Gyvenamojo namo kategorijos A, B, C: ką svarbu žinoti?

Ruošiantis statyti namą, viena iš svarbiausių užduočių yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Šiais laikais, kai siekiamybė yra energiškai efektyvūs namai, kaina jau nebėra pats svarbiausias rodiklis.

Statybos darbams atlikti gali būti samdomas statybos rangovas, turi būti sudaroma statybos rangos sutartis. Civilinis kodeksas nenustato privalomos rašytinės šios sutarties formos, todėl šios sutarties forma gali būti ir žodinė. Tačiau visais atvejais rekomenduotina sudaryti rašytinę sutartį. Priešingu atveju, iškilus teisiniam ginčui, labai pasunkėja įrodinėjimas: paprastai abi šalys skirtingai aiškina, kokios buvo sutartos statybos rangos sutarties sąlygos.

Namo pardavimas kiekvieno žmogaus gyvenime užima svarbią ir jautrią vietą. Juk ne tik namas yra parduodamas, bet ir pakeičiama ilgus metus puoselėta namo aplinka, bendruomenė bei kaimynai. Pakeičiama gyvenamoji vieta, galbūt netgi miestas ar šalis. Jei šį sprendimą teko priimti staiga ir neplanuotai, tai namo savininkams sukelia dar didesnį stresą. Kad namo pardavimas būtų sklandus, jam reikia kruopščiai pasiruošti.

Svarbu, kad apie parduodamą pastatą žinia būtų paskleista kuo plačiau, t. y. skelbimai turi atsirasti visuose NT portaluose Aruodas.lt, Skelbiu.lt, Domoplius.lt bei kitose skelbimų svetainėse. Ne mažiau svarbu atlikti ir „namų darbus”.

Visų pirma privalote turėti tvarkingus namo dokumentus. Susižiūrėkite ir įsitikinkite, kad tikrai nieko netrūksta. Bus reikalingos aiškios, gražios namo bei šalia jo esančio sklypo nuotraukos. Jei kieme netvarka, geriau ją pašalinkite, antraip ir nuotraukos bus netvarkingos, nepatrauklios.

Labai svarbu nustatyti teisingą gyvenamojo namo kainą. Ji priklauso nuo pastato būklės, vietovės, statybos metų, susisiekimo galimybių ir t. t. Per didelė kaina atbaidys pirkėjus ir jūsų parduodamas namas ilgai lauks naujo savininko.

Per maža kaina lygiai taip pat gali atbaidyti žmones, sukelti jiems įtarimą - o jums tai bus akivaizdus nuostolis. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad parduodant pigiau, namas bus greičiau parduotas. Kartais tai pasiteisina, tačiau tikrai ne visada.

Skelbimuose būtina nurodyti parduodamo namo privalumus, todėl reikia suprasti, ko ieško pirkėjai. Galbūt netoliese yra darželis ar mokykla? Tai tikrai galėtų būti patrauklu šeimai su vaikais; Gal namas stovi gražioje vietoje, gamtos apsuptyje? O gal mieste, kur netoli prekybos centras, parkas, biblioteka ir t. t.? Ar patogu iki jo nuvažiuoti nuosavu automobiliu? Gal netoli yra viešojo transporto stotelė? Gal namui priklauso nemažas žemės sklypas, kuriame galima įsirengti baseiną, nuosavą žaidimų ar sporto aikštelę, puoselėti gėlynus?

Užsiimti aktyviais namo pardavimo veiksmais bei reklama. Skelbimo įkėlimas į NT portalus tai tik 10 proc. viso darbo, kuris laukia.

Nusprendus namus parduoti, svarbu tinkamai tam pasiruošti. Kokių dokumentų reikia parduodant namą? - klausimas kylantis kiekvienam namo pardavėjui. Pateikiame dokumentų sąrašą, reikalingų namo pardavimui.

Namo dalies pardavimas - apie viską išsamiai. Parduodamos namo dalies bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą turtą. Jiems turi būti pasiūlyta ta kaina ir tos sąlygos, kuriomis namo dalis parduodama. Pasiūlymas gali būti žodinis arba notaro patvirtintas pranešimas raštu.

Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas bet ir mokestines pareigas. Toks turtas kartais gali būti apmokestintas net dukart: priimant dovaną ir ją parduodant. Plačiau apie tai, kuo ypatingas nekilnojamojo turto dovanojimas ir pardavimas skaitykite šiame straipsnyje.

Nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai taikomi gautam pelnui po turto pardavimo. Gyventojų pajamų mokesčio 15 proc. tarifu apmokestinamas turto pardavimo, įsigijimo bei leidžiamų atskaitymų kainų skirtumas.

Nekilnojamojo turto brokerio paslaugų kaina priklauso nuo būsimo sandorio, situacijos sudėtingumo, objekto likvidumo bei Jūsų norimos kainos.

Mažesnė patogių gyventi butų pasiūla ir nuolat kylančios jų kainos veja gyventojus skubėti įsigyti nekilnojamojo turto. Tačiau šios srities specialistai įspėja, jog priimant tokį sprendimą būtina įvertinti ne tik savo galimybes ir norus šiandien, bet ir išanalizuoti svarbiausius veiksnius, ateityje lemsiančius būsto kainą. Priešingu atveju investicijos į šią sritį gali tapti sunkia našta.

Stereotipas, jog laikui bėgant nekilnojamasis turtas pabrangs ir visais atvejais duos pelno, yra neteisingas. Tikėdamiesi uždirbti kai kurie žmonės ryžtasi įšaldyti nemažas lėšas pirkdami būstus, neatkreipdami dėmesio į kai kuriuos itin svarbius dalykus.

A kategorijai specialistai priskiria būstą, kuris buvo pastatytas ne vėliau kaip prieš 5 metus. Jis beveik be išlygų yra vertinamas kaip gera investicija, nes naujojo būsto rinkos vertė išsilaikys pakankamai ilgą laiką. Be to, toks būstas suteikia žymiai aukštesnę gyvenimo kokybę, nes yra šiuolaikiškai suplanuotas, taupus, šiltas ir patogus.

B kategorijos būstas - tai mūriniai, tačiau senesni nei 10 metų namai arba pokario metų statybos ir senamiesčiuose esantys senoviniai namai, kuriuose kapitalinis remontas buvo atliktas ne seniau kaip prieš 10 metų. “B” kategorijos būstas yra vertinamas kaip perspektyvi investicija, nes atsipirkimą ir vertę padeda išlaikyti prestižinė vieta bei ilgaamžė ir patikima pastato kokybė. Visais atvejais tokiems pirkiniams papildomos vertės suteikia gražus pro langus matomas vaizdas. Specialistai prognozuoja, kad geri butai ir namai artimiausius 20 metų gali kasmet brangti net iki 5 - 10 proc.

C kategorijai yra priskiriami prastesni būstai, esantys monolitiniuose, blokiniuose namuose, kurie senesni nei 10 metų. Tokį indeksą specialistai linkę suteikti ir individualios statybos namams, kuomet statybos vykdomos savarankiškai, t.y. be rangovo, todėl nėra garantijų, jog buvo paisyta įvairių technologinių statybos reikalavimų ir standartų.

Tokį būstą dažniausiai įsigyja jauni žmonės, kuriems reikalinga gyvenamoji vieta arba jie nori pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau ilgainiui planuoja šį būstą keisti ar išnuomoti. Daugiausiai blokiniuose namuose yra įsigyjami nedideli 2-3 kambarių butai. Atkreiptinas dėmesys, kad “C” kategorijos būsto vertės ilgesniam laikui paprastai nepakelia net ir kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, todėl įsigyjant tokį būstą labai svarbų įvertinti šios investicijos laikotarpį.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) turi keletą patarimų, palengvinsiančių supratimą apie tai, ką būtina žinoti norintiems keisti vienbučio gyvenamojo namo stogo dangą.

Norint išsiaiškinti, ar planuojamiems stogo keitimo darbams reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), reikia žinoti, kokios statybos rūšies darbus ketinama atlikti. Kai keičiama vienbučio gyvenamojo pastato stogo danga (nekeičiant laikančių konstrukcijų) atliekamas paprastasis remontas. Jeigu tas pastatas nėra kultūros paveldo statinys, tai tokiems darbams SLD gauti nereikia. Tokiu atveju nerengiamas ir projektas arba rengiamas tik statytojui (užsakovui) pageidaujant.

Jei keičiama vienbučio gyvenamojo pastato (kuris nėra kultūros paveldo statinys, taip pat šis statinys nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją arba kultūros paveldo vietovę) stogo danga ir pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.), tai būtų atliekamas statinio kapitalinis remontas. Tokiu atveju SLD gauti taip pat nereikia (išskyrus atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.), o projektas rengiamas statytojo (užsakovo) pageidavimu.

Jei atliekant vienbučio gyvenamojo pastato stogo dangos keitimą būtų perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys - ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan., tai tokiu atveju būtų atliekamas statinio rekonstravimas. Parengti rekonstravimo projektą ir gauti SLD privaloma, kai rekonstruojamas neypatingasis, ypatingasis statinys arba nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į aukštesnės kategorijos statinį.

Vilniaus savivaldybės teigimu, be architekto pagalbos susiprojektuoti ir gauti namo statybos leidimą asmuo negali. Projektuoti nesudėtingos kategorijos gyvenamąjį namą (iki 80 kv.m.), turi teisę asmenys, įgiję architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą. Projektuoti ypatingos ir neypatingos kategorijos gyvenamąjį namą, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai Ieva Liutkutė aiškino, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas ypatingojo ir neypatingojo gyvenamojo namo projekto rengėju (projekto vadovu) gali būti atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Nesudėtingojo gyvenamojo namo projekto rengėju (projekto vadovu) gali būti asmenys, įgiję architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą.

Nekilnojamojo turto projektas "PaJustis" Vilniuje. Šaltinis: citus.lt

Anot Lietuvos architektų rūmų pirmininko Luko Rekevičiaus, be architektūrinės projekto dalies neįmanoma gauti leidimo jokiam namui, išskyrus požeminius statinius. O architektūrinę dalį gali rengti tik atestuotas architektas.

Statyba žemės ūkio paskirties sklypuose

Praėjusiais metais Seime ir visuomenėje ėmė virti aršios diskusijos dėl Ūkininko ūkio įstatymo suteikiamų galimybių žmonėms žemės ūkio paskirties sklypuose statytis namus. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.

Inspekcija informuoja, kad už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pvz., naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia 150-300 eurų baudą, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje - 300-560 eurų. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia 50-1000 eurų baudą.

Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo, pasak A. Stačiokaičio, numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose.

Leidimas gyvenamajam namui privalomas visada, nepriklausomai nuo jo kategorijos. Jeigu gyvenamojo namo sklype yra statomi kiti nesudėtingi statiniai (aikštelės, pavėsinės, šiltnamiai ir kt.) statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingi tais pačiais atvejais.

Kriterijai, pagal kuriuos statiniai yra priskiriami nesudėtingiems statiniams, yra nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Būtina atsiminti, kad statant stogo neturinčius inžinerinius statinius būtina išlaikyti ne mažesnį negu 1 m atstumą iki sklypo ribos. Statant iki 8,5 m aukščio pastatą, šis atstumas yra 3,0 m. Norint sumažinti šį atstumą, būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.

Statinio projekto nereikia rengti ir statybą leidžiančio dokumento nereikia gauti, kai yra atliekami būsto paprastojo remonto darbai, nekeičiama pastato išorė ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys. Statinio paprastojo remonto statybos rūšiai priskiriami statybos darbai, kai atliekant statybos darbus yra nekeičiamos (nepertvarkomos, nestiprinamos, nesilpninamos, nekeičiamos) statinio laikančiosios konstrukcijos. Ar pertvarkomos konstrukcijos yra laikančiosios, turėtų nustatyti specialistai. Kitais atvejais statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento būtinumą nustato Statybos įstatymas ir statybos techninis reglamentas.

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai.

Energinė klasė tikrai nėra vienintelis, o ir ne pagrindinis dalykas, lemiantis pastato kokybę. Žinoma, mažesnės sąskaitos už šildymą visada džiugina, tačiau sveikam ir patogiam gyvenimui to tikrai neužtenka.

Prie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo neseniai užbaigtas statyti kelių butų eksperimentinis namas, bendrovės „Citus“ projektas „Aeronamai“ pretenduoja į aukščiausių energinio efektyvumo klasių A++ ir „Passivhaus“ (tarptautinį pasyvaus namo) sertifikatus.

Švariausia energija - iš gamtos. Turbūt ne vienas yra pratęs sunerimti, kai dideli lašai pradėję kristi iš dangaus ir tamsūs debesys perspėja: „Vėl neuždariau prieš išeidamas langų balkone, viskas bus šlapia!“. Šiandien tuo rūpintis naujus langus įsidėję gyventojai neturėtų - naujausių technologijų sensoriai pajutę pirmuosius lašus patys užveria stoglangius ir langus.

Nors tokio būsto tipo, kaip kotedžas, formaliai net neegzistuoja, jo populiarumas tarp pirkėjų vis auga. Dažniausiai tai dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.

Statant A++ energinio sertifikato siekiantį „Aeronamų“ projektą Kaune, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo įdiegta „Danfoss Link“ šildymo sistema, leidžianti visiems keturiems butams individualiai reguliuoti šildymą ir efektyviai panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą geoterminę energiją.

Pasyvus namas su PAROC akmens vata. Šaltinis: paroc.lt

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai Ieva Liutkutė aiškino, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas ypatingojo ir neypatingojo gyvenamojo namo projekto rengėju (projekto vadovu) gali būti atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Nesudėtingojo gyvenamojo namo projekto rengėju (projekto vadovu) gali būti asmenys, įgiję architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą.

Statinių kategorijos pagal paskirtį:

Anot Lietuvos architektų rūmų pirmininko Luko Rekevičiaus, be architektūrinės projekto dalies neįmanoma gauti leidimo jokiam namui, išskyrus požeminius statinius. O architektūrinę dalį gali rengti tik atestuotas architektas.

Tačiau, nesudėtingų statinių projektą bei būti projekto vadovu gali rengti ir statybos inžinierius. Bet net ir nesudėtingam pastatui reikalinga architektūros dalis. Labai daug nesudėtingų namelių statomi soduose, kur labai užspaustos erdvės, daug interesų, todėl ypač svarbu, kad nauji statiniai nesugadintų esamos situacijos. Dėl šios priežasties atestuoto architekto dalyvavimas - itin svarbus.

tags: #gyvenamojo #namo #kategorija #a #b #c