Tarptautinėje bendrijoje ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje gerbiamos žmogaus teisės.
Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją ir kitas aplinkybes.
Fiziniam asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas tai padaryti.
Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.
Suaugusio asmens globa Lietuvoje - tai teisinė priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo dėl sveikatos būklės, negalios ar psichikos sutrikimų nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi ar savo turtu.
Tai gali būti tiek senyvo amžiaus žmogus, kuriam reikalinga pagalba kasdienybėje, tiek jaunas asmuo su intelekto negalia ar sunkia psichikos liga.
Globa - tai atsakomybė už kito žmogaus gerovę.
Globėjas rūpinasi kasdieniais globotinio sprendimais, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis ir, jei reikia, turto valdymu.
Kad globa būtų paskirta, pirmiausia reikalingas teismo sprendimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo atitinkamoje srityje (turtinėje, asmeninėje).
Tik po to teismas gali paskirti konkretų globėją.
Asmens pripažinimas neveiksniu (ribotai veiksniu)
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu).
Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis.
Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos.
Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose.
Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu).
Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).
Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas).
Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta.
Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai.
Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus.
Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).
Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje.
Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).
Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę.
Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės.
Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia.
Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Turto administratoriaus teisės ir pareigos
Neveiksnaus fizinio asmens globa reiškia ir jo turto globą. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu.
Asmens globa neapima jo turto globos, jeigu globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius.
Paprastai turto administratorius skiriamas tada, kai neveiksnus fizinis asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių.
Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais.
Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.
Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis.
Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.
Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.
Svarbu žinoti, kad pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai.
Rūpyba: kada ji nustatoma ir kas yra rūpintojas?
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas.
Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti.
Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo.
Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas.
Rūpintojas taip pat skiriamas, kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu.
Vis dėlto, rūpintojas negali visais atvejais atstovauti ribotai veiksniam asmeniui (pavyzdžiui, pasirašant įvairias sutartis, kad jos galiotų, reikalingi 2 parašai - ir ribotai veiksnaus asmens, ir rūpintojo).
Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą.
Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas.
Su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo reikalinga pareiškėjui pateikti tarp jo, kaip veiksnaus asmens, ir rūpintojos sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
Šioje sutartyje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su pareiškėjos turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais.
Globos ir rūpybos svarba: ką reikėtų apsvarstyti?
Slaugyti šeimos narį nėra lengva.
Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji.
Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu.
Vis dėlto, kas vieniems atrodo nepakeliama, ir, gal net, neišmintinga, kitiems yra įveikiama, nes prasminga.
Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų.
Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų.
Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus.
Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų.
Įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams.
Štai būtent tokiems tikslams naudojamos neįgaliajam valstybės skiriamos lėšos, atitinkamai realizavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos taip pat išleidžiamos neįgaliojo priežiūrai, vaistų, reabilitacijos priemonėms įsigyti, kelionėms pas gydytojus.
Nuoširdžiai linkiu žmonėms, kurie susiduria su panašiomis situacijomis šeimoje, gerai apsvarstyti šią problemą, prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad:
- neveiksnaus asmens globa ar neįgalaus asmens rūpyba yra be galo atsakingas ir sunkus darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, nuoširdumo ir supratimo;
- neveiksnaus ar neįgalaus asmens turto administravimas - ne tik to asmens turto apsauga nuo galimo iššvaistymo, bet ir tinkamas turto panaudojimas neveiksnaus / neįgalaus asmens priežiūrai, išlaikymui ir gydymui;
- nutarusiems globoti neveiksnų asmenį ar rūpintis neįgaliu asmeniu, svarbu įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę, nes, kaip jau minėta anksčiau, globa yra sunki, bet įveikiama, nes prasminga veikla.