Lietuva garsėja savo gamtos grožiu ir žmonių meile puoselėti aplinką. Kasmet rengiami konkursai, skirti išrinkti gražiausiai tvarkomas sodybas, skatina gyventojus rūpintis savo aplinka, puoselėti tradicijas ir kurti jaukią gyvenamąją erdvę.
Šiame straipsnyje apžvelgsime gražiausiai tvarkomų sodybų konkursus Lietuvoje, jų nugalėtojus ir sodybų puoselėjimo tradicijas.
Konkursų Tikslai ir Vertinimo Kriterijai
Konkursų tikslas - skatinti gyventojus puoselėti savo namų valdas, sodybas, kaimus, miestelius, ugdyti gyventojų kūrybiškumą, norą išradingai tvarkyti savo gyvenamas teritorijas, puoselėti tradicijas.
Komisija vertina bendrą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų atitikimą to krašto tradicijai, sodybos pastatų architektūrines detales, puošybą, mažosios architektūros įkomponavimą.
Vertinimo kriterijai:
- Bendras sodybos vaizdas kraštovaizdyje
- Gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymas
- Pagrindinių fasadų atitikimas krašto tradicijai
- Sodybos pastatų architektūrinės detalės ir puošyba
- Mažosios architektūros įkomponavimas
Kauno Rajono Gražiausios Sodybos
Kauno rajone vykstančiuose konkursuose dalyvauja įvairios sodybos - nuo profesionalų kurtų landšaftų iki pačių gyventojų rankomis puoselėjamų kampelių. "Rudens sambarių" šventėje Raudondvaryje pagerbti savivaldybės rengiamo konkurso laureatai, išdalyti prizai - architektės Violetos Beigienės ir skulptoriaus Danieliaus Sodeikos sukurti mažosios architektūros elementai.
Komisija atsižvelgia į tai, ar sodyboje išsaugoti etnografiniai bruožai, tačiau vis labiau vertinamas natūralumas ir gamtos artumas. Komisijoje yra ir architektės, kurios sako: čia viskas padaryta kaip iš vadovėlio, viskas atitinka reikalavimus. To mes negalime nepastebėti. Tačiau mes neskatiname žmonių samdyti architektų ar landšafto specialistų.
Vis daugiau pakaunės gyventojų gražiai tvarkosi ne tam, kad kažkas atvažiuotų, pažiūrėtų ir įvertintų, o patys dėl savęs. Susidaro įspūdis, kad vis daugiau žmonių ne patys tarnauja savo kiemui, o tas kiemas jiems tarnauja.
Žymiausios Kauno rajono sodybos:
- E. Keblikienės sodyba Kačerginėje: Išskirtinis landšaftas, kuriame dera gėlynai ir daržas.
- Danguolės ir Arūno Januševičių sodyba Neveronyse: Įvairūs žolynai, gėlynai, alpinariumai, šiltnamiukas ir darželis.
Kelmės Rajono Gražiausios Sodybos
Kelmės rajone taip pat vyksta gražiausių sodybų konkursai, kuriuose vertinamas sodybų originalumas ir išpuoselėtumas. Komisija rinkosi net į kelis posėdžius. Buvo daug ginčų. Galiausiai nuspręsta miestų kategorijoje pirmąsias vietas skirti kelmiškei Eugenijai Fetingienei, tytuvėniškiams Laimai ir Gintarui Zaleckams.
Pačiu gražiausiu pripažintas Šaukėnų seniūnijos Vėžalių kaimo gyventojų Adelės ir Dainiaus Latvėnų vienkiemis. Antroji vieta atiteko Kristinai ir Sauliui Zagurskams iš Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pavydų kaimo.
Panevėžio Rajono Gražiausios Sodybos
Panevėžio rajone komisija aplanko seniūnijų siūlomas sodybas ir išrenka gražiausias. Nuo kovo mėn. Įvyko Panevėžio rajono savivaldybės organizuojamas konkursas gražiausiai sutvarkytoms sodyboms ir bendrosioms erdvėms išaiškinti.
Miesto ir/ar miestelių sodybų kategorijoje gražiausiai tvarkoma pripažinta Ramygalos seniūnijoje Ramygalos mieste esanti Gerdos ir Vytauto Navikų sodyba. Vienkiemių sodybų kategorijoje geriausiai įvertinta Jolantos ir Gintauto Čiplių sodyba, puošianti Rimaisų kaimą (Ramygalos sen.), antrąją vietą pelnė Pašiliuose (Miežiškių sen.) puoselėjama Rūtos ir Viliaus Pilkauskų sodyba.
Vienkiemių sodybų kategorijoje pirmoji vieta skirta Dalios ir Algio Atkočiūnų sodybai „Visas dangus“, esančiai Krekenavos seniūnijoje Žibartonių kaime. Antroji vieta atiteko Irenos ir Eugenijaus Galvanauskų sodybai, puošiančiai Paįstrio seniūnijoje esantį Pakaušių kaimą.
Etnografinių Sodybų Išsaugojimas
Ypatingas dėmesys skiriamas etnografinių sodybų išsaugojimui, ypač saugomose teritorijose. Konkursu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas, skatinti saugoti tradicinės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius valstybiniuose parkuose.
Komisija vertina, ar sodyboje išsaugoti tradiciniai elementai, atspindintys regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą. XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos ir priklausiusios garsiam kryždirbiui Tomui Miškiniui, Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime esančios sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai.
Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį. Komisijos narės, etninės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės nuomone, lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste.
Sodybą sudaro:
- Pastatai (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.)
- Želdiniai (sodas, gėlių darželis, medžiai)
- Kiemo erdvės
- Mažosios architektūros formos (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.)
Šios formos atspindi regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą.
Išvados
Gražiausiai tvarkomų sodybų konkursai Lietuvoje skatina gyventojus puoselėti savo aplinką, išsaugoti tradicijas ir kurti jaukią gyvenamąją erdvę. Konkursuose dalyvauja įvairios sodybos - nuo profesionalų kurtų landšaftų iki pačių gyventojų rankomis puoselėjamų kampelių. Ypatingas dėmesys skiriamas etnografinių sodybų išsaugojimui, atspindinčių regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą.
Šie konkursai ne tik puošia Lietuvą, bet ir skatina bendruomeniškumą bei meilę savo kraštui.
tags: #graziausiai #tvarkomos #sodybos