15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ savo skaitytojų feisbuke paklausė - koks Lietuvos kaimas ar miestelis jiems yra pats gražiausias? Štai įdomiausi atsakymai, kviečiantys atrasti Lietuvos grožį. Tačiau atminkite - keliaujant svarbu laikytis atstumo nuo kitų žmonių, asmens higienos ir dėvėti kaukes.
Grabijolai, Elektrėnų sav. - kaimas, nukeliantis į praeitį
Grabijolai susilaukė liaupsių ne iš vieno skaitytojo. Šis kaimas, įsikūręs Elektrėnų savivaldybėje, žavi savo autentiškumu ir senovės dvasia.
Aistė Ža rašo: „Grabijolų kaimas - prie Neries, tarp miškų, su tvarkingais, senais, mediniais namais. Raižytos langinės, pintos tvoros, šuliniai... Jautiesi kaip papuolęs į XX a. pradžią...“
Laima Sn negaili gražių žodžių: „Visai netoli Vilniaus esantis Grabijolų kaimas. Kaimas ne šiaip sau koks, o gatvinis - visi namai išsidėstę palei vieną gatvę, o pati gatvė „įbrenda“ į Neries upę. Namai Grabijoluose medinukai (na, yra vienas išsišokėlis mūrinukas), išlaikę senosios medinės pastatų puošybos elementus. Kiekvieną sodybą puošia išpuoselėti gėlių darželiai, šlama daugiamečiai medžiai, kiek tolėliau, dirbamos žemės lopinėliai matosi. Gražu akims ir miela širdžiai!“
Neries regioninis parkas visgi prašo kol kas nesilankyti Grabijoluose, nes ten gyvena senyvo amžiaus žmonės. Lankytis šalia esančiame pažintiniame take nedraudžiama, tačiau, gerbiant vietinių sveikatą, prašoma nevykti į patį kaimą.
Grabijolų pažintinis takas
Grabijolų pažintinis takas - tai „laukinis“ pėsčiųjų takelis, kuriuo iš etnografinio gatvinio Grabijolų kaimo galite nueiti iki storiausio ąžuolo visame Neries regioniniame parke - senolio Alkų ąžuolo. Keliaudami šiuo takeliu, susipažinsite su įdomiomis Grabijolų kaimo apylinkėmis. Visas maždaug 4 km ilgio takelis yra sužymėtas krypties rodyklėmis, tačiau jame nerasite medinių laiptelių, žvyruotų takelių ir kitų „patogumų“. Todėl jis vadinamas “ekstremaliu, laukiniu taku”. Išmintas takelis eis pievomis, laukų pakraščiais ir buvusiais kaimo keliukais, stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis.
Į šiaurės rytus nuo Kazokiškių (4 km) yra senas gatvinis rėžinis Grabijolų kaimas, įsikūręs prie Neries (Neries regioniniame parke). Tai XVIII a. vidurio kaimas. Seniausiam kaimo namui apie 300 m. Grabijolų kaimą galima rasti, važiuojant nuo Vievio tilto per Nerį link Zabarijos kaimo.
Grabijolai - kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis - rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios medinės architektūros statinių, įdomios puošybos. Įvažiuojant į kaimą, dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 m. kasinėjo K. Tiškevičius. Pilkapynas turėjo būti ir kaimo vietoje, nes 2002 m. vienos sodybos kieme , lyginant žemę, buvo iškastos degintinio kapo įkapės. Rasti du vėlyvojo geležies a. ietigaliai ornamentuotomis įmovomis, kurie datuojami IX a. - XI a. pradžia ir yra atvežtiniai, atgabenti iš Skandinavijos kraštų.
Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia. Ko gero, ten yra buvęs žvalgakalnis ( kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi 5 bažnyčios: Kernavės, Kazokiškio, Vievio, Dūkštų, Sudervės. Kaimo gatvelė baigiasi Neries paupyje. Kitapus upės matosi vieniša dešiniojo Neries kranto Grabijolų sodyba. Kažkada toje vietoje stovėjo Grabijolų dvaras.
Grabijolų senovės gyvenvietės vietą galima rasti , važiuojant nuo Dūkštų į Kernavę, ties Miežionių kaimu pasukę kairėn. Senovės gyvenvietė aptikta 1991 metais dešiniajame Neries krante, netoli vienišos Grabijolų kaimo sodybos. Jos teritorija nemaža - apie 5,5 ha. Žvalgant teritoriją aptikti radiniai rodo, kad gyventojai šioje vietoje apsistodavo jau neolite. Pagrindinis kultūrinis sluoksnis yra iš II - IV amžių, kai žmonės čia gyveno sėsliai. Įdomu, kad šalia yra ir daugiau panašaus laikotarpio objektų. Ant tiesiai virš gyvenvietės stūksančio šlaito yra Grabijolų - Žemaitiškių pilkapynas su 74 pilkapiais.
Tai, kad Neries upė ir jos slėnis vaidino neeilinį vaidmenį įvairiais istorijos laikmečiais, atskleidžia ir dabartinių Grabijolų ir Šilėnų kaimų apylinkėse esančio kultūros paveldo gausa: palei Neries upę išsidėsčiusių senovės gyvenviečių ir pilkapynų virtinės, Naujosios Rėvos ir Paalkių piliakalniai, dabar jau sunykę Zapalinos, Grabijolų ir Legotiškių dvarai, tačiau, laimei, išlikę senieji Grabijolų ir Šilėnų kaimai. Neries upė ir toliau išliko ryškiausiu šių kaimų, ypač Grabijolų, elementu, aplink kurį sukosi visas kaimo gyvenimas.
Nukels į Valakų reformos laikus Grabijolai - tipinis gatvinių rėžinių kaimų, Lietuvoje atsiradusių po XVI amžiuje vykdytos Valakų reformos, pavyzdys. Tuo metu žemės laukai buvo pradėti dalinti siaurais rėžiais abipus pagrindinės kaimo gatvės, prie jų galu į gatvę statant gyvenamuosius namus, už jų - ūkinius pastatus. Grabijolams pavyko iki šių dienų išsaugoti senąją gatvinio rėžinio kaimo erdvinę planinę struktūrą.
Šiuo metu kaime yra 25 sodybos, tačiau daugumoje jų tik vasarojama - nuolatos čia gyvena apie 10 žmonių. Didžioji dalis sodybų vis dar priklauso seniesiems Grabijolų gyventojams, jų vaikams ir vaikaičiams, tad savo senąją struktūrą bei architektūrą išsaugoję bei į Valakų reformos laikus nukeliantys Grabijolai šiandien tęsia šimtmečiais nenutrūkusią autentišką savo istoriją. 2018 metais Grabijolai buvo išrinkti gražiausiu Lietuvos kaimu, o 2025 metais kaimas minės 230 metų pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį.
O keliaujant privalu nepamiršti, kad kaimo gyventojai siekia ir toliau išlaikyti tą ypatingą ramybę ir kaimo dvasią, todėl Grabijolais ir Šilėnais grožėkimės keliaudami tik pėsčiomis, netriukšmaukime, nepalikime šiukšlių, gerbkime vietos gyventojų ramybę jų gyvenamojoje aplinkoje, į kurią atvykome tik pasisvečiuoti.
Kiti gražiausi Lietuvos kampeliai
Štai dar keletas vietovių, kurias rekomenduoja aplankyti kelionių mėgėjai:
- Dreverna, Klaipėdos raj. - „maža kišenėlė prie Kuršių marių“ su apžvalgos bokštu ir galimybe persikelti į Juodkrantę.
- Mėčionys, Ignalinos raj. - senovinis gatvinis kaimas, nukeliantis į XIX amžių.
- Mingė (Minija), Šilutės raj. - „Lietuvos Venecija“, kur gatvę atstoja upė.
- Židikai, Mažeikių raj. - dėmesio vertas turizmo objektas su įdomiais architektūros statiniais ir atgimusiu dvaru.
- Užulėnis, Ukmergės raj. - su A. Smetonos dvaru, Užugirio muziejumi ir Lėno ežeru.
- Marcinkonys, Varėnos raj. - kur puoselėjamos unikalios senovės dzūkų tradicijos.
- Vilkija, Kauno raj. - miestas su gražiausiais Nemuno vingiais ir nepakartojamu kraštovaizdžiu.
- Kuliai, Plungės raj. - miestelis, kuriame kunigavo J. Tumas-Vaižgantas ir dalį vaikystės praleido Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.
- Mosėdis, Skuodo raj. - „Akmenų sostinė“ su Unikalių akmenų muziejumi.
- Vištytis, Vilkaviškio raj. - su nuostabiu Vištyčio ežeru, vadinamu „Europos Baikalu“.
- Užgirėlis, Kaišiadorių raj. - „ramybės uostas“ tarp miškų su išskirtine Šv. Jono koplytėle.
- Rudnia, Varėnos raj. - tarp dviejų ežerų, Ūlos upės vingyje, su senovinio malūno pamatų liekanomis.
- Plokščiai, Šakių raj. - su nuostabiais vaizdais į Nemuną ir vienintele Lietuvoje gatve-upe Vaiguva.
- Baisogala, Radviliškio raj. - su Komaro dvaro rūmais ir Švč. Trejybės bažnyčia.
- Tytuvėnai, Kelmės raj. - labai gražiai sutvarkytas miestelis su vienuolynu ir ežerais.
- Liudvinavas - telkšo du nuostabūs ežerai bei teka Šešupė.
- Leipalingis, Druskininkų sav. - čia yra „buvęs dvaras, vėliau - pradinė mokykla, dabar muziejus, kur buvo filmuota legendinė „Riešutų duona“.
- Margionys Varėnos raj. - Tai kaimas Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.
- Žiūrai O netoli yra ir dar ir kita žavinga vieta. „Ten netoliese ir Žiūrų kaimas:su nuostabiu pušynu, dzūkiškomis dainomis ir visu dzūkišku paveldu!“, - ragina Dzūkiją atrasti Donna Silis.
Senieji pastatai tvarkomi su didžiuliu atidumu
Vis dėlto pastaruoju metu labai džiugina tai, kad vis daugiau žmonių ima suvokti senuosius medinius pastatus kaip vertybę, atstovaujančią gyvai ir nenutrūkstamai tradicijai, ir tvarko juos su didžiuliu atidumu. Tokių pavyzdžių Šilėnuose apstu. Seniausias Šilėnų kaimo pastatas - Šilėnų bažnyčia - skaičiuoja net tris šimtus metų, nors pats kaimas yra gerokai senesnis, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1500 metais.
Gyvi muziejai po atviru dangumi
Seniesiems Neries slėnio etnokultūriniams kaimams išlaikyti ir puoselėti įsteigti Neries regioninio parko Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis ir Šilėnų etnokultūrinis draustinis, kurių tikslas išsaugoti kultūros paveldo požiūriu vertingas istoriškai susiklosčiusias planines erdvines struktūras, senosios tradicinės architektūros sodybas ir pastatų puošybos elementus, kultūros paveldu turtingą Neries upės slėnį, ypač atkreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą.
tags: #grabijolai #turizmo #sodyba