Prezidentas Gitanas Nausėda informavo, jog jo pajamų ir turto deklaracija pasipildys nauju nekilnojamojo turto objektu. Apie tai, jog įgijo papildomo nekilnojamojo turto, prezidentas užsiminė trečiadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai BNS, paklaustas, ar pastaruoju metu nepirko būsto užsienyje.
G. Nausėda atsakė: „Ne, neįsigijau ir manau, kad neįsigysiu. Turiu nekilnojamojo turto Lietuvoje, tiesą sakant, galvą skauda prižiūrint tą nekilnojamąjį turtą, kurio dar padaugėjo šiek tiek.“
Prezidentūra nurodė, jog tai - mirus G.Nausėdos tėčiui paveldėtas namas. G. Nausėdos tėtis mirė 2022 m. lapkričio pradžioje. Jam buvo 93 metai.
Tačiau kokia jo vertė ir kiek dėl to jis praturtėjo, bent jau kol kas gyventojai nesužinos. Vis dėlto R. Jasiulionis per 24 val. neatsakė, kokia yra G. Nausėdos paveldėto turto vertė, nors tokią informaciją prezidentas bet kokiu atveju turės atskleisti vėliau pildydamas metinę turto ir pajamų deklaraciją.
Nuo paveldėto NT vertės gali priklausyti ir tai, ar prezidentui teks mokėti daugiau nekilnojamojo turto mokesčio.
Prezidentūra nurodė, jog G.Nausėda kalba apie namą Klaipėdoje, kurį paveldėjo mirus tėčiui. „Prezidentas turėjo omeny nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjo po tėčio mirties“, - 15min informavo Prezidentūra.
Politikų, kaip ir kitų gyventojų, praėjusių metų pajamų ir turto deklaracijos turi būti pateiktos iki gegužės pradžios, šiuo metu naujausios viešų asmenų deklaracijos neskelbiamos.
Prezidentas Gitanas Nausėda turto deklaracijoje nurodo, kad jo turimo gyvenamojo namo vertė siekia 263 500 eurų. G. Nausėdos turimo žemės sklypo Lietuvoje vertė siekia 95 250 eurų. G. Nausėda, be kita ko, yra deklaravęs bankų sąskaitose turintis per 20 tūkst. eurų. Tiesa, taip pat nurodyta negrąžintos paskolos suma pernai buvo 27 tūkst. eurų. Pirmoji ponia sąskaitose laiko 18 tūkst. eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia atnaujintas turto deklaracijas už 2021 m. Prezidento G. Nausėdos šeimos turto vertė 2021-aisiais šiek tiek paaugo, palyginti su 2020-aisiais, - nuo 760 tūkst. iki 770 tūkst. eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene deklaravo turto už maždaug 766 tūkst. eurų, skolų - už 27 tūkst. eurų. Pirmosios šalies poros didžioji turto dalis - nekilnojamas turtas už 718 tūkst. eurų. Nausėdų turtas, palyginus su 2022 metais, sumažėjo maždaug 5 tūkst. eurų (buvo 771 tūkst. eurų) bei maždaug 23 tūkst. eurų sumažėjo skolos (buvo 48 tūkst. eurų).
G. Nausėda bei jo sutuoktinė deklaruoja turintys po 263,5 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, po 95 tūkst. 250 eurų vertės sklypų. G. Nausėda turi 25 tūkst. eurų santaupų, jo žmona - 19,7 tūkst. eurų. Diana Nausėdienė taip pat turi 7,6 tūkst. eurų vertės meno kūrinių. G. Nausėda turi 48,6 tūkst. Per metus G. Nausėdos šeimos turtas išaugo beveik 1,4 tūkst. eurų.
G. Palucko pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 224 129 Eur, o I. Paluckės - 37 125 Eur. Per metus ministro pirmininko šeimos turtas išaugo 50 tūkst. Eur, o pasiskolintų lėšų dalis sumažėjo 2 333 Eur.
Prezidentas G. Nausėda taip pat nurodė turintis 9 949 Eur paskolą. Per metus šalies vadovo ir jo šeimos turtas išaugo 483 712 Eur, o pasiskolintų lėšų dalis sumažėjo 17 215 Eur.
Kitų šalies vadovų turto deklaracijos
Palyginkime Gitano Nausėdos turto deklaraciją su kitų šalies vadovų deklaracijomis.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen šeimos turto vertė siekia 324,5 tūkst. eurų, tačiau ataskaitoje nėra pateiktas jos sutuoktinio turtas. Patikslinus deklaraciją, Seimo pirmininkės šeimos turtas būtų didžiausias tarp šalies vadovų. Pernai metais parlamento vadovė su sutuoktiniu turėjo bendro turto už 1,03 mln. eurų.
V. Čmilytė-Nielsen turi butą ir namą, kurių vertė atitinkamai 152 tūkst. ir 59,2 tūkst. eurų, 23,3 tūkst. eurų vertės automobilį, 89,8 tūkst. eurų santaupų Lietuvoje ir užsienyje. Ji taip pat turi paėmusi per 21 tūkst. eurų paskolą.
Seimo pirmininko ir jo šeimos turtas per metus išaugo 15 222 Eur, o paskolintų lėšų dalis sumažėjo 5 264 Eur.
Premjerės Ingridos Šimonytės turto vertė - 286,2 tūkst. eurų. Premjerė deklaravo turinti butą ir namą, kurių vertė atitinkamai 90 tūkst. ir 140 tūkst. eurų, 24,5 tūkst. eurų vertės žemės sklypų, 20 tūkst. eurų vertės transporto priemonių ir 11,7 tūkst. eurų santaupų. Ji taip pat turi paėmusi per 51,2 tūkst. eurų paskolą. Palyginti su 2021 metais, I. Šimonytės turto vertė išaugo apie 3 tūkst. eurų.
Ministrų kabinete turtingiausias yra užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, su šeima valdantis per 18 mln. eurų. Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtais turto deklaracijų duomenimis, Landsbergių šeimos turtas siekia 18,48 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 13 mln. eurų sudaro vertybiniai popieriai.
Premjerės Ingridos Šimonytės turto deklaracija kukliausia. Ji turi 329 tūkst. eurų vertės turto ir skolų už 46 tūkst. eurų. Didžiausią premjerės turto dalį, kaip ir prezidento šeimos, sudaro nekilnojamas turtas (maždaug 300 tūkst. eurų). 2023 metais I. Šimonytės turto vertė išaugo maždaug 43 tūkst. eurų, 2022 metų deklaruoto turto vertė sudarė maždaug 286 tūkst. eurų.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šeimos turtas siekia per 316 tūkst. eurų. Jis ir žmona turi po 92 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, taip pat turi po 47 tūkst. eurų vertės žemės sklypų ir sukaupę santaupų.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės šeimos turto vertė - 231,7 tūkst. eurų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su žmona turi apie 226 tūkst. eurų vertės turto, taip pat yra paėmęs per 217 tūkst. eurų paskolą.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio šeimos turto vertė siekia 222,9 tūkst. eurų. Ministras turi 110 tūkst. vertės butą, su žmona yra sukaupę per 70 tūkst. eurų.
Kultūros ministro Simono Kairio šeimos turtas siekia 176 tūkst. eurų, šeima turi per 70 tūkst. eurų santaupų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės šeimos turtas siekia 93,3 tūkst. eurų. Didžioji dalis jų - sutuoktinio, ministrė deklaruoja turinti 20 tūkst. eurų santaupų.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska su sutuoktiniu turi 77 tūkst. eurų vertės turto, 65 tūkst. eurų iš jų sudaro nekilnojamas turtas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė deklaruoja turinti 37,3 tūkst. eurų vertės turto.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės šeimos turtas sudaro per 973,7 tūkst. eurų. Ministrės šeima turi nekilnojamo turto už beveik 400 tūkst. eurų, taip pat turi per 160 tūkst. eurų vertybinių popierių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės šeimos turto vertė - 711,2 tūkst. eurų. 108 tūkst. eurų iš jų sudaro jos sutuoktinio akcijos, taip pat jie turi per 500 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko šeimos turto vertė - 258 tūkst. eurų. Su žmona jis turi po 24 tūkst. eurų vertės žemės sklypų.
A. Anušauskas deklaruoja turintis 14 tūkst. eurų vertės automobilį ir yra paėmęs per 8 tūkst. eurų paskolą.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio šeimos turtas - 1,47 mln. eurų. Tiek ministras, tiek jo sutuoktinė deklaruoja turintys po 547,7 tūkst. eurų vertės butų, bendra šeimos paskolų suma siekia per 554 tūkst. eurų.
Valstybės vadovų sutuoktinių veikla
Savo privačių interesų deklaracijoje Seimo pirmininkas S. Skvernelis yra nurodęs, kad jo sutuoktinė S. Skvernelė dirba finansų analitike bendrovėje „ORLEN Baltics Retail“.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė sustabdė savo profesinę veiklą, kai jos sutuoktinis G. Nausėda buvo išrinktas prezidentu. Anksčiau D. Nausėdienė dėstė Vilniaus universiteto Verslo mokykloje ir studentus mokė tarptautinio protokolo.
Premjeras G. Paluckas savo privačių interesų deklaracijoje nėra įrašęs, kuo užsiima jo sutuoktinė. Pati I. Paluckė anksčiau viešai pasakojo, kad yra žurnalistė ir medaus someljė, garsina knygas.
Paluckas - kelių įmonių akcininkas, turi sklypų užsienyje Deklaracijos duomenimis, G. Paluckas yra vienas iš UAB „Garnis“ (bendrovės veikla - baterijų ir akumuliatorių gamyba) akcininkų ir vienas iš UAB „Emus“ (variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba) akcininkų. Premjeras taip pat yra Turkijos mieste Stambule įregistruotos UAB „Trident Solo Tarim“ akcininkas, bendrovei vadovauja Cüneytas Kurnazas (Cüneyt Kurnaz). Per šią įmonę G. Paluckas Turkijoje įsigijo žemės, kurią užsodino graikiškais riešutais. Politikas anksčiau pasakojo, kad įsigijo beveik 6 hektarus žemės Manisos provincijoje, ten pasodino 1 400 vienetų riešutmedžių. 7 hektarų gyvenamosios paskirties žemės sklypą G. Paluckas turi ir Brazilijoje. Politikas vertino, kad sprendimas pirkti užsienyje žemės yra investicinė avantiūra.
Prieš dvejus metus „Delfi“ kalbintas politikas nuo savo verslų neatsižegnojo, jis aiškino, kad kryptingai dirbo 12 metų ir taip ir sukaupė turimą turtą. „Priimi gerus strateginius sprendimus ir pavyksta <...>. Viskas - žingsnis po žingsnio, čia nėra jokių mistikų. Negeriu, nerūkau, į klubus nevaikštau, ant sofos nesėdžiu, serialų nežiūriu, tai kuo man užsiimti - verslą kuriam“, - tuomet būdamas Seimo nariu komentavo G. Paluckas.
Gitanas Nausėda / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Turto palyginimo lentelė
Ši lentelė apibendrina kai kurių Lietuvos vadovų ir jų šeimų deklaruotą turtą.
| Asmuo | Nekilnojamasis turtas (EUR) | Žemės sklypai (EUR) | Santaupos (EUR) | Paskolos (EUR) | Bendras turtas (EUR) |
|---|---|---|---|---|---|
| Gitanas Nausėda (su šeima) | 386 140 + 323 194 | 310 900 + 166 700 | 23 434 + 18 329 | 9 949 | ~1 249 797 |
| Ingrida Šimonytė | 90 000 (butas) + 140 000 (namas) | 24 500 | 11 700 | 51 200 | 286 200 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen (šeima) | 152 000 (butas) + 59 200 (namas) | - | 89 800 | 21 000 | 324 500 (be sutuoktinio turto) |