Kėdainių rajonas - tai Europos kultūros paveldo dalis, kurioje dera nuostabūs miškai, žemės ūkio naudmenos ir tūkstantmečius menantys archeologijos, istorijos bei gamtos paminklai. Kartu puikiai dera išvystytos paslaugos turistams, vietinių gyventojų svetingumas ir renginiai.
Šalia vandens telkinių, antropogeninės veiklos nesužalotos gamtos apsuptyje Jūsų laukia kaimo turizmo sodybos. Čia turistams sukurtos puikios sąlygos pailsėti prie ežerų, pasimėgauti vandens ir miško teikiamais malonumais.
15min skaitytojams pristato gražiausių Lietuvos sodybų, kuriose galima ne tik pramogauti, bet ir apsistoti ilgesniam laikui, rinkinį. Šias vietas atrinkome vadovaudamiesi trimis kriterijais: vidaus interjero, aplinkos įrengimo ir siūlomų kasdienių pramogų spektro.
Sodybos Kėdainių Rajone: Ar Vertos Dėmesio?
Kėdainiai - nuo XIV a. pabaigos savo istoriją skaičiuojantis miestas, visais laikais garsėjęs kultūrų įvairove, savitu architektūriniu stiliumi. Čia išlikęs vienas iš septynių senamiesčių Lietuvoje, kuriame - vingiuojančios senosios gatvelės, prekybos aikštė, XVI-XIX a.
„Kėdainiuose gyveno didinga Radvilų giminė, kitos garsios istorinės asmenybės, įvairių tautybių atstovai: žydai, lenkai, rusai, gudai, net škotų būta. Ir visi jie kažką Kėdainiams paliko. Šiame mieste stovi kone visų didžiųjų religijų maldos namai - mūrinė Šv. Jurgio ir medinė Šv. Juozapo katalikų bažnyčios, cerkvė, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios. Taip pat dvi didžiulės sinagogos Senojoje Rinkos aikštėje, kurios, deja, sovietiniais laikais buvo paverstos sandėliais. Ir, žinoma, vienas iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų“, - pasakoja Renata.
Renata priduria, kad Kėdainiai - labai jaukus ir žalias miestas. „Šalia vieno iš jų - Smilgos - aš ir gyvenau. Pavasarį jis taip patvindavo, kad kartą vanduo beveik buvo pasiekęs mūsų daugiabutį, - prisimena televizijos laidų vedėja. - Labai mėgau eiti pasivaikščioti palei Smilgą.
Pasak Renatos, šios daržovės - vienas iš tų produktų, be kurių Kėdainių kraštas neįsivaizduojamas. „Kėdainiuose net vyksta tradicinė Agurkų šventė! Šias daržoves auginantys žmonės žino daugybę marinavimo, rauginimo ir kitokių agurkų konservavimo būdų bei receptų. Buvusi kolegė yra užkietėjusi agurkų marinavimo asė - jos dėka pirmąkart ragavau su garstyčiomis ir gelsvėmis marinuotų agurkų.
Gardūs ir kėdainiškių virtinukai. „Pirmąkart jų paragavau savo mokyklos valgykloje. Iki tol buvau valgiusi tik paprastų bulvinių blynų ir apie jokius Kėdainių blynus net nebuvau girdėjusi. Patiko! Todėl jau netrukus juos pradėjau kepti namie. Visgi dariau viską taip, kaip ir paprastiems bulviniams blynams, tik maltos kiaulienos į vidų dėdavau. Tačiau po kiek laiko iš vienos senutės sužinojau neva tikrąjį Kėdainių blynų receptą.
Bulves ir svogūnus sutarkuoti, į tarkius sudėti visus likusius produktus (be riebalų) ir gerai išmaišyti. Jei yra daug skysčio, nusemti. Įdarą ruošti taip: imti dalį maltos kiaulienos ir dalį jautienos. Sumaišyti su druska, prieskoniais, smulkiai sukapotu svogūnu. Pusę mėsos pakepinti keptuvėje su šaukštu kiaulienos taukų ir paskui sumaišyti su likusia žalia mėsa. Į įkaitintą aliejų keptuvėje dėti šaukštą tarkių, ant jų mėsos įdaro ir ant viršaus dar vieną šaukštą tarkių. Gerai apkepti iš abiejų pusių. Galima valgyti ir tik keptuvėje iškeptus blynus. Tačiau dar skaniau, jei juos kelioms minutėms pašausite į 180 °C temperatūros orkaitę arba krosnį.
Pusryčiai su bitėmis ir alpakomis: Sodyba „Pas bitininką“
Vidurio Lietuvoje šurmulio netrūks. Kaimo turizmo kompleksą „Pas bitininką“ sudaro ir pokylių salės, kuriose renkasi amžiną meilę vienas kitam prisiekę įsimylėjėliai su svita, ir poros ar šeimos poilsiui skirtuose nameliuose.
Kaplių kaime esanti pramogų ir poilsio dermė lankytojus paperka senuoju geruoju tradiciniu būdu - išpuoselėtu Aristavos tvenkinio kraštovaizdžiu su privačia paplūdimio zona. Sodyba turi didelį privatų kiemą su takeliais, gėlynais, skulptūromis, pavėsinėmis, o viešnagės metu galima naudotis lauko kepsnine, žaisti tinklinį, mini golfą, pirtintis arba iki soties žvejoti. Jeigu pasiseks, pakliūsite ir į žūklės turą.
Rūpesčius nusiplausite tvenkinio vandenyje į jį pasileidę nuo lieptelio arba skrosdami jį valtimi, plaustais, irklentėmis bei vandens dviračiu.
Rytais terasose pusryčiausite, tikėtina, ne vieni: iš teritorijoje esančio mini zoologijos sodo pasižmonėti, būna, užsuka draugiški nusiteikusi alpakų porelė. Nejaugi ir viena kita bitė nepasirodys viešint „Pas bitininką“?
Kunigaikštiškas paveldas ant Šušvės kranto: Sodyba „Šušvė“
Bičių dūzgimas girdisi ir kitoje Kėdainių rajono pusėje, Jūratės ir Eriko Augustinavičių kaimo turizmo sodyboje „Šušvė“. Ko gero, nereikia būti pasikausčiusiu geografu, kad suprastum, jog ši vietelė bus įsikūrusi ant vienos švariausių ir vaizdingiausių Lietuvos upės Šušvės kranto.
Sodybos šeimininkas yra bitininkas, tautinio paveldo produkto - midaus - gamintojas ir žinovas. Tačiau ne vien degustacijoms amatininko sodybon plaukia smalsuoliai: juos čia traukia 1-3 dienų baidarių žygiai Šušve. Tikri žygiai pasibaigia turi lietuviška pirtele arba kubilu.
Be to, iš „Šušvės“ sodybos patogu aplankyti ir kitus svarbius Radvilų miesto Kėdainių objektus.
Šiame straipsnyje sužinojote, ką įdomaus galima rasti Kėdainių rajone. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje. Kėdainiuose stovinčią bažnyčią fundavo kunigaikščiai Radvilos, baigta statyti XVII a. viduryje, renesanso stiliaus, išliko beveik nepakitusi. Itin įspūdinga Nyderlandų manierizmo stiliaus ąžuolinė sakykla ir ąžuolo paneliai, puošia XVII a. sietynas. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs sarkofagai - XVII a.
Kėdainiuose esančios dvaro sodybos minaretas pagal savo paskirtį - kviesti maldai - niekuomet nebuvo naudojamas. Aivaną, mečetę ir minaretą apie 1880 m. parkui papuošti pastatė valdų savininkas, vokiečių kilmės rusų armijos generolas grafas Eduardas Totlebenas. Kaip įtvirtinimų inžinierius jis dalyvavo Rusijos karuose su turkais, jiems atminti galbūt ir pastatė musulmoniškus kulto pastatus. Sklido kalbos, kad turįs musulmonę mylimąją, kuri čia melsdavosi. Totlebeno rūmai buvo susprogdinti 1944-aisiais, mečetė ir aivanas sunyko. Minaretas rekonstruotas, prie jo gali patekti per senąjį peizažinį XIX a.
Kėdainiuose vietos gyventojai liuteronų bažnyčią kartais vadina vokiečių bažnyčia, nes apie ją praeityje telkėsi visa Kėdainiuose gyvenusių vokiečių kultūrinė ir tautinė veikla. Ji baigta statyti 1679 metais. Vidaus sienoje išliko meniška paminklinė lenta su lotynišku įrašu Adomui Freitagui - gydytojui ir garsiam karinių įtvirtinimų inžinieriui, Kėdainių gimnazijoje dėsčiusiam matematiką. Bažnyčia vertinga savo santūriomis renesansinėmis formomis, šio stiliaus paminklų išliko nedaug. Interjere - unikalios XVII amžiaus freskos.
Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (skersmuo - 1,70 m, apimtis - 5,4 m, aukštis - 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Kėdainiuose apie 1527 m. gimęs Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas. M. Daukša - ryški lietuvių raštijos formavimosi asmenybė. Jis buvo švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
1995 m. oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. čia įrengta granito lentelė su iškaltomis šalies geografinio vidurio koordinatėmis.
Šeteniai - poeto, rašytojo, vertėjo, publicisto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė. Vaikystės prisiminimus apie gimtuosius Šetenius ir Lietuvą rašytojas nešiojo širdyje visą gyvenimą, jie atsispindi eilėraščiuose bei garsiajame romane „Isos slėnis“. 1999 m. ant Nevėžio upės šlaito, buvusiame svirne, įkurtas rašytojo Česlovo Milošo kultūros centras - kultūros ir mokslo židinys. Jame vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos, veikia Česlovui Milošui skirta ekspozicija.
1863 m. sukilimo muziejus buvo įkurtas 1993 metais, XVIII a. vokiečių kilmės barono Stanislovo Šilingo dvare. Būtent čia kunigas Antanas Mackevičius suformavo sukilėlių būrį ir stojo į atvirą kovą prieš carizmą. Čia išvysi sukilėlių ginklų, asmeninių daiktų, dokumentų, eksponuojami žymiausių Lietuvos grafikų bei tapytojų dailės kūriniai, atspindintys sukilėlių kovas bei įamžinantys jų atminimą. Šalia muziejaus - Paberžės bažnyčia, statyta liaudies meistrų. Čia saugomi bene žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai ir altorius. Bažnyčioje, senojoje klebonijoje bei svirne išvysi unikalias Tėvo Stanislovo ,,saugotuves" - bažnytinio meno, metalo plastikos, skulptūros, tapybos ir kt.
Apibendrinant, Kėdainių rajonas siūlo įvairias galimybes kokybiškam poilsiui: nuo jaukių sodybų gamtos apsuptyje iki kultūrinio paveldo objektų. Nesvarbu, ar ieškote ramybės gamtoje, ar aktyvių pramogų, šis regionas turi ką pasiūlyti kiekvienam.
Sodybos Kėdainių Rajone:
- „Graikinė“ - Vincentavos k., Josvainių sen., Kėdainių raj.
- Jono Viščiaus sodyba - Kebonių k., Kėdainių sen., Kėdainių raj.
- „Medžiotojų sostinė“ - Kunionių k., Josvainių sen., Kėdainių raj.
- „Senas malūnas“ - Ažytėnų k., Krakių sen., Kėdainių raj.
- „Šušvė“ - Plinkaigalio k., Krakių sen., Kėdainių raj.
- „Prie upės“ - Kunionių k., Josvainių sen., Kėdainių r.
- „Zaraza“ - Tubių k., Kėdainių r.
Dažniausiai užduodami klausimai apie sodybas Kėdainių rajone:
- Kuriose sodybose Kėdainių rajone geriausios kainos?
- Kurios sodybos yra geriausios Kėdainių rajone?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone įsikūrę ant ežero kranto?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone šiuo metu siūlo akcijas, nuolaidas?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone geriausiai tinka šeimai su vaikais?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone siūlo pirtį, sauną?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone siūlo karšto vandens kubilą?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone siūlo masažines vonias (jacuzzi)?
- Kuriose sodybose Kėdainių rajone yra baseinai?
- Kurios sodybos Kėdainių rajone priima svečius su naminiais augintiniais?
tags: #graziausios #kedainiu #raj #sodybos