Architektūra yra meno šaka, apimanti statinių ir jų kompleksų projektavimą bei statybą, taip pat pastato meninę išraišką. Ji atspindi gamtines sąlygas, visuomeninius santykius, gamybos pobūdį, mokslo ir technikos pažangą, istorinius ir nacionalinius kultūros savitumus. Architektūros kūrinio pagrindas - jo erdvinė ir tūrinė sąranga, kuri priklauso nuo statinio paskirties, konstrukcijos ir meninės kompozicijos.
Architektai, projektuodami gyvenamuosius namus sodybose ar priemiesčiuose, pirmiausia atsižvelgia į aplinkos diktuojamą situaciją ir planuojamas pastato funkcines erdves, užsakovo poreikius ir estetinį skonį, išorės ir vidaus patalpų jungtis, medžiagų ir paviršių charakterį. Daug skirtingų architektūrinių projektų sodybose ir priemiesčiuose sukūrė architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“.
Vienas iš įdomiausių pavyzdžių - gyvenamasis namas Utriuose, kurį projektavo architektai Gintautas Natkevičius, Rimas Adomaitis ir Raimundas Babrauskas.
Solidus individualaus gyvenamojo namo įvaizdis formuojamas komponuojant du stačiakampius tūrius sujungiant skaidria ašimi. Pagrindiniame fasade pasitinka aiški kreipiančioji tarsi jungtis, bet kartu tarsi pleištas. Tarp dviejų šviesių tūrių įkabinta ažūriška minimalistinė horizontalė formuoja menamą stogelį virš pagrindinio įėjimo. Vidinėje erdvėje ši jungtis persilieja į erdvų holą ir akcentuojama ažūriška laiptine.
Išorėje regimi tūriai betarpiškai siejami ir su funkciniu planu. Aukštesniajame tūryje, pirmame aukšte šiek tiek paaukštintoje, vientisoje erdvėje dėstomos virtuvės, valgomojo ir svetainės zonos. Taip, pasak projekto autorių, tarsi pabrėžiama gyvenamojo kambario svarba žmonių gyvenime. Antrame šio tūrio aukšte įrengti du vaikų kambariai. Vizualiai mažesniame tūryje suplanuotos labiau ramybės reikalaujančios patalpos: darbo kambarys ir tėvų miegamasis. Dar žemiau šioje dalyje įrengtos ūkinės patalpos ir garažas. Pastato ryšys su aplinka mezgamas ne tik įprastomis išraiškos priemonėmis, iš svetainės besidriekiančia terasa, bet ir per galimybę užlipti ant stogo.
Šis namas, pastatytas 2006 metais, yra 424 m2 ploto ir įsikūręs Utrių kaime, Klaipėdos rajone.
Tapybiškas Minijos slėnis savo grožiu užburia ne vieną keleivį. Sklypas ant šlaito su atsiveriančia panorama į vaizdingą slėnį - jau dalis architektų, šioje vietoje projektuojančių gyvenamąjį namą, užduoties. Pasak projekto autorių, sklypo vieta ir užsakovo profesija (jis - verslininkas, prekiaujantis gyvulininkystės produktais) paskatino juos improvizuoti Nojaus arkos tema.
Didelio ploto pastatą sudaro du maždaug 30 laipsnių kampu sujungti pailgi stačiakampiai tūriai, iš kurių vienas palaipsniui atsiplėšia nuo žemės ir didesnioji jo dalis kybo ore kaip laivo pirmagalys. Jo konsolei panaudota monolitinė gelžbetonio konstrukcija. Pastatas laivą turėtų priminti ir dėl horizontalių tamsaus maumedžio lentų apdailos.
Į viršų šaunančio tūrio galas yra visas įstiklintas vitrininiais langais, tad persimato ir sukelia lengvumo įspūdį, harmonizuojantį pastato kompoziciją. Arčiau upės esančiame tūryje - pirmasis aukštas dideliais vitrininiais į upę atsuktais langais. Jo centre įrengta virtuvė, nuo kurios į vieną pusę išdėstyti svetainė ir valgomasis, o kitoje pusėje - priepirtis, pirtis, mažas baseinėlis ir darbo ar laisvalaikio kambarys.
Į šį aukštą patenkama iš lauko nuo gatvės pusės ir iš šono, iš automobilių pastogės po ore kybančiu antruoju tūriu. Abu įėjimai susiduria vestibiulio ir laiptinės erdvėje, sujungiančioje abu tūrius. Antrajame, kabančiame tūryje įrengtas antras aukštas su trimis miegamaisiais ir dviem vonios kambariais. Stikliniame „laivo smaigalyje“ įrengtas didysis, tėvų miegamasis. Interjere jaukumą siekta sukurti netradicinėmis priemonėmis, ryškiausios - neuždengto betono sienos ir pilkos akmeninės plytelės.
Šis projektas - puikus šiuolaikinės architektūros ir gamtos darnaus sugyvenimo pavyzdys, kuriame atsiskleidžia architektų profesionalumas ir gebėjimas įsiklausyti į kliento poreikius bei aplinkos diktuojamas sąlygas.
Gyvenamasis namas Utriuose. Šaltinis: pilotas.lt
Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ ragina susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji - įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Siekiama, kad parodą lydinti paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“ - proga aptarti dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoti, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei ir kaip jie koreliuoja su naujai priimtame Architektūros įstatyme minimais, o Europos Komisijos dar 2009 m.
Parodoje pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai: kluonas (arch. G. Nainytė), „Brolis Timber“ paviljonas („Aketuri“), svečių namai „Nakcižibis“ („Arches“), „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“), namas Utriuose („G. Natkevičius ir partneriai“), vila G („Ambraso architektūros biuras“), terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm“), advokatų kontoros interjeras („Plazma“), vilos Juodkrantėje („Erdvės norma“), vila prie Kalvių ežero („ABVP“), „Swedbank“ terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“), Namas Žvėryne (rekonstrukcija) („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas), Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto km. („VAS“, arch. Kęstutis Kisielius,Vytautas Augustinavičius), Namas N. Bajoruose („ABVP“, arch. Vida Vyšniauskienė, Vilius Adomavičius), Namas „Pušies šakos“ („Arches“, arch. Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola), Namas Vilniuje („Aketuri architektai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius), Kaimo turizmo kompleksas Trakų raj. („LG projektai“, arch.
Architektūrinio projektavimo procesas | Forma, orientacija ir saulės šviesa
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ tęsia jau aštuntus metus vystomą Interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį archmap.lt, kuriame pristatomi šių dienų kūrėjų darbai: 2018 m. planuojama papildyti informacija apie naujus architektūros objektus, architektūrinius konkursus.
Kartu reaguojama į itin ryškų architektūros kritikos stygių - 2018 m. bus tęsiamas profesionalios architektūros kritikos straipsnių ciklas apie naujai pastatytas ir rekonstruotas regionines bibliotekas, kurį kuruos miesto sociologė dr. Dalia Čiupailaitė.
archmap.lt pastoviai papildomas naujais objektais, svarbia informacija. Objektų diapazonas platus tiek geografiškai (jie stovi ir Metelių regioniniame parke, ir Anykščiuose ar Vilniuje), tiek paskirčių aspektais (pradedant visuomeniniais pastatais, viešosiomis erdvėmis, baigiant individualiais gyvenamaisiais namais).
Virtualus architektūros muziejus. Šaltinis: architektorius.lt
Taip pat bus tęsiama nuo 2015 m. suaktyvinta mokslinė- tiriamoji veikla tinklapyje,kuri pritraukia daugiau skaitytojų. Publikacijų skilčiai bus parengti aštuoni architektūros kritiniai bei tiriamieji, apžvalginiai straipsniai.
Bus tęsiamas darbas privačiuose architektų archyvuose. Šios iniciatyvos tikslas - skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
2017 metų tikslas pasiektas įgyvendinus šiuos uždavinius: 1) toliau tyrinėti privatūs G. Janulytės- Bernotienės, G. Natkevičiaus bei A. ir G. Prikockių archyvai ir pagal vieningą Virtualaus architektūros muziejaus fondų sistemą kaupta nepriklausomos Lietuvos ar ankstyvesnių laikotarpių medžiaga, ji skaitmeninta ir įkelta į Virtualaus architektūros muziejaus tinklapį; parengti interviu su žymiais architektais, sukūrusiais eilę raiškių, kokybiškų pastatų: Gražina Janulyte- Bernotiene, Gintautu Natkevičiumi bei Asta ir Gintaru Prikockiais; 2) parengti ir publikuoti 6 tiriamieji, apžvalginiai, kritiniai straipsniai XX a. Lietuvos architektūros aktualijų temomis (kuratorius - architektas, hum. m. dr. D. Linartas, straipsnių autoriai sociologė, soc. m. dr. R. Čepaitienė, architektas V. Kuliešius ir kt.); 3) tinklalapis programiškai tobulintas; 4) viešinta informacija, susijusi su Virtualiu architektūros muziejumi.
Architektūros kritika - būtinas sveiko architektūrinio gyvenimo dėmuo. Tai nėra tik naujų (dažniausiai išskirtinių) statinių pristatymas architektams skirtose medijose, jų estetikos, kompozicijos aprašymas.
Šio straipsnių ciklo tikslas - analizuoti architektūrą ne vien kaip estetinį, kompozicinį, tūrių ir struktūrinių sprendimų darinį, bet sieti šių klausimų analizę su tuo, kam šie pastatai yra skirti - jų programa, institucija ir naudotojų veiklos galimybėmis juose.
Paroda Lietuvos architektų sąjungos būstinėje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) eksponuojama iki š.m. lapkričio 13 d., ją galima aplankyti darbo dienomis 9:00-17:00 val.
Kiti Gintauto Natkevičiaus projektai:
- Vilniuje - gyvenamojo namo D. Poškos gatvėje 61 (2006)
- Gyvenamojo namo Pučkorių gatvėje 11 Vilniuje (su architektais R. Adomaičiu, R. Babrausku, T. Kuleša, 2007) rekonstrukcija
- Kaune - prekybos centro Sostinė su administracinėmis patalpomis rekonstrukcija (su architektu M. Mickevičiumi)
- Biurų pastatas Pentacom (su architektais R. Adomaičiu, M. Mickevičiumi, abu 2005)
- Daugiafunkcis kompleksas Bokštas (su architektais G. Čepurna, M. Mickevičiumi, A. Natkevičiūte, E. Spūdžiu, 2007)
- Kauno jėzuitų gimnazijos mokomojo korpuso priestatas (su architektu G. Čepurna, 2008)
- Gyvenamasis namas Braškių gatvėje (su architektu M. Mickevičiumi, 2011)
tags: #gyvenamasis #namas #utriuose