Grynasis Turtas: Apskaičiavimo Formulė ir Svarba Įmonės Finansinei Būklei

Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.

Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje, o tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.

Apyvartinis kapitalas - tai įmonės verslui vystyti ir palaikyti reikalingos lėšos. Sakykime, nauja įmonė pasistato pastatus, nusiperka visą reikalingą įrangą, tačiau norint pradėti realią veiklą dar reikia turėti lėšų ir žaliavoms nusipirkti, darbuotojams sumokėti ir pan.

Plačiau apyvartinio kapitalo apskaičiavimas nėra sudėtingas - paprastai visus duomenis galima rasti įmonės balanse. Bet, žinoma, gali būti atvejų, kuomet tiksliai įvertinti apyvartinį kapitalą yra kiek sudėtingiau. Žemiau yra pateiktos kelios skaičiavimo formulės, tačiau pirmoji yra tradicinė, tik ji nebus visuomet teisinga.

Grubiai skaičiuojant, apyvartinis kapitalas yra lyg trumpalaikiam turtui minus trumpalaikiams įsipareigojimams. Skaičiuojant apyvartinį kapitalą rimtesnėje analizėje, dažniausiai reikėtų remtis antrąja formule, kuri eliminuoja iš apyvartinio kapitalo grynuosius pinigus bei jų ekvivalentus, taip pat ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus.

Taip pat yra ir su grynaisiais pinigais: grynieji pinigai daugeliu atveju yra tik „santaupos“, finansinis rezervas ar panašus kaupinys. O įmonės dažniausiai turi lanksčias kredito linijas, iš kurių gali atsiskaityti nenaudodamos grynųjų pinigų kaip apyvartinio kapitalo dalies. Tačiau kalbant apie grynuosius pinigus atsiranda daugiau niuansų.

Jei įmonės neturi kredito linijos (ar ji visuomet maksimaliai išnaudota), tuomet jos priverstos kažkiek pinigų naudoti apyvartiniame procese (bet tokių pinigų priskyrimas prie apyvartinio kapitalo priklausytų nuo analizės tikslo). Tuo tarpu dar sudėtingiau pasidaro, jei įmonei reikia grynųjų pinigų tiesioginiame verslo procese, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje - kasose.

Apyvartinio kapitalo formulės:

• (1) Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai įsipareigojimai
• (2) Apyvartinis kapitalas* = Nefinansinis trumpalaikis turtas - Nefinansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai = (Trumpalaikis turtas - Finansinis trumpalaikis turtas) - (Trumpalaikiai įsipareigojimai - Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai) = Atsargos + Gautinos sumos + Sumokėti avansai - Mokėtinos sumos - Einamieji sukaupti įsipareigojimai

*Antroji formulė tiksliau atspindi 'veiklos apyvartinį kapitalą‘, ir yra tikslesnė, tuo tarpu (1) formulė yra tradicinė.

** Skaičiuojant pagal (2) formulę, grynuosius pinigus reikėtų traktuoti dvejopai: jei jie būtini verslo procese, tuomet skaičiuojant apyvartinį kapitalą apyvartoje naudojama pinigų dalis turėtų būti priskirta prie trumpalaikio turto.

Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus. Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo.

Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.

J. Ėlaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Tačiau jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.

Svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai:

• Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
• Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
• Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.

Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?

Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.

Likvidumo rodikliai:

• Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.
• Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai. Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.

Kiti svarbūs rodikliai:

• Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas. Šis koeficientas parodo, kokia turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus.
• Turto apyvartumas naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.

Pelningumo rodikliai:

• ROA (turto pelningumas) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių.

ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams.

Žinoma vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius. Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.

Nenustebkite surade, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.

Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Taip pat svarbu bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu, veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu ir EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai.

Šie rodikliai dažniausiai yra lyginami su planuotomis sąnaudomis (biudžetu) per tą patį laikotarpį.

Įmonės savininkų nuosavybę sudaro akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Lentelė. Pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų skaičiavimo formulės

tags: #grynasis #turtas #apskaiciuojamas