Gyvenamosios patalpos įrengimas palėpėje: reikalavimai ir patarimai

Palėpė - erdvė tarp stogo ir viršutinio namo aukšto, ir ji yra visų daugiabučio namo gyventojų bendra nuosavybė. Jei prieš daugelį metų palėpės buvo skirtos sandėliavimui, tai šiais laikais ši patalpa įgavo visai kitokią paskirtį. Palėpės tapo madingomis, o jų poreikis ir toliau pastebimai didėja.

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms.

Būsto įrengimas palėpėje sudėtingesnis ir dažnai - brangesnis, tačiau galimybės - kur kas didesnės. Išskirtiniu jį paverčia, pirmiausia, jo šeimininkai. Tačiau taip unikalūs namai bus ypatingoje vietoje, jei juose bus ypatingas interjeras, išplanavimas. Dar viena sritis, kurioje butas gali išsiskirti - erdvė.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos reikia žinoti norint įsirengti gyvenamąją patalpą palėpėje.

Dokumentų tvarkymas

Kad palėpė džiugintų, reikia ne tik gero apšvietimo, patalpų projekto, bet ir tinkamai susitvarkyti dokumentus. Vengdami galimų problemų, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) konsultantus daugiausia ir kreipiasi daugiabučių namų gyventojai.

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis. Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa.

Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, būtinas jų susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis. Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus - atsisakymus savo dalies.

Šiame etape taikytini statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai priklauso nuo to, kokiai statybos rūšiai priskiriami atliekami darbai, ar pastatas nėra įregistruotas kultūros vertybių registre, kokioje vietovėje yra pastatas, jei įrengiant palėpę bus keičiama pastato išvaizda (pvz., įrengiami stoglangiai), ir kt.

Tinkamai susitvarkius dokumentus, susitarus, daugiabučio gyventojai palėpėje gali įsirengti patalpas ne tik bendriems susiėjimams, bet ir šventėms.

Vonios kambario įrengimas palėpėje

Vonios kambario palėpėje įrengimas nėra užduotis iš lengvųjų. Ji reikalauja kruopštaus planavimo, tinkamo įrengimo bei kokybiškų medžiagų pasirinkimo.

Jeigu planuojate įsirengti vonios kambarį palėpėje jums reikės pradėti nuo išplanavimo ir vietos parinkimo. Rekomenduojama, kad skirtinguose aukštuose abu vonios kambariai būtų vienas virš kito arba bent netoli vienas nuo kito. Tokiu būdu paprastesnis vamzdynų sistemos įrengimas ir sujungimas. Taipogi priklausomai nuo kambarių skaičiaus ir palėpės erdvės išplanavimo reikėtų numatyti kur bus įėjimas į vonios kambarį: iš koridoriaus ar tiesiogiai iš miegamojo kambario.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo tai paprasta, tačiau ribotas palėpės plotas bei aukštis priverčia pasukti galvą apie funkcionalų išdėstymą ir standartinės schemos dažniausiai netinka. Todėl čia labai pasitarnauja interjero vizualizacijos. Pavyzdžiui palėpėje turime, tarkime 10 m2 grindų ploto patalpą ir mums reikia įsivaizdavimo, kaip ji atrodys su įranga ir kiek ji bus prieinama žmogaus ūgiui.

Verta prisiminti, jog vonios kambario planavimas palėpėje turi prasidėti kur kas ankščiau nei galvojate. Pirmasis žingsnis yra tinkama stogo šilumos izoliacija ir sandarinimas. Be tinkamai parinktų medžiagų, teisingai sumontuotos stogo konstrukcijos ir patikimos garų izoliacijos mūsų patalpa gali greitai pavirsti, švelniai tariant, į „grybų fermą“.

Tai ko gero viena atsakingiausių namo atitvarų, reikalaujanti daugiausiai kruopštumo įrengiant visus stogo sluoksnius. O svarbu todėl, kad šiltas ir drėgnas oras kildamas į viršų dėl nepakankamos izoliacijos gali kondensuotis dėl susidarančių šalčio tiltelių tam tikrose vietose. Norint to išvengti, būtina numatyti ir įrengti tinkamą ventiliaciją vonios patalpoje.

Kaip svarbu turėti efektyvią ventiliaciją, taip ne ką mažiau svarbu ir tinkamai įrengti sandarų garų izoliacinį sluoksnį šiltinamoje konstrukcijoje. Tai leis išvengti didelio vandens garų kiekio prasiskverbimo į stogo sluoksnius ir užkirs galimą drėgmės kondensaciją atitvaroje. O ir dėl tinkamos ventiliacijos drėgnas oras bus laiku pašalinamas iš patalpos. O jei kokia dalis garų ir prasiskverbs į stogą jie lengvai pasišalins iš šiltinimo medžiagos - jei tai bus akmens vata.

Reikia prisiminti, kad vonios patalpose būtina naudoti drėgmei atsparias gipso kartono plokštes.

Vonios funkcionalumą palėpėje riboja ne vien tik stogo posvyrio kampas, bet ir laikančiosios stogo konstrukcijos. Rekomenduojama, kad žemiausioje vonios patalpos vietoje sienos aukštis būtų bent 110 cm. Nes esant tokiam aukščiui, tokius prietaisus kaip bidė ar klozetą galima sumontuoti tiesiogiai ant sienos po nuožulniu stogu. Taip pat tokiame aukštyje galima pakabinti ir praustuvą, todėl juo naudojantis nereikės valytis dantų susilenkus. Deja tačiau pakabinti veidrodžio virš praustuvo jau negalėsite.

Jei sienos aukštis yra mažesnis, tuomet teks naudotis įvairiais pastatomais vonios aksesuarais ir pasukti galvą kaip patogiai išdėstyti prietaisus norint gauti funkcionalų vonios kambarį palėpėje.

Vonios kambaryje planuojant maudymosi erdvę, dažnai svarstome ir renkamės tarp dušo kabinos arba vonios įrengimo. Tačiau, kuomet visą tai norime padaryti palėpėje tai tampa dar sudėtingiau. Dušo kabinai įrengti turime ieškoti tinkamo aukščio vietos, kur tilptų standartinė kabina arba tenka ieškoti sprendimų su durimis ar stiklo pertvaromis pritaikytomis prie stogo posvyrio kampo. Standartinio tipo dušo kabinai įrengti turime surasti bent jau 2 metrus aukščio siekiančią erdvę turinčią bent pusantro kvadratinio metro plotą tam, kad kabina tilptų ir galėtume patogiai naudotis.

Na, o jeigu mes turime daugiau vietos, tuomet galime leisti savo fantazijai pasireikšti. Didelė vonios erdvė apjungta su daugiafunkcine dušo kabina, lietaus lašų dušu (angl. rain shower) ar kiti inovatyvūs sprendimai gali būti tikras malonumas. Ko gero geriausias pasirinkimas žvelgiant iš patogumo ir estetikos pusės įsirengti dušą be pado.

Nuožulnūs paviršiai problematiški ir iš interjero dizaino pusės, kadangi sudėtinga sukurti originalų interjero apipavidalinimą aplink juos. Atsižvelgiant į stogo konfigūraciją, suprantame su kokia situacija susidūrėme ir, kad išlyginti tą aštrių geometrinių figūrų vaizdą nėra lengviausia užduotis. Tai galima padaryti įkomponuojant apvalius veidrodžius, prabangesnius šviestuvus, tokiu būdu suteikiant vonios kambariui modernumo.

Paminėsiu ir tai, jog langai būtų didžiulis privalumas tokio tipo vonios kambaryje. Per juos įleistumėte saulės šviesos, ko dažniausiai ir trūksta tokio tipo standartinėse patalpose. Ir vien galimybė turėti vonią kurioje galima stebėti žvaigždes yra kažkas tikrai neįprasto.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Svarbu žinoti, kada reikalingas statybos leidimas ir projektas, norint įsirengti palėpę. Šiuos klausimus apibrėžia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.

Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Dar vienas svarbus įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

• Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu.
• Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
• Šiltnamius iki 80m2 galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Atsižvelgiant į stogo konfigūraciją, suprantame su kokia situacija susidūrėme ir, kad išlyginti tą aštrių geometrinių figūrų vaizdą nėra lengviausia užduotis. Tai galima padaryti įkomponuojant apvalius veidrodžius, prabangesnius šviestuvus, tokiu būdu suteikiant vonios kambariui modernumo.

tags: #gyvenamoji #patalpa #palepeje