Gruzdžių Dvaro Sodybos Istorija: Architektūros Paminklas Šiaurės Lietuvoje

Šiaulių rajone, netoli Šiaulių, glūdi Gruzdžių miestelis, kuriame stūkso vienas didžiausių Šiaurės Lietuvos architektūros paminklų - buvusi Gruzdžių dvaro sodyba. Šis dvaras - tai daugybės įspūdingų statinių kompleksas, tačiau, deja, metams bėgant, didžioji dalis teritorijos virto griuvėsių, šiukšlių ir brūzgynų sankaupa.

Gruzdžių dvaro karvidė (Šiaulių r.)

Dvaro Istorija ir Savininkai

Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XVI a. vidurio. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais jis priklausė Šiaulių ekonomijai. Čia šeimininkavo tokie didikai kaip Chodkevičiai, Valavičiai, Radvilos, Sapiegos, Sobieskiai.

Nuo 1793 m. Gruzdžių dvarą valdė grafas Platonas Zubovas, garsėjęs įspūdingais turtais. Šis grafas buvo paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas, kuriam ši padovanojo dvarą ir suteikė grafo titulą. XIX a. II p.-XX a. pr. daugelis Žemaitijos dvarų čia diegiamomis pažangiomis ūkininkavimo technologijomis, steigiamomis žemės ūkio mokyklomis pagarsėjo juos valdant grafų Zubovų giminei.

Zubovai šią dvaro sodybą valdė iki 1858 m., o vėliau ją įsigijo Aleksandras Naryškinas, kurio giminės šeimininkavimas tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo. Naryškinai Gruzdžius valdė 1858-1915 metais. Lietuvoje nedaug kas žinoma apie Gruzdžių ir Žagarės dvarų šeimininkus grafus Naryškinus. Tyrinėti šios giminės istoriją prieš keletą metų ėmėsi architektūros istorikė Sigita Gasparavičienė.

Dmitrijus Naryškinas, gyvendamas santuokoje su M.Arsenjeva Barteneva, susilaukė šešių vaikų. Šeima ilgą laiką gyveno Sankt Peterburge. D.Naryškiniui 1866 m. mirus, Gruzdžių šeimininku tapo jo ir Marijos Bartenevos sūnus Georgijus (Grigorijus) Naryškinas (1848-1924), kuris buvo vedęs Elizabetą Harriettą Knight (1850-1931). Jie ir buvo paskutinieji Gruzdžių dvaro savininkai, su jais sietinas ir iki šiol išlikusių didingų „plytų“ stiliaus pastatų atsiradimas Gruzdžių dvare.

Pasak S. Gasparavičienės, „1922 m. Lietuvoje pradėjus žemės reformą, visi jų dvarai buvo nusavinti. Georgijus Naryškinas, tuo metu su šeima gyveno Londone Šiaurės Kensigtono rajone Čarlzo aikštėje nuosavame name Nr. 63, tačiau formaliai skaitėsi ir Lietuvos piliečiu. Netekęs ir visų turtų Rusijoje, labai skurdo. Diplomatiniais kanalais kreipėsi į Lietuvos valstybės įstaigas, bandydamas sulaukti bent kokios kompensacijos už atimtas valdas Lietuvoje, tačiau bergždžiai. Prieš mirtį 1924 m. Žagarės ir Gruzdžių dvarus testamentu užrašė žmonai ir dukrai Anai (sūnus Borisas mirė 1922 m. Londone). Teko praeiti tikrus kančių kelius kol galų gale, tik įsikišus Lietuvos Respublikos prezidentūrai, 1936 m. Anai Naryškinai buvo grąžintas, kaip nenusavinta žemės norma, nedidelis Žagariškių palivarkas ir 300.000 litų kompensacija.

XIX a.-XX a. I p. dvaro šeimininkai čia lankydavosi retai, bet jie domėjosi vakarietiškais ūkininkavimo pasiekimais, juos pritaikydavo dvare.

Dvaro Architektūra ir Ūkinė Veikla

Valdant Zubovams ir Naryškinams, Gruzdžių dvaro sodyboje vyko daugybė statybų. Įdomu, kad daugiausiai dėmesio skirta ne rūmų puošnumui ir didybei, o ūkiniams pastatams. Taip jau nutiko, kad šis dvaras visuomet buvo reikšmingesnis kaip ūkinis vienetas, o ne kaip reprezentacinė, gyvenamoji sodyba. Šeimininkai čia lankydavosi retai, todėl dvare kasdien būdavo tik jo administratorius ir kiti tarnautojai.

Spėju, kad aptartieji Naryškinai labai didžiavosi sėkmingu ūkiu. Gal dėl šios priežasties ūkiniams pastatams ir buvo skirta tiek daug dėmesio - jie išpuošti įspūdingomis architektūros detalėmis iš raudonų, geltonų plytų, akmens, medžio, tinko.

Gruzdžių dvaro arklidė-namas (Šiaulių r.)

Pavyzdžiui, dar ir dabar dvaro sodyboje rymo trijų tarpsnių vandens bokštas, prie kurio prišlietas ir vienaaukštis maniežas. Iš pirmo žvilgsnio net sunku suprasti, kokios paskirties galėjo būti šis pastatas.

Gruzdžių dvaro vandens bokštas su maniežu (Šiaulių r.)

Būtina paminėti ir karvides. Esu beveik tikra, kad tokių karvidžių Lietuvoje daugiau nerastume... Šio statinio fasadui pompastiškumo suteikia du šoniniai šešiakampiai bokšteliai, įkomponuoti ties centriniu rizalitu. Gal karvėms toks grožis ir neturėjo reikšmės, bet jei dvarininkams norėjosi pasipuikuoti prieš kitą to meto aukštuomenę, tai ši karvidė turėjo nustebinti ne vieną. Dvaras turėjo ir kelis arklidžių pastatus. Vienas iš jų - raudonplytis, puoštas skaldytais akmenimis ir dantytomis geltonų plytų mūro briaunomis, mediniu bokšteliu ir kitomis grožybėmis.

Dar vieni dėmesį patraukiantys Gruzdžių dvaro sodybos statiniai - istorizmo ir „plytų stiliaus“ garinis malūnas bei džiovykla. Jie puošti reljefiniais plytų apvadais, profiliuotais karnizais ir kitais elementais. Neeilinių formų ūkinių pastatų čia yra daug: didžiulė oficina, kumetynas, svirnas, sandėlis, tvartai, daržinė, ekonomo namas ir kt.

Gruzdžių dvaro rūmai buvę paprasti, tačiau ganėtinai masyvus. Manoma, kad jie statyti dar 1740-1769 m., o perstatyti 1817 m.

Dvaro Likimas Tarpukariu ir Šiandien

XIX a. pab. Pirmojo pasaulinio karo metais Naryškinai iš Gruzdžių pasitraukė. Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, dalį be šeimininkų buvusio dvaro savo žinion perėmė Žemės ūkio departamentas. Žemės buvo nuomojamos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai. 1923 m. dvaro sodyboje buvo įsteigta, vėliau keletą kartų reorganizuota, iki 2008 m. veikusi žemesnioji žemės ūkio mokykla.

1988 m. dvaro pieninę įsigiję R. ir V. Mataičiai, joje įrengė gyvenamasias patalpas bei juodosios keramikos dirbtuves. Kitų pastatų likimas liūdnesnis. Nepaisant to, kad XIX a. II p.-XX a. pr. sodyboje iškilę vadinamojo „plytų“ stiliaus pastatai 2008-2010 m. Gruzdžių dvaro sodybos kompleksas kaip regioninės reikšmės valstybės saugomas objektas 1992m. įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Kompleksui priklauso 29 XIX a. pab.-XX a. pr. datuojami objektai: rūmai, oficina, ledainė, pieninės pastatas, garinis malūnas su sandėliu, džiovykla, ekonomo namas, trys kiti namai, kumetynas, svirnas, svarstyklių pastatas, pirmosios ir antrosios arklidės-namai, karietinė, vežiminė, vandens bokštas su maniežu, trys tvartai, trys ūkiniai pastatai, daržinė, karvidė, kiaulidė bei parko fragmentai.

Nors šie rūmai jau nebetinkami gyvenimui, panašu, kad juose kažkas krebžda... Krebžda ir kai kuriuose kituose pastatuose... Nors jie visi pavojingi. Net man pačiai vaikštant po dvaro sodybos teritoriją pasigirdo garsus traškesys - įlūžo dalis svirno stogo.

Tądien Gruzdžių dvaro sodyboje žliugsėjo purvynai, mėtėsi žabarai, šiukšlės ir girdėjosi senų autentiškų statinių vaitojimas. Deja, bet kartais būna jau per vėlu...

Gruzdžių Dvaro Sodybos Dabartinė Būklė

Šiandien dvaro kompleksui priklauso daugiau nei trisdešimt statinių, dalis jų privatizuota, dalis priklauso valstybei, kai kurie pastatai yra kultūros paveldo objektai, kiti - menkaverčiai statiniai. Dauguma pastatų avarinės būklės.

VĮ „Turto bankas“ Komunikacijos skyriaus vadovė Asta Slapšienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad nuo 2022 m. lapkričio mėn. „Turto bankas“ Gruzdžių dvare nevaldo nė vieno pastato. 2022 m. įvyko paskutinis viešas aukcionas, kuriame šioje teritorijoje likęs pastatas buvo parduotas privačiam asmeniui.

A. Gruzdžių dvaro kompleksas jau pradėtas tvarkyti. Yra išlikę daugiau nei 20 istorinių pastatų. Tiesa, neblogai išsilaikę yra tik keletas akmens ir mūro pastatų, dalis kitų nugriuvę, susmegę į žemę, kitų likę tik sienų fragmentai. Kai kurie statiniai priklauso naujiesiems savininkams, dviejuose pastatuose jau anksčiau yra apsigyvenę vietiniai žmonės, kai kurie objektai priklauso Šiaulių r.

Gruzdžių Dvaro Sodybos Kompleksui Priklausantys Objektai

tags: #gruzdziu #dvaro #sodyba