Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas lėmė tokius įvykius, kaip girtų miesčionių siautėjimas sodyboje, kokios buvo priežastys ir kokios pasekmės.
Kupiškio apskrities žemėlapis
Istorinis kontekstas
Nuo amžių Lietuva kovojo su pavergėjais. Žvelgiant į istoriją, matome, kad Lietuva buvo užtvara tarp Vakarų ir Rytų. Tačiau ne tiek Lietuva nukentėjo, kiek per Antrąjį pasaulinį karą. Išvargusi, dulkėta. Žmonių veidai susirūpinę.
Sovietinė okupacija
1940 m. birželio 14-15 d. Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę. Neapgynė šalies nei aukštoji karininkija. Kai 1940 m. birželio 15 d. generolo įsakyti, sustabdytų žygiuojančius, grąžintų juos atgal į kareivines. Lietuvos garbę apgynė pokario partizanai. Jie gynė laisvos Tėvynės viziją. kariuomenės, jos gaudė ir šaudė žmones, trėmė, sodino į kalėjimus ir lagerius. Talkininkų ir buožių likučiai. Tai grynas melas! Daugelis visai iš neturtingųjų, iš "biedniokų". Broliais, su mylimaisiais, su sužadėtiniais, žuvo žmonos su vyrais. Tokių pavyzdžių! Už sudegintas sodybas. Su jų rėmėjais, turėjo tam tikrą pranašumą. Drąsesni ir turėjo viltį, kad galbūt dar pavyks prasimušti iš apsupties. Visokių mūsų tautos išdavikų. Lietuvą. Gražus buvo 1940-tųjų metų birželis.
Partizaninis karas 1944 – 1953
Lietuvos partizanai 1945 m.
Skrebai
Liaudies vadinami skrebai. Gruodžio 23-25 dienomis visoje Lietuvoje buvo surengta bauginimo akcija. Kaimuose šaudė vyrus, degino sodybas. Ši akcija neaplenkė ir Vidurio Lietuvos. Tai paskatino vyrus imti į rankas ginklą ir priešintis. Susikūrė skrebų būrys ir Subačiaus valsčiuje. Juozo brolis Justinas Ramonas. Vieną moterį, sudegino 4 sodybas. Nužudytieji buvo beginkliai kaimiečiai.
Antano Šimėno prisiminimai
Aš, Antanas Šimėnas, gimiau 1931 m. vasario 10 d. aps. Subačiaus vls. Eršketynės k., "biedniokų" šeimoje. Nuo jaunų dienų tarnavau pas ūkininkus. Kazytė leido mane į mokyklą ir užaugino tokį, koks ir esu. Manimi pasitikėjo. 1945 m. gegužės mėn. priėmiau priesaiką ir gavau Lietuvininko slapyvardį. Mane suėmė 1948 m. 1945 m. priėmiau priesaiką, kurią šventai vykdžiau. Mane suėmė 1948 m. rugsėjo 22 d. Viešintų MGB viršininkas kpt. Boičenko. Pripuolė ir vertėjas V. Petinis. Netekau sąmonės. Ją atgavau tik rytojaus dieną. 1948 m. spalio 5 d. buvau priverstas pasirašyti, nes mano "kaltę" įrodė agentas Miškas. Ramonas priėjęs šveitė man kumščiu į galvą. Jie visi trys pradėjo spardyti mane kojomis, kol netekau sąmonės. Atsidūriau kameroje. Brolis Justinas taip pat pasirinko skrebo gyvenimą. Lietuvoje neleido. O jeigu kam leido, tai bandė užverbuoti. Išgirdome apie 1944 metų lapkričio mėn. Kadžiui-Karukui. 1948 m. gegužės-birželio mėn. Dėl pateikto kaltinimo Šimėnas kaltu prisipažino. 1944 m. lapkričio mėn. Antanas Šimėnas, Stepono, g. 1931 m. Eršketynės k. vls. Kupiškio aps. palaikė ryšį su nacionalistinių būrių dalyviais. Nuo 1944 m. lapkričio mėn. pristatyta 1948 m.
Siautėjimo priežastys
Sodybų siaubimas, kurį vykdė girti miesčionys, dažnai buvo susijęs su politinėmis represijomis. Vietiniai kolaborantai, tokie kaip skrebai, naudodamiesi padėtimi, terorizuodavo gyventojus, plėšdavo jų turtą ir net žudydavo nekaltus žmones. Alkoholis dažnai tapdavo priemonė, leidžiančia vykdyti šiuos nusikaltimus be sąžinės graužaties.
Pasekmės
Girtų miesčionių siautėjimas sodyboje paliko gilų randą Lietuvos istorijoje. Tai buvo tik viena iš daugelio tragedijų, kurias sukėlė sovietinė okupacija ir vietinių kolaborantų veikla. Šie įvykiai primena apie būtinybę saugoti laisvę ir demokratiją, kad tokie siaubimai niekada nepasikartotų.
Štai keletas duomenų apie sovietų represijas Lietuvoje:
| Metai | Įvykis | Aukų skaičius (apytikslis) |
|---|---|---|
| 1940-1953 | Tremtys į Sibirą | Daugiau nei 130,000 |
| 1944-1953 | Partizaninis karas | Daugiau nei 20,000 partizanų ir rėmėjų |
| 1944-1990 | Politiniai areštai ir įkalinimai | Šimtai tūkstančių |