Svajodami apie rojaus kampelį namuose, dažniausiai įsivaizduojame erdvias, saulės nušviestas, vaismedžiais iš visų pusių apsuptas, rožėmis kvepiančias ir ramybe alsuojančias kaimo sodybas. Tačiau ir pačiame miesto centre, mažame žemės lopinėlyje galima sukurti įspūdingus gėlynus ir rasti vietos nuošaliems poilsio kampeliams.
Kaimo turizmo sodyba "Auksinis Ąžuolas" #0055
Lietuva Europos žemėlapyje
Įkvepiančios Sodybų Kūrimo Istorijos
Tuo įsitikino verslininkai Dalė ir Rimantas Židuliai, 10 arų sklypelyje kuriantys vieną gražiausių sodybų Jurbarke. Kelis dešimtmečius užmiestyje gyvenę Židuliai prieš penkiolika metų nusprendė atsisakyti ne vieną apdovanojimą už aplinkos puoselėjimą pelniusios sodybos - sovietmečiu statytą namą jau reikėjo remontuoti, tušti stovėjo nenaudojami ūkiniai pastatai, vis daugiau priežiūros reikėjo sodui ir gėlynams. „Vaikams užaugus pamatėme, kad visko turime per daug. Be to, mūsų verslas sezoninis, daugiausia darbo turime vasarą, kai ir sodybai reikia kasdienio dėmesio. Nutarėme statyti perpus mažesnį namą ir gyventi komfortiškai“, - pasakojo D.Židulienė.
Erdvės Planavimas ir Iššūkiai
Jurbarkietė tikina, kad 20 arų sodyba užmiestyje turint darbus - tikrai per didelė, nes tokioms erdvėms prižiūrėti reikia daug laiko ir jėgų. D.Židulienės tėvai įsikūrę 6 arų sklypelyje, tad radę 10 arų sklypą miesto centre verslininkai neišsigando nei nepatogios jo konfigūracijos, nei didžiulio nuolydžio. Ilgame ir siaurame sklype nebuvo lengva suplanuoti viską, ko reikia šeimos gyvenimo būdui - erdvius kiemus savaitgaliais aplankančių trijų sūnų automobiliams ir iškyloms, jaukų pokalbių kampelį ramiems vasaros vakarams, sodybą puošiančius gėlynus, vaismedžių sodą ir į akis nekrentantį daržą. Bet kai žinai, ko nori, ir jau turi patirties taisydamas ankstesnes klaidas, pasak D.Židulienės, nesunku įsivaizduoti, kaip viskas turėtų būti.
Sodybos pavyzdys Jurbarke
Sėkmę Nešantys Akmenys
Pradėję statybas Židuliai iškart ėmėsi ir gėlynų - be jų neįsivaizdavo namų jaukumo. Trijų metrų nuolydį turinčiame sklype šeima nutarė įsirengti originalų alpinariumą. Akmens apdirbimo įmonę daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus sukūrę Židuliai geriausiai žino, kokie gražūs ir originalūs yra lauko rieduliai, todėl Jurbarko karjeruose patys juos rinkosi, tvirtino šlaitus ir prie vakarinės sklypo ribos kasė į žemę - kad atrodytų kuo natūraliau.
D.Židulienė tikina, kad prie akmenų labiausiai tinka spygliuočiai, todėl jų šiuose namuose - devynios galybės. „Akmenys - klasika, o spygliuočiai man patinka, nes gražu, kai ir žiemą žaliuoja, lapų nemeta - nereikia vargti juos iš akmenų rankiojant. Be to, spygliuočių formų ir spalvų įvairovė leidžia sukurti originalius, riedulių grožį išryškinančius derinius“, - džiaugiasi savo darbu namo šeimininkė. Ji alpinariume nenaudoja jokio mulčio, nes vertina tik natūralumą.
Moteris sako, kad tai laiko ženklai, suteikiantys rieduliams daugiau spalvų ir originalumo. Ant akmenų mėgsta karstytis ir šokinėti visas būrys Židulių anūkų - jiems čia viskas leidžiama, nes jurbarkiečiai įsitikinę, kad mindžiojamas akmuo įgauna dar daugiau savitumo.
Laiko Paskirstymas ir Grožio Puoselėjimas
Nors daugeliui atrodo, kad sodybai prižiūrėti reikia labai daug laiko, D.Židulienė tvirtina, kad žolei nupjauti, gėlynams išpurenti, augalams prižiūrėti užtenka vienos dienos per savaitę. „Tai ir yra mažos sodybos pranašumas - viską gali suspėti padaryti savęs neapsunkindamas, nepervargdamas. Norint komfortiškai jaustis ir džiaugtis gyvenimu, reikia rasti laiko pasigėrėti tuo, ką pats sukūrei ir ką gamta dovanoja - nieko nėra gražiau už besiskleidžiantį gėlės pumpurą, rasos lašelius ant lapų, voro paliktus artėjančio rudens piešinius. Skubėdamas, bėgdamas nuo vieno darbo prie kito, to niekada nepastebėsi“, - tvirtina jurbarkietė.
Gražiausių Lietuvos Sodybų Apžvalga
15min skaitytojams pristato gražiausių Lietuvos sodybų, kuriose galima ne tik pramogauti, bet ir apsistoti ilgesniam laikui, rinkinį. Šias vietas atrinkome vadovaudamiesi trimis kriterijais: vidaus interjero, aplinkos įrengimo ir siūlomų kasdienių pramogų spektro.
Sodybos Molėtų rajone:
Argi rimta sodybų vasaros savaitgaliams apžvalga galėtų būti pradėta ne nuo ežeringiausių Lietuvos kraštų? Juose yra išlikusių unikalių sodybų su kluonais. Viena tokių stūksto Pagulbio kaime ir užburia čia net ore tvyrančiu didingumu - jausmas toks, tarsi būtum ne sodybvietėje, o kokioje šventykloje. Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį atgimusi sodyba buvo atnaujinta suprantant apie tai, kas yra autentika ir paveldas.
Vilkmergės sodyba - gamtos apsuptyje
Sodybos Kėdainių rajone:
Vidurio Lietuvoje greičiausiai klasikinė muzika neskambės, tačiau šurmulio netrūks. Kaimo turizmo kompleksą „Pas bitininką“ sudaro ir pokylių salės, kuriose renkasi amžiną meilę vienas kitam prisiekę įsimylėjėliai su svita, ir poros ar šeimos poilsiui skirtuose nameliuose.
Ko gero, nereikia būti pasikausčiusiu geografu, kad suprastum, jog ši vietelė bus įsikūrusi ant vienos švariausių ir vaizdingiausių Lietuvos upės Šušvės kranto. Sodybos šeimininkas yra bitininkas, tautinio paveldo produkto - midaus - gamintojas ir žinovas.
Sodybos Šalčininkų rajone:
Iš prosenelių atėjo ne vien šiandien nacionaliniu paveldu tapę gaminiai, bet ir ypatingas lietuviškas trobesių statymo būdas, kuomet pirkia sujungiama su tvartu po vienu stogu, o darinys pavadinamas „rūmu“. Iki šiol vienas toks „rūmas“ pūpso Dieveniškių istorinio regioninio parko etnokultūriniame draustinyje, Grybiškių kaime, ant Gaujos upelio kranto. Atnaujintas jis tapo etnografine sodyba poilsiui „Po vienu rūmu“.
Sodybos Šilutės rajone:
Nuo dviračių ir pakrančių į Kuršių marias kateriais persikelti siūlo Lietuvos Venecijoje vadinamoje Minijoje esanti kaimo turizmo sodyba „Ėvė“. Restauruotas XIX a. statybos didysis pievininkų laukininkų namas buvo kartu su ūkiniais pastatais - staldu, skūnia ir rūsiu.
Sodybos Jonavos rajone:
Ne vien lietuviškąją Veneciją turime, bet ir nuosavą Šveicariją. Joje 15min dėmesį patraukė prie Šveicarijos tvenkinio, kurio dydis siekia net 14 ha, esanti Survilų šeimos kaimo turizmo sodyba.
Sodybos Raseinių rajone:
Gamtos apsuptyje, prie Dubysos upės, įsikūrė kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“. Tiesiogine to žodžio prasme į pakalnę nuvingiuoti galėsite naujai teritorijoje atsiradusia smagiausia trasa vaikams - nuotykių kalnu.
Sodybos Varėnos rajone:
Kai kurios sodybvietės siūlo iš jų sugrįžti ne vien su papildytu nuotraukų archyvu, bet ir visai naujais įgūdžiais. Dzūkijos nacionaliniame parke galite aptikti tradicinę dzūkišką Linos Černiauskienės sodybą, subalansuotą jaukiam šeimos poilsiui gamtoje.
Sodybos Kretingos rajone:
Padvarių tvenkinio pakrantėje įsikūrusi sodyba „Vienkiemis“. Neapsigaukite: šiame vienkiemyje nebūsite vieniši, kadangi jame verda tikras gyvenimas. Sodyba gausiu pramogų pasirinkimu ideali ne tik vienišiems keliautojams, bet ir šeimų su vaikais poilsiui, kurios gali įsikurti kelių tipų kambariuose bei ant Akmenos kranto esančiuose nendrių kepurėmis pasipuošusiuose poilsio nameliuose.
Sodybos Anykščių rajone:
Unikaliu rojaus kampeliu pasigirti gali ir Anykščių rajonas, kuriame ne tik kūno, bet ir sielos poilsį siūlo „Barono vila“. Čia, tarp dviejų krantų, tyvuliuoja ežeras, kvepia miškas ir į tolius driekiasi pievos.
Sodybos Klaipėdos apskrityje:
Na norisi mums tos jūros vasarą, ir ką dabar? Pajūryje taip pat knibžda sodybos ir sodybėlės. Dėmesio vertas 8-vietis rąstinis namelis su pirtimi ir kubilu ant Šventosios upės kranto. Sodyba „Akmeninė sala“ ideali gausesnei šeimai, mėgstančiai poilsiauti aktyviai
Sodybos Utenos rajone:
Nuostabiame gamtos prieglobstyje Utenos rajone, 130 ha uždaroje teritorijoje, įsikūrė elnynas. Romantiškiems vakarams - „NerDas Villa“ oazė dviems asmenims medžiu kvepiančiose vilose. Sodybos teritorija apima 4 ha kraštovaizdžio, kurį kuria trys skirtingo dydžio tvenkiniai, miškų apsuptis ir po visą teritoriją išsibarsčiusios vilos.
Rusnės Kaimo Turizmo Sodybos
Rusnės miestelis neretai yra pavadinamas lietuviškąja Venecija. Tačiau nesuklystumėte, jei šį mažą taškelį Lietuvos žemėlapyje pavadintumėte kaimo turizmo sodybų sostine. Vos 1,4 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje yra bent 15 kaimo turizmo sodybų.
D. Drobnienė įsitikinusi, kad ne. „Kiekviena sodyba turės svečių tiek, kiek dirbs jos šeimininkai. Jeigu sodyboje dirbs tik samdomi žmonės ir nebus šeimininkų, - daug svečių jie neturės. Kaimo turizmo suvokimas yra toks - svečią turi sutikti šeimininkas. Nuo to, kaip tu prisiimsi svečius, priklausys, ar jie čia atvažiuos dar kartą. Priimame juos svetingai, todėl turime tokių, kurie pas mus atvažiuoja jau 10-15 metų“, - džiaugiasi D.
Saulėgrąžų Laukai Lietuvoje
Dabar Lietuvoje jų matome įspūdingus, didelius laukus! Be to Lietuvoje kuriasi ir nauji saulėgrąžų parkai bei sodybos. Jei norite ne tik pasigrožėti šiomis gėlėmis, bet ir pamatyti, kaip jos atrodo natūralioje aplinkoje, saulėgrąžų laukai Lietuvoje: TOP gražiausių vietų gidas padės atrasti vietas, kur saulėgrąžos stūkso lyg geltonas miškas.
Saulėgrąžų parkai:
- Valdeikių kaimas, šalia Burbiškio dvaro.
- Šilėnai, Vilniaus rajonas.
- E. Šventežerio kaimas.
- Gučiūnų kaimas.
- Prie pat Balbieriškio ženklo, važiuojant nuo Alytaus pusės.
Saulėgrąžų laukas Lietuvoje
Biržuvėnų Dvaro Sodyba
Mediniais pastatais užstatytos dvarų sodybos sudaro labai svarbią, bet greitai nykstančią bajorijos materialinės kultūros dalį. Tokios sodybos dominavo Lietuvoje iki XIX a. Biržuvėnų sodyba - viena gražiausių ir unikaliausių Žemaitijos sodybų.
Pagrindinį dvaro kiemą formuoja iki mūsų dienų išlikę XVIII a. mediniai statiniai. Tai vienintelis ir paskutinis XVIII a. vidurio medinio dvaro reprezentacinio kiemo pavyzdys Lietuvoje. Nors dvaro pastatai buvo ne kartą pakeisti ir pertvarkyti, struktūros principas, tūriai ir juose slypinti XVIII a. Biržuvėnų dvaro sodyba yra labai sena, minima jau kryžiuočių kronikose.
Dvaro istorija
XV a. čia buvo karališkasis dvaras. 1637 m. žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas dvarą pardavė pajūrio seniūnui Aleksandrui Vainai. 1670 m. Nuo to laiko dvaras Gorskių šeimai priklausė iki 1940-ųjų. Gorskiai Biržuvėnų dvarą valdė beveik 300 metų.
Sodybos Formavimosi Etapai
Galima įvardyti du sodybos formavimosi etapus. Pirmasis siejamas su M. Gorskio ir O. Vainaitės šeima, kai susijungus dviem turtingoms šeimoms buvo sukurta reprezentacinė rezidencija. Būtent kaštelionas M. Gorskis ir suformavo dabartinį kiemą, pastatė puošnius barokinius rūmus, dvi oficinas ir arklidę. Antrą kartą sodyba buvo pertvarkyta panaikinus baudžiavą, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, dvarą valdant A. Gorskiui.
Biržuvėnų dvaras
Išlikę Statiniai
Iki mūsų dienų sodyboje išliko 22 statiniai ir jų liekanos, želdiniai, tvenkiniai, sakraliniai objektai. Dvare yra neįprastų reliktų. Pavyzdžiui, ant tvenkinio kranto pastatytas medinis paskenduolių kryžius, kuriame buvo žymimi tvenkinyje paskendę žmonės. Dvaro teritorijoje yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinaitės. Šiaurės vakarinėje sodybos dalyje, ant kalvos, apaugusios mišku, tebėra ir Gorskių šeimos kapinės.
Visas sodybos planas išliko nepakeistas, tačiau ką nors keisti čia būtų buvę gan sunku: reprezentacinis kiemas turėjo būti sausas, erdvus ir matomas iš toli - tam buvo tinkama tik vienintelė vieta ant kalvelės, prie tvenkinio ir upės. Tradiciškai prie dvarų įkuriami miesteliai būdavo už upės. Upė atskirdavo skirtingo sluoksnio gyventojus ir apsaugodavo nuo iš miestelio į dvarą plintančių ligų ar gaisrų.
Pagrindiniai Sodybos Pastatai
Pagrindinis sodybos pastatas - stačiakampio formos, puošnios medinės architektūros dvaro rūmai. Nors jie turi XX a. pradžiai būdingų stiliaus bruožų, viduje vis dėlto išlikę pirmieji M. Gorskio pastatyti XVIII a. rūmai. Rūmų interjerai buvo be galo puošnūs.
Sodybų Rinkimai ir Kriterijai
Žinoma. Man patinka, kad gražiausios sodybos kasmet tampa apkalbų objektu ir sukelia šaršalą: vieni žavisi, kiti peikia, kiti tyliai stebi ir bando atsirinkti, kurios pusės nuomonę sau prisiimti, ir taip po truputį formuoja savąją. Graži sodyba yra ir menas ir mokslas, o vertintojų pas mus Lietuvoje panašiai tiek, kiek neetatinių krepšinio teisėjų.
Pagrindiniai kriterijai vertinant sodybas:
- Visumos ir dermės sukūrimas.
- Estetiškos detalės.
- Tinkamas pateikimas ir fotografijos.
Vilkmergės Sodyba
Straipsnį apie gražiausias Lietuvos sodybas inicijuoja „Vilkmergė“. Sodyba įsikūrusi vienoje gražiausių Kauno regiono vietų - Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje. Pagrindinio pastato pirmąjame aukšte įrengta salė pobūviui iki 80 asmenų. Sodybos teritorija yra didelė, prižiūrima, apšviesta ir saugoma visą parą. Kur beeitum, įrengti takeliai, galima pasivaikščioti, pasedėti ant suoliuko prie obels ar ramiai pasisupti ant sūpynių laiptais nusileidus prie Nevėžio. Sodyboje daug erdvių, kur galima surengti sveikinimus, fotosesiją ar civilinės santuokos ceremoniją. Aplink nėra jokių kaimynų, supa tik gamta, ošiantys medžiai, čiulbantys paukščiai ir retkarčiais užklystantys gyvūnai.
tags: #graziausiu #sodybu #idejos