Gražiausios daugiabučių renovacijos Lietuvoje: nuo Palangos patirties iki valstybės paramos

Daugiabučių renovacija Lietuvoje 2026 metais išlieka vienu svarbiausių atnaujinimo procesų. Didėjant šildymo kainoms, griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams ir senstant daugeliui sovietmečiu statytų namų, gyventojai vis dažniau domisi, kiek iš tikrųjų kainuoja renovuoti vieną butą.

Aptarsime Palangos, vienos iš šalies daugiabučių renovacijos lyderių, patirtį, valstybės paramą ir gyventojų atsiliepimus. Taip pat panagrinėsime, kaip renovacija keičia ne tik pastatų išvaizdą, bet ir pačių gyventojų santykį su savo aplinka.

Palangos patirtis: sėkmės pavyzdys

Palanga, viena iš šalies daugiabučių renovacijos lyderių, patirties semiasi ne tik iš kitų šalies savivaldybių, bet taip pat ir iš vokiečių bei austrų. Nuo 2013-ųjų metų Palangoje jau renovuota per 60 daugiabučių, o po namų renovacijos rengiami projektai ir kiemų infrastruktūrai atnaujinti.

Jau dabar prie renovuotų namų sutvarkytuose kiemuose Druskininkų, Sodų, M. Valančiaus, Žvejų gatvėse dvigubai padaugėjo automobilių stovėjimo vietų. Sutvarkyti daugiabučių kiemams per praėjusius ir šiuos metus jau skirta apie 450 tūkst. eurų.

Palangoje gyvenamieji namai atnaujinami gana sparčiai - šiuo metu įgyvendinamas trečiasis daugiabučių renovacijos etapas. Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojos Kristinos Viščiūnienės, bendrovė iki šių metų pabaigos ketina užbaigti visų dešimties trečiojo renovacijos etapo daugiabučių namų renovaciją. Šiuo metu pradėti darbai namuose iš 2017 m.

Jolanta Pikčiūnienė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė, lankėsi Vokietijoje - iš vokiečių sėmėsi daugiabučių namų renovacijos patirties ir dalijosi savąja. Anot J. Pikčiūnienės, renovacija kurorte bus tęsiama, dėmesį telkiant atskirų kvartalų renovacijai.

Tarptautinė patirtis

„Seminarą Austrijoje organizavo Lietuvos būsto rūmai, atstovaujami prezidento Juozo Antanaičio. Jie pakvietė vykti Lietuvos miestų savivaldybių darbuotojus, dirbančius būsto priežiūros srityje bei daugiabučius namus administruojančių įmonių atstovus“, - sakė K. Viščiūnienė. Anot jos, Austrijoje būsto priežiūros organizavimo tvarka absoliučiai kitokia nei Lietuvoje.

„Šioje šalyje didžiausias dėmesys yra skiriamas žmogaus patogumui, kaimynų bendravimui. Didžioji dalis būstų yra nuomojami, todėl nesusidaro sunkumų dėl būsto keitimo, kai keičiamas darbas, kai išvykstama gyventi į kitą miestą, ar, pavyzdžiui, užaugus vaikams ar net pasikeitus pajamoms. Daugiausia pasisėmėme miesto kvartalų plėtros ir gražinimo idėjų“, - pasakojo K. Viščiūnienė.

Pasak jos, austrai turi savo daugiabučių modernizavimo viziją, todėl palangiškiai su savo patirtimi juos daugiau stebino, nei mokė.

„Aplinkos ministerija kartu su Vokietijos Vyriausybe Lietuvoje įgyvendina projektą „Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimas“. Dalyvauti šiame tarptautiniame projekte buvo atrinkta 20 savivaldybių iš visos Lietuvos, tarp jų - ir Palangos miesto savivaldybė. Mokymai vyksta nuo 2018 m.

Mokymuose Vokietijoje seminaro dalyviai, tarp jų - ir Palangos atstovai pamatė, kaip yra planuojama daugiabučių namų kvartalų renovacija, kaip planuojama ir įgyvendinama kvartalinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija.

„Buvo įdomu tai, kad Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, dauguma gyventojų neturi turto - jie yra būstų nuomininkai. Viską ten tvarko vienas statytojas - pelno nesiekianti įmonė, kuri, įsitikinome, veikia labai aktyviai: rengia gyventojų apklausas, mokymus, domisi, kas gyventojams yra aktualu. Aplinka kuriama atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Pavyzdžiui, jeigu yra daug jaunų šeimų, skiriama daug dėmesio joms reikalingai infrastruktūrai gerinti (įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, paliekama daug žaliųjų erdvių). Jeigu kvartale dėl kurių nors priežasčių sumažėja gyventojų, atliekamos tam tikros korekcijos, pavyzdžiui, atsisakoma tam tikrų aplinkos detalių. Arba net kai kurie pastatai yra griaunami, o jų vietoje pastatomi mažesni būstai - Vokietijoje tai yra populiaru. Vokiečiai nemėgsta laikyti tuščių butų - stengiasi juos išnuomoti. Įsitikinau, kad vokiečiai viską tvarko kompleksiškai - ir būstus, ir aplinką,“ - pasakojo J. Pikčiūnienė.

Beje, vokiečiai taip pat domisi palangiškių renovacijos patirtimi - jie lankėsi mūsų kurorte pavasarį ir ypač domėjosi gyvenamųjų namų Sodų, Medvalakio gatvėse renovacija. „Jiems labai patiko mūsų kvartalai, ypač tai, kad aplink mūsų daugiabučius yra daug žalios erdvės. Jie tik pabrėžė, kad reikėtų mažinti automobilių skaičių prie pat gyvenamųjų namų. Anot vokiečių, automobilius reikėtų statyti atokiau nuo namų.

„Pirmiausia - švara ir tvarka Palangoje, vokiečiai žavėjosi, kaip stropiai prižiūrimas mūsų kurortas. Juos taip pat nustebino, kad Lietuvoje, ir Palangoje, aplinkos tvarkymo darbus atliekame iš savivaldybės lėšų - Vokietijoje tokie darbai yra finansuojami vietos bendruomenės lėšomis, - sakė pašnekovė. - Įsitikinome, kad mes Palangoje koja kojon žengiame su geriausia europine daugiabučių renovacijos praktika“.

Aplinkos ministerija iš 719 paraiškų daugiabučiams atnaujinti tinkamomis įgyvendinti šiemet pripažino 707, įgyvendinama daugiau kaip 1200 daugiabučių renovacijos projektų. Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 metų iki šių metų pradžios Lietuvoje atnaujinti 2183 daugiabučiai - daugiau kaip 60 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln.

Renovacijos kaina ir valstybės parama

Renovacijos kaina kiekvienam butui priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Svarbiausias jų - pasirinkta renovacijos apimtis, nuo kurios tiesiogiai priklauso darbų vertė. Jei atliekama tik dalinė renovacija, pavyzdžiui, fasado apšiltinimas be šildymo sistemos modernizavimo, suma bus mažesnė.

Didelę įtaką kainai turi ir pastato dydis, jo gyventojų skaičius bei kvadratinių metrų paskirstymas. Regionas taip pat gali lemti kainų skirtumus. Svarbus veiksnys ir naudojamų medžiagų kokybė.

2026 metais renovacijos kaina Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 350 iki 550 eurų už kvadratinį metrą. Šis intervalas priklauso nuo projekto apimties, naudojamų medžiagų ir pasirinkto rangovo. Mažesnės apimties projektai dažniausiai kainuoja pigiau, tačiau siekiant aukštesnio energinio efektyvumo ar atliekant sudėtingus konstrukcinius darbus, kaina gali išaugti iki 600 eurų už kv.

Gyventojui galutinė suma apskaičiuojama pagal jo buto plotą, todėl kuo didesnis plotas, tuo daugiau kainuoja renovacija.

Renovacijos kaina susidaro iš kelių pagrindinių darbų grupių. Dažniausiai brangiausi yra fasado šiltinimo darbai, šildymo sistemos modernizavimas ir stogo atnaujinimas. Renovacijos kaina visada priklauso nuo buto ploto, nes visos namo modernizavimo išlaidos paskirstomos proporcingai kvadratiniams metrams.

Mažesni butai sumoka mažiau, tačiau jų kvadrato kaina kartais būna didesnė, nes fiksuotos projekto išlaidos neatsiejamos net ir nuo mažiausių būstų. Gyventojui tenkanti renovacijos kaina nėra nustatoma atsitiktinai. Ji apskaičiuojama pagal oficialų metodiką, kurioje atsižvelgiama į buto plotą ir namo bendrą modernizacijos biudžetą.

Renovacijos kainos Lietuvoje nevienodos - skirtinguose miestuose ir regionuose gyventojams tenkančios išlaidos gali skirtis net keliais tūkstančiais eurų. Tai lemia ne tik darbo jėgos, bet ir rangovų konkurencijos bei medžiagų tiekimo skirtumai.

Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Klaipėda, paslaugų kainos paprastai būna didesnės dėl didesnių darbo kaštų ir aukštesnės paklausos. Kainų skirtumus taip pat lemia vietinių rangovų patirtis ir jų užimtumas. Regioniniuose miestuose rangovai neretai turi daugiau galimybių pasiūlyti lankstesnes sąmatas, o administravimo darbai būna pigesni. Šilumos tiekimo sistemos skirtumai taip pat turi įtakos: vienuose miestuose reikia labiau modernizuoti vamzdynus ar reguliavimo sistemas, kituose pakanka minimalių pakeitimų.

Nors dauguma renovacijos darbų įskaičiuojama į bendrą projekto biudžetą, kai kurios papildomos išlaidos gali atsirasti jau proceso metu arba po jo.

Renovacijos kaštai gali būti reikšmingi, todėl daugelis gyventojų domisi galimybėmis pasinaudoti valstybės teikiama parama. 2026 metais toliau išlieka galimybė gauti dalinę arba visišką kompensaciją, jei gyventojas atitinka nustatytus kriterijus. Kompensacijos dydis gali siekti nuo 30 iki 100 procentų, priklausomai nuo individualios situacijos.

2026 metais renovacija išlieka viena iš ekonomiškai naudingiausių investicijų daugiabučių gyventojams. Dėl nuolat augančių šildymo kainų ir energijos vartojimo reikalavimų renovuoti butą tampa aktualu ne tik dėl komforto, bet ir dėl ilgalaikio finansinio sutaupymo. Vidutiniškai renovuotuose daugiabučiuose šilumos suvartojimas sumažėja nuo 40 iki 60 procentų.

Tai reiškia, kad per metus gyventojai gali sutaupyti kelis šimtus eurų, o ilgalaikėje perspektyvoje investicija atsiperka dar greičiau, ypač jei taikomos valstybės kompensacijos.

Svarbu: Kiekvieno gyventojo įmoka priklauso nuo jo buto ploto ir bendros namo renovacijos sąmatos. Vidutiniškai renovacija atsiperka per 8-15 metų, priklausomai nuo pasiektos energinio efektyvumo klasės ir pradinės būsto būklės.

Senos statybos daugiabučiai negali pasiekti aukštų energinio efektyvumo klasių be fasado šiltinimo, šildymo sistemos modernizavimo ir sandarumo sprendimų.

Valstybė ir 2026 metais taiko kompensacijas mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) padėkojame skaitytojai už laišką ir išsakytas mintis dėl daugiabučių namų renovacijos proceso socialinio jautrumo. „Suprantame, kad atnaujindami pastatus turime rūpintis ne tik jų būkle, bet ir žmonių gerove. Lietuvoje taikomos priemonės, kurios padeda silpniausiems.

Šiuo metu nustatytas piniginės socialinės paramos teikimo teisinis reguliavimas ir juo įtvirtintos priemonės sudaro tinkamas sąlygas apsaugoti pažeidžiamiausią visuomenės dalį, nes teisinio reguliavimo pakeitimai, nuosekliai perduodant paramos teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai, savivaldybių diskrecijos išplėtimas ir išsami individualių atvejų analizė sudaro prielaidas piniginę socialinę paramą skirti tam, kam jos labiausiai reikia.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių bei gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.

Valstybės parama skiriama sudaryti sąlygas nepasiturintiems butų savininkams dalyvauti būsto atnaujinimo procese, kai jie negali savo lėšomis apmokėti jiems tenkančias būsto atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas, ir jų vardu bendrojo naudojimo objektų valdytojas iš kreditus teikiančių institucijų paima kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti.

Kompensacijų apskaičiavimo principas apsaugo asmenis nuo mokesčio būsto šildymui didėjimo augant energetinėms ir komunalinių paslaugų kainoms bei neigiamos įtakos socialinės atskirties mažinimui.

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, gali kreiptis dėl papildomos socialinės paramos savivaldybėse. Pavyzdžiui, asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2025 m. vienam šeimos nariui neviršija 331,50 Eur per mėnesį, turi teisę gauti socialinę kortelę.

Galimos išimtys, kurias nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Naudojantis socialine kortele, galima įsigyti maisto produktus ir kitas prekes (pavyzdžiui, asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.). Taip pat savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita).

Be to, nepasiturintiems gyventojams gali būti teikiama ir parama būstui, pavyzdžiui, nuomojant socialinį būstą ar mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Išsamią informaciją apie įvairias paramos rūšis galima rasti Ministerijos svetainėje www.kasmanpriklauso.lt arba kreiptis į savivaldybės paramos skyrių.

Jeigu gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, raginame kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos. Savivaldybės specialistai individualiai įvertins socialinės paramos poreikį ir kartu su gyventoju spręs, kokių veiksmų ar kokios pagalbos reikia žmogui, kuris dėl objektyvių priežasčių negali savarankiškai užsitikrinti būtinų pragyvenimo sąlygų“, - rašoma ministerijos atsakyme.

Premjeras priminė, kad 2013 metai Vyriausybė pradėjo darbą, energetiniu požiūriu, labai sudėtingu laiku. „Sovietmečiu statytiems daugiabučiams namams šildyti reikėjo didžiulio dujų kiekio, nes pastatai - kaip kiauras rėtis. Dėl pasenusių inžinerinių šildymo sistemų, nesandarių statybinių technologijų didelė dalis pagamintos šilumos išeina į orą. Vėsiuose butuose gyvenantiems žmonėms pateikiamos didelės sąskaitos už šildymą.

Tačiau jie nepalaikė ankstesnės Vyriausybės Daugiabučių namų atnaujinimo programos, nes ypač vyresnės kartos atstovus baugino asmeninės paskolos renovacijai ir palūkanų našta“, - sakė premjeras, pažymėdamas, kad dabar visa tai atrodo kaip tolima praeitis.

Vyriausybės vadovas pateikė statistikos: nuo 2005 iki 2013 metų, tai yra per septynerius metus, Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 400 daugiabučių. Šiuo metu įgyvendinamų renovacijos projektų vertė sudaro beveik dešimtadalį praėjusių metų statybos sektoriaus apyvartos. Investicijos į jau atnaujintus ir šiuo metu renovuojamus pastatus viršija pusę milijardo eurų. Skaičiuojama, jog šiandien daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvauja daugiau kaip 300 statybos bendrovių.

„Sukaupę įkvepiančios patirties, kuria jau domisi Europos Sąjungos institucijos bei kitos šalys, pradedame įgyvendinti sudėtingesnius projektus. Lietuva dar tebevartoja labai daug energijos - pastatams apšildyti tenka maždaug 40 procentų. Akivaizdu, kad pavienių tiek daugiabučių, tiek viešųjų pastatų atnaujinimas negarantuoja greitesnio energinio taupumo efekto valstybės mastu. Įvertinusi esminius dabartinio renovacijos modelio privalumus, Vyriausybė numatė naujas energinio efektyvumo didinimo kryptis. Nuo pavienių pastatų pereiname prie kompleksinių priemonių.

„Tikiuosi, kad tolesnis bendradarbiavimas suteiks Lietuvai galimybę pasinaudoti Vokietijos patirtimi ir įgyvendinti inovatyvius projektus. O mums - Vyriausybei, savivaldybėms, statybų verslui iš savo patirties reikia atsirinkti pačias geriausias praktikas, pritaikyti įgytas kompetencijas ir sparčiu žingsniu eiti į priekį, kad kuo greičiau įgyvendintume ilgalaikę Lietuvos energinio efektyvumo didinimo strategiją. Jos vertė - žmonių gerovė ir ekonomikos augimas.“, - sakė premjeras.

2014 metais bendradarbiaujant su Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos federaline ministerija, trijose šalies savivaldybėse - Birštono, Šiaulių ir Utenos - pradėtas įgyvendinti demonstracinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją

• Ar visi gyventojai turi pritarti renovacijai? Ne, sprendimui pradėti renovaciją pakanka, kad už balsuotų bent 55 % butų savininkų. Tai leidžia inicijuoti procesą ir teikti paraišką BETA dėl valstybės paramos. Vis dėlto praktikoje rekomenduojama siekti didesnio bendruomenės sutarimo, kad projektas vyktų sklandžiai.
• Ar po renovacijos buto vertė tikrai padidėja? Taip, nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad renovuotuose namuose esančių butų vertė išauga vidutiniškai 10-25 %. Tai lemia pagerėjusi energinė klasė, mažesnės išlaidos ir vizualinis pastato atsinaujinimas.
• Kiek laiko po renovacijos pastebima finansinė nauda? Pirmieji rezultatai jaučiami po pirmojo šildymo sezono. Sąskaitos už šildymą dažniausiai sumažėja nuo 30 iki 50 %, o investicija atsiperka per 10-15 metų - priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinkto finansavimo modelio.
• Ar galima gauti paramą, jei gyvenu vienas mažame bute? Taip, parama priklauso nuo pajamų, o ne nuo buto dydžio. Jei atitinkate nustatytus socialinius ar pajamų kriterijus, valstybė gali kompensuoti visą arba dalį jūsų įnašo.
• Ką daryti, jei renovacijos metu darbai atliekami nekokybiškai? Tokiais atvejais reikia kreiptis į projekto administratorių arba statybos techninį prižiūrėtoją. Jie privalo patikrinti atliktų darbų kokybę ir pareikalauti, kad rangovas ištaisytų klaidas. Jei ginčo nepavyksta išspręsti vietoje, galima kreiptis į BETA arba Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
• Ar galima dalyvauti programoje, jei name jau atlikti daliniai darbai? Taip, tačiau valstybės parama bus taikoma tik tiems darbams, kurie dar nebuvo atlikti ir yra numatyti energinio efektyvumo didinimo plane. Todėl prieš teikiant paraišką būtina pateikti visų ankstesnių darbų dokumentaciją.

Gyventojų patirtis: šilčiau, tyliau ir pigiau

Daugiabučių renovacija Lietuvoje tapo viena populiariausių temų pastaraisiais metais - vis daugiau gyventojų ryžtasi modernizuoti savo namus, tačiau ne visi yra tikri, ar tai tikrai verta. Diskusijos kyla dėl kainos, darbų trukmės ir realios naudos.

Gyventojų atsiliepimai dažnai atskleidžia tikrąją renovacijos reikšmę - tai ne vien kosmetiniai pokyčiai, bet ir gyvenimo kokybės pagerėjimas, mažesnės išlaidos, didesnis saugumas ir šiluma namuose.

Gyventojų patirtis po renovacijos dažniausiai apibūdinama trimis žodžiais - šilčiau, tyliau ir pigiau. Pirmiausia pastebimas šilumos komforto pokytis. Net ir seniausiuose daugiabučiuose, kuriuose anksčiau buvo sunku išlaikyti pastovią temperatūrą, po renovacijos šiluma paskirstoma tolygiai.

Kitas akivaizdus privalumas - tylesnė aplinka. Trečiasis aspektas - ekonominė nauda. Sąskaitos už šildymą sumažėja 30-50 %, o kai kuriais atvejais net dar daugiau, ypač jei atnaujinta ir šildymo sistema.

Vienas dažniausių klausimų, kylantis prieš priimant sprendimą dalyvauti renovacijoje, - ar ši investicija tikrai atsiperka? Po renovacijos gyventojai dažniausiai pastebi akivaizdžiai mažesnes šildymo sąskaitas. Senos statybos daugiabučiuose šilumos nuostoliai anksčiau buvo milžiniški, o po modernizacijos šiluma nebeišgaruoja per sienas ar langus. Vidutiniškai sąskaitos sumažėja nuo 30 iki 50 procentų, o kai kuriais atvejais - dar daugiau. Finansinį palengvinimą suteikia ir valstybės parama. Dalis renovacijos išlaidų padengiama per Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) programas. Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali gauti iki 100 % kompensaciją, o kitiems taikoma dalinė parama. Be to, atnaujintas būstas įgauna didesnę rinkos vertę. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad renovuotuose daugiabučiuose esančių butų kaina gali padidėti 10-25 %.

Renovacija keičia ne tik pastatų išvaizdą, bet ir pačių gyventojų santykį su savo aplinka. Renovacijos pradžioje dažnai kyla diskusijų ir nesutarimų - vieni abejoja dėl išlaidų, kiti dėl darbų kokybės ar trukmės. Tačiau kai projektas įsibėgėja, atsiranda vieningas tikslas: kad namas būtų gražus, saugus ir ekonomiškas. Gyventojai pastebi, kad po renovacijos pakyla pasididžiavimas savo gyvenamąja vieta. Daugelis pradeda rūpintis aplinka, prižiūrėti želdinius, dažniau dalyvauja bendruose susirinkimuose. Renovacija padeda ne tik sutaupyti energiją, bet ir atkurti bendruomenės dvasią, kuri ilgainiui buvo priblėsusi.

Pavyzdžiai iš skirtingų miestų

• Vilnius: Dviejų kambarių buto savininkė Lina J. „Prieš renovaciją kiekvieną žiemą jausdavausi lyg gyventume skersvėjyje - langai leido šaltį, o šilumos sąskaitos buvo kosminės. Dabar viskas pasikeitė: sąskaitos sumažėjo beveik perpus, bute šilta net per šalčius.
• Kaunas: Inžinierius Vytautas K. „Po remonto mūsų namas atgijo. Fasadas švarus, laiptinė sutvarkyta, šildymo sistema veikia idealiai.
• Klaipėda: Pensininkų pora Irena ir Jonas V. „Baiminomės skolų, bijojome, kad nepajėgsime mokėti įmokų. Bet valstybė kompensavo mūsų dalį, todėl finansiškai nieko nepraradome.
• Alytus: „Anksčiau niekas nesikalbėdavo, kiekvienas gyveno atskirai. Dabar visi pažįstame vieni kitus, kartu sprendžiame reikalus, net vaikai žaidžia bendroje aikštelėje.

Šie atsiliepimai patvirtina, kad renovacija yra ne vien finansinis projektas - tai kokybinis gyvenimo pokytis.

Nors gyventojų patirtys geriausiai atskleidžia renovacijos poveikį kasdienybėje, specialistų nuomonės padeda suprasti, kodėl šis procesas svarbus iš platesnės - ekonominės ir energetinės - perspektyvos.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) analitikai teigia, kad vidutinis daugiabutis po renovacijos sutaupo apie 40-50 % energijos, o kai kuriais atvejais - dar daugiau. Šie skaičiai reiškia mažesnes šilumos sąskaitas, mažesnę taršą ir tvaresnį miestų vystymąsi.

Architektai ir inžinieriai pabrėžia dar vieną aspektą - pastato ilgaamžiškumą. Kiekviena investicija į fasado, stogo ar šildymo sistemos atnaujinimą prailgina namo gyvavimo laiką bent keliems dešimtmečiams.

Ekspertai taip pat pastebi, kad renovacija turi psichologinį efektą - atnaujintas būstas didina pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, gerina gyventojų savijautą ir net mažina socialinę įtampą tarp kaimynų. Todėl tiek specialistai, tiek gyventojai sutaria - renovacija verta kiekvienos investuotos minutės ir euro.

Lentelė: Renovacija Lietuvoje skaičiais

tags: #graziausia #daugiabucio #renovacija