atsakovų pastato karnizas yra per arti ieškovo žemės sklypo ribos.
Atstumo iki sklypo ribos laikymasis
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertas nustatė, kad mažiausias atstumas iki sklypo ribos yra 2,98 m, o teismo ekspertizėje taip pat nurodyta galima matavimo paklaida - 0,016 m.
Atsižvelgdama į minimalų vos kelių centimetrų nuokrypį nuo teisės aktuose įtvirtinto privalomo atstumo, taip pat į galimą matavimo paklaidą, teisėjų kolegija gali nuspręsti, kad atstumo neišlaikymas šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
Žemės sklypo reljefo nuolydis
Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusį STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktą didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Svarbu nustatyti faktinę aplinkybę, ar atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis siekia 12 proc. ar yra didesnis. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatytas ir faktinis neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės). Teismai turi nustatyti, ar ieškovės žemės sklype yra supiltas gruntas, kiek jo supilta, kuriame plote, ir ar gruntą ieškovės žemės sklype supylė atsakovai.
Tvoros statyba ant sklypo ribos
Vertindamas reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, kasacinis teismas pasisakė, kad nors ieškovė rėmėsi STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 1.2 punktu, svarbu nustatyti, ar atsakovų tvora pažeidžia ieškovės sklypo ribas, ir ar jos statybai buvo gautas ieškovės sutikimas.
Jei nustatoma, kad tvora yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir ieškovės žemės sklype, teismas gali nuspręsti, kad ieškovės reikalavimas pašalinti tvorą yra pagrįstas. Tačiau teismas turi nustatyti ieškovės žemės sklypo koordinačių taškus, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą.
Administracinio teisės akto apskundimo terminas
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad praleistas apskundimo terminas.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju deklaracija buvo patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio, kasacinis teismas laikėsi pozicijos, kad deklaracijos apskundimui taikytinas ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytas terminas. Jei reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo pareiškiamas praleidus šį terminą, jis gali būti atmestas.
Teismų praktika: Asmeninės ribos poroje. Ribų nustatymas ir ar išvis jos turi būti?
Administracinė byla Nr. eA-588-492/2025
Ši byla iliustruoja ginčą dėl žemės sklypo ribų, kai pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą dėl matininkės sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas teigė, kad atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo įsiterpta į jo sklypą ir prijungta dalis jam priklausančios miško paskirties žemės prie gretimo sklypo. Šioje byloje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su kadastriniais matavimais, ribų ženklinimu ir nuosavybės teise.
Faktinės aplinkybės
Pareiškėjui L. Z. nuosavybės teise priklauso miško paskirties žemės sklypas. Šis sklypas buvo suteiktas nuosavybėn Telšių apskrities viršininko sprendimu 2002 m. Atlikus sklypo matavimus ir ženklinimą, buvo nurodyta, kad į rytus nuo pareiškėjo sklypo ribos yra šalia gyvenančio J. G. žemė. Tačiau vėliau, atliekant gretimo sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjas pastebėjo, kad į jo sklypą įsiterpta ir dalis jo žemės prijungta prie gretimo sklypo.
Pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. gavo matininkės J. Ž. kvietimą į žemės sklypo, ribų ženklinimą, kuris buvo paskirtas 2020 m. kovo 21 d. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. paštu gavo 2020 m. kovo 23 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. KAD-200309(1.0)a ir 2021 m. balandžio 12 d. teikimą, kuriame buvo gretimo žemės sklypo plano fragmentas.
Matininkė J. Ž., faktiškai ženklindama J. G. žemės sklypo ribas, įsiterpė į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, jo Žemės sklype įsmeigė riboženklį, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) (ribos posūkio taškas Nr. 7 pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano fragmentą), ir riboženklį, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) (ribos posūkio taškas Nr. 6 pagal Gretimo žemės sklypo plano fragmentą) ir taip pareiškėjo Žemės sklypo dalį prijungė prie Gretimo žemės sklypo.
Pareiškėjo argumentai
Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pažeidė jo nuosavybės teisę, atėmęs dalį jam priklausančios miško paskirties žemės. Jis rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas galimai yra suklastotas.
Atsakovo argumentai
Atsakovas J. Ž. įmonė nurodė, kad atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo išsiųsti kvietimai gretimų žemės sklypų savininkams dalyvauti nustatant gretimo žemės sklypo ribas. Atsakovas pripažino, kad rengiant dokumentus buvo padaryta techninė klaida, klaidingai įrašant kadastro vietovės numerį. Tačiau atsakovas teigė, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad vyks gretimo žemės sklypo matavimai, ir kad atvykęs asmuo neturėjo įgaliojimo atstovauti pareiškėjui.
Teismo pozicija
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas neturi įtakos jo materialinėms teisėms bei pareigoms. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Apeliacinis skundas
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigė, kad gretimas žemės sklypas buvo suformuotas ir pažymėtas vietovėje ne tada, kai pareiškėjas buvo kviečiamas į kadastrinius matavimus, o praėjus daugiau nei metams, t. y. 2021 m. balandžio mėnesį.
Teisiniai aspektai
Šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsniu, 11 straipsniu, Nuostatų 13, 32.1.1., 32.1.1.3, 32.1.1.5. punktais, Taisyklių 6 punktu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visi suinteresuoti asmenys būtų tinkamai informuoti apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir kad kadastriniai matavimai būtų atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų.
Šalys byloje
| Šalis | Informacija |
|---|---|
| Pareiškėjas | L. Z. |
| Atsakovas | J. Ž. įmonė |
| Trečiasis suinteresuotas asmuo | J. G. |
Valstybinės žemės nuoma
Valstybinės žemės nuomos klausimai Lietuvoje yra reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Įsiterpusių žemės sklypų nuoma be aukciono
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys.
Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (-ai), kuris (-ie) išnuomojamas (-i) besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, išskyrus miestelių teritorijas, sąrašą. Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių miestelių teritorijose, sąrašą.
Subjektai, sudarantys sąrašą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki valstybinės žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo dienos informuoja nuomininką elektroniniu laišku ar kitu jo pasirinktu informavimo būdu apie: valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimą; teisę pratęsti ar atnaujinti šią sutartį; nuomojamo žemės sklypo įtraukimą į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą, jeigu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį pateikimo termino pasibaigimo ar šios sutarties nutraukimo dienos šioje dalyje nurodytų sąrašą sudarančių subjektų sprendimu įtraukiami į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą.
Į šį sąrašą negali būti įtraukiami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie neturi privažiuojamųjų kelių ar neatitinka kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypams keliamų reikalavimų, ir (ar) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, dėl kurių nuomos yra pateiktas prašymas: pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą; sudaryti naują (atnaujinti) valstybinės žemės nuomos sutartį su buvusiu nuomininku, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Sprendimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įtraukimo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą jo priėmimo dieną kartu su nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašu paskelbiamas Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje.
Asmenys prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus teikia vieną mėnesį nuo nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašo paskelbimo Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje dienos, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas nė vienas prašymas, - iki pirmojo prašymo pateikimo dienos.
Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai į žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus, kurie valstybinės žemės sklypų įrašymo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą dieną nebuvo pradėti rengti ar nebaigti rengti, neįtraukiami.
Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami asmenims, turintiems įstatyme nustatytą pirmumo teisę.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu, dalyvaujant tik šiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami asmenims, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu (žemės sklypais). Jeigu šioje dalyje nurodytų asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu.
Prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nuomos, savivaldybės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia.
Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės.
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems įstatyme, eksploatuoti ar atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais. Išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio perskaičiavimu, padengiamos nuomininko, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius valstybinės žemės nuomos aspektus, susijusius su įsiterpusiais žemės sklypais ir besiribojančių sklypų savininkų teisėmis.
tags: #gincai #del #besiribojanciu #sklypu #nuosavybes #isiterpe