Gyvenamojo Namo Vėdinimo Įrengimo Reikalavimai

Vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti sveiką ir komfortišką aplinką patalpose. Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas: tik namo ventiliacija.

Oro Apykaitos Normos

Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal higienos normas arba atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei. Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":

• Optimalus higienos reikalavimai. Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos.
• Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui. Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose.
• Pilnas komfortas - kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.
• Minimalus fiziologiniai reikalavimai. Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
• Normalaus drėgnumo palaikymas. Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Lauke oro drėgnumas nėra pastovus. Žiemą, kai temperatūra ~0ºC, lauko ore drėgmės yra vos 2g/m³, o šiltuoju laikotarpiu - gali siekti 10g/m³ (būtent tiek reikia turėti patalpoje, kad prie +22ºC drėgnumas neviršytų 60%).
• Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas. Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
• Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį. Siekiant užkirsti kelia mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą.

Be to, oro apykaita skaičiuojama ir pagal:

• Namo šildymas arba vėsinimas.
• Pasyvaus vėsinimo funkcija.
• Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Apykaitą galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Priimama, kad infiltracija nėra reikšminga ir ji gali tik truputi pagerinti pasitrenktą oro kokybę.

Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai- mažesni reikalavimai oro kokybei). Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36m³/h.

Rekomenduočiau į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą atsižvelgti tik tuomet kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiema iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą. O sistemą reikėtu rinktis tokia, kuri leistų efektyviai vėsinti patalpas vasaros naktį.

Rasojantis langai rodo per aukštą drėgnumą gyvenamose patalpose, o jį sąlygoja vėdinimo trūkumas ar jo nebuvimas. Ir jei Jūsų būste nėra spręstas vėdinimo klausimas, vadinasi prie jo teks grįžti. Čia būtina akcentuoti, jog lokaliniai ventiliatoriai įrengti vonioje ir virtuvėje dar nereiškia jog vėdinimo klausimas yra išspręstas.

Vėdinimo filosofijos esmė juk labai paprasta - turi būti užtikrintas nuolatinis šviežio oro pritekėjimas į gyvenamąsias patalpas ir nepertraukiamas oro šalinimas iš pagalbinių patalpų (vonia/tualetas/virtuvė/sandėliukas).

Viena aktualiausių problemų, kuri gali atsirasti renovavus daugiabutį namą - atsiradęs pelėsis. Apšiltinus namo atitvaras, Jūs padidinote ir pačio statinio sandarumą. O tai reiškia jog dabar reikia žengti sekantį žingsnį - įrengti vėdinimo sistemą.

Senesnės statybos pastatuose oras natūraliai cirkuliavo per nesandarumus sienose, langų rėmuose, durų angose. Su šiuolaikiniais būstais situacija kardinaliai priešinga: užsandarinami taip, kad joks oro gurkšnis nei į namus patenka, nei iš jų išsprūsta. Grynu oru nebekvėpuoja ne tik patalpos už maksimaliai apšiltintų sienų, bet ir tarp jų gyvenantys žmonės.

Kas yra rekuperacinė vėdinimo sistema, koks įrengimo procesas, kiek jis kainuoja ir ar apskritai įmanoma apsieiti be tokios paslaugos? Rekuperacinės vėdinimo sistemos veikimo principas gana paprastas: patalpose sumontuojamas mechaninės ventiliacijos įrenginys su šilumos rekuperacija, išvedžiojami oro pritekėjimo ir šalinimo ortakiai.

Pastaraisiais šviežias filtruojamas oras iš lauko tiekiamas į patalpas, o panaudotas surenkamas ir pašalinamas taip, kad nesusimaišytų su atkeliaujančiu nauju oru. Svarbus aspektas šiame kontekste - šilumogrąža. Vėdinimo įrenginyje naudojant šilumokaitį, iš lauko patenkantis oras pašildomas iki tokios temperatūros, kokią siekia pašalinamas. Tokiu būdu taupoma pašildymui reikalinga energija. Vėdinimo įrenginiuose naudojami pažangūs šilumokaičiai sugrąžina net iki 92 proc. šilumos.

Rekuperatorius tuo tarpu reguliuoja reikiamų oro srovių cirkuliaciją, išvalo į patalpas patenkantį orą. Ir nors praktiškai visi naujakuriai nuosavuose namuose ir butuose pagalvoja apie rekuperaciją, nemaža dalis pataupo vildamiesi, kad pakaks natūralios oro cirkuliacijos pro langus. Išleidžia pinigus gražesnėms plytelėms ar naujesnei sofai. Pradžioje viskas būna tvarkoje, bet po metų dėl perteklinės drėgmės namuose langai pradeda nuolat rasoti, o sienos - pelyti. Tada seka skambutis meistrams su klausimu, ko imtis.

Nustatyta, kad apie 90 proc. paros laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiausia biuruose ir namuose. Dėl šios priežasties būsto vėdinimas aktualus ne tik rudenį ir žiemą, kai lauke drėgna. Vasarą patalpos taip pat reikalauja tinkamo vėdinimo: į namus pro atvertus langus skverbiasi ne tik triukšmas, bet ir dulkės, įvairios dalelės, tokios kaip alergenai, virusai, nepageidaujami vabzdžiai ir netgi anglies dioksidas.

15min pašnekovų teigimu, vėdinimo reikalauja visi namų kambariai. Tik vienos zonos galbūt šiek tiek daugiau nei kitos. Natūraliai oras necirkuliuoja drabužinėje, sandėliukuose. Ten, kur drėgmė labai linkusi kauptis ir su laiku virsti į pelėsį. Miegamajame oro padavimas taip pat turi būti geras, kad kvėpuotume šviežiu oru, o poilsis būtų pilnavertis.

Kiekvienoje zonoje tam tikra oro kaita per valandą paskaičiuojama pagal Statybos techninio reglamento nustatytas higienos normas. Būtina atsižvelgti ir į tokius niuansus kaip sporto salė ar sauna namuose. O galbūt juose užsiimama grožio paslaugų teikimu - daromas manikiūras arba kerpama? Viską paskaičiuoti reikia.

Jeigu senos statybos name įrenginėsime vėdinimo sistemą, klientams teks atlikti pilną patalpų remontą. Kol „praeinam“ su savo vamzdynu, sugadinamos praktiškai visos lubos. Dėl šios priežasties rekuperacinė vėdinimo sistema dažniausiai įrengiama naujos statybos namuose arba butuose.

Skiriamos dvi rekuperacinės vėdinimo sistemos rūšys: ši turinti lanksčius plastikinius arba skardinius ortakius. Pasak specialistų, plastikiniai ortakiai šiek tiek brangesni, bet paprasčiau montuojami, o skardinių ortakių sistema sudėtingesnė tuo, kad susideda iš daugelio detalių. Kita vertus, pastaroji pralaidesnė orui, kadangi didesni vamzdžių diametrai leidžia lengviau judėti orui. Plastikinių ortakių privalumas - išlaikomas patalpų aukštis nežeminant lubų.

Paslaugos.lt meistrų E.Budriko ir K.Petkūno teigimu, triukšmas priklauso ne tiek nuo medžiagiškumo, kiek nuo montavimo niuansų. Kuo mažiau posūkių, kampų, kuo didesni vamzdyno diametrai - tuo mažiau triukšmo. Garsas šiek tiek priklauso ir nuo rekuperatoriaus galingumo. Nuo to, koks pats rekuperatorius - rotacinis ar plokštelinis, mat pastarieji truputėlį tylesni.

Žmonės kartais nepagalvoja, kad reikia įsirengti triukšmo slopintuvus, prieš tai paskaičiavus, kokio galingumo jų reikia. Iš esmės, įrenginys kažkiek garso skleidžia visada, bet mūsų darbas - užtikrinti tylų veikimą, tinkamai apskaičiuoti vamzdžio diametrus, subalansuoti reikiamus oro kiekius. Tai atlikus, garsas yra nuspėjamas ir valdomas.

Per kelias darbo dienas įrengiamos rekuperacinės vėdinimo sistemos preliminari kaina 100 kv. Kainą sudaro daug dedamųjų. Pagrindinis - būsto kvadratūra, toliau seka rekuperatoriaus gamintojas, skardiniai ar plastikiniai ortakiai. Ir kuo išmanesnis įrenginys, tuo jis brangesnis. Elementariausias rekuperatorius turės tik jungiklį.

Brangesnis vėdinimo įrenginys tuo tarpu stebės visus namo parametrus - drėgmę, lauko ir vidaus temperatūrą, savaime reguliuosis, persijungs į žiemos ir vasaros režimą. Tokio rekuperatoriaus veikimą suprogramuoti galima minučių tikslumu: kol gyventojai išvykę iš namų, įrenginys neveiks, tačiau įsijungs likus valandai ar pusvalandžiui iki šeimininkų sugrįžimo.

Nėra gerų arba blogų vėdinimo įrenginių. Jie tiesiog skirti skirtingoms klimato sąlygoms. Lietuva patenka į šaltesnio klimato zoną, kuriame reikia atitinkamo vėdinimo įrenginio. Problema ta, kad dabar yra daug pasirinkimo, ir žmonės, nepakankamai pasidomėję, ar įrenginys turi tinkamą drėgmės palaikymo funkciją, ar automatiškai persijungia iš vasaros į žiemos režimą, įsigyja netinkamą daiktą.

Reikėtų kreiptis į vėdinimo sistemų specialistus vietoje to, kad darytumėte pagal patarimus internete ar prašytumėte pažįstamo elektriko ar santechniko pagalbos. Objekte būna padaryta techninių klaidų: parinktas netinkamas įrenginio galingumas, netinkamai išvestos trasos ir nesubalansuotas jų pralaidumas orui. Profesionalus meistras dar ir garantijas suteikia. Svarbiausia, specialistai padeda pasirinkti tokį įrenginį, kuris puikiai veikia tiek minimaliu, tiek maksimaliu režimu.

Reikia įvertinti galimybę sulaukus svečių susidurti su didesnio švaraus oro kiekio poreikiu. Dėl šios priežasties reikėtų pasilikti 30-40 proc. įrenginio galingumo rezervo. Nedirbdamas maksimaliu režimu, įrenginys atgauna daugiau šilumos iš namų. Vadinasi, jis ne tik veiks tyliau, bet ir žiemą naudos mažiau elektros.

Pagrindinis šiuolaikinio gyvenamojo namo išskirtinumas yra sandarumas. Ši savybė padeda išsaugoti šilumą namuose ir tokiu būdu sutaupyti daugybę energijos. Tačiau itin didelis sandarumas praktiškai neleidžia patekti šviežiam orui į mūsų namus. Sandariame name natūrali oro apykaita praktiškai nevyksta, o įrengus paprastą priverstinį vėdinimą ar vėdinant per langus neišvengsime energijos praradimo.

Tik vėdinimo sistemos su rekuperatoriais leidžia ir iš dalies išsaugoti šilumą būste, ir sukurti tinkamą patalpų mikroklimatą. Rekuperatorius yra tarsi šiuolaikinės vėdinimo sistemos širdis - tai vėdinimo prietaisas, kuris panaudoja iš patalpos ištraukiamąjį šiltą orą į patalpą tiekiamajam šaltam orui sušildyti. Tokiu būdu sukuriama vidaus patalpų oro apykaita (tiekiamas šviežias oras ir pašalinamas blogas oras) neprarandant arba beveik neprarandant vidaus oro temperatūros.

Geras namų mikroklimatas - tai ne tik tinkama patalpų temperatūra, bet ir oro kokybė bei drėgnumas, taip pat akustinė aplinka, apšvietimas ir t. t. Nepalankus namų mikroklimatas gali būti daugelio ūminių ir lėtinių ligų priežastis, mažinanti žmogaus darbingumą ir trukdanti tinkamai pailsėti.

Gerai suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema svariai prisideda prie tinkamo mikroklimato sukūrimo namuose. Šiuolaikiniai automatizuoti vėdinimo sistemų sprendimai leidžia pasiekti tinkamiausius žmogaus sveikatai patalpų oro rodiklius, juos pritaikyti individualiems poreikiams - sistemos darbą galima programuoti pagal žmonių gyvenimo režimą ir poreikius, o pažangesnės sistemos pačios įsimena šeimininkų įpročius ir vėliau veikia pagal juos.

Pavyzdžiui, entalpiniai rekuperatoriai iš drėgnų patalpų (vonios kambario) ištraukiamo oro neišmeta į lauką. Drėgnas oras pirmiausia sugrąžinamas į rekuperatorių ir drėgmė panaudojama kitų patalpų orui drėkinti. Todėl, parenkant rekuperatorių, reikia kiekvienu konkrečiu atveju žiūrėti, kokios yra patalpos ir kam jos skirtos.

Įrengiant vėdinimo sistemą svarbu, kad sistema būtų tinkamai suprojektuota - parinktas efektyvus vėdinimo įrenginys, numatyti triukšmo slopintuvai, suprojektuoti tinkamo dydžio oro tiekimo ir ištraukimo ortakiai, teisingai parinktos šviežio lauko ir iš patalpų ištraukiamojo oro išmetimo vietos. Tinkamai suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema yra energiškai efektyvi, begarsė, užtikrina sveiką mikroklimatą pastate.

Specialistai rekomenduoja geriau rinktis šiek tiek galingesnį įrenginį, nei reikia būstui. Pavyzdžiui, įrenginys, kuris didžiąją laiko dalį dirbs 50 proc. Šiuolaikinėse vėdinimo sistemose naudojami įvairių konstrukcijų rekuperatoriai. Nors visi jie atlieka tą pačią funkciją, skirtingais atvejais gali būti svarbu pasirinkti vienos ar kitos konstrukcijos įrenginį.

Visi šiuo metu rinkoje siūlomi rekuperatoriai pagal šilumokaičio tipą yra dviejų pagrindinių rūšių. Plokštelinis šilumokaitis sudarytas iš plokštelių, per kurias eina oro srautai. Iš patalpų ventiliatorių ištraukiamas šiltas oras įšildo plokšteles, o iš lauko į patalpas tiekiamas šaltas oras, eidamas per įšilusias plokšteles, sušyla. Šiame šilumokaityje iš patalpų išeinantis ir į patalpas patenkantis oras sąlyčio neturi.

Todėl prieš plokštelinį šilumokaitį montuojamas papildomas elektrinis oro šildytuvas, kuris pašildo iš lauko tiekiamą orą ir tokiu būdu apsaugo šilumokaitį nuo apledėjimo ir sugadinimo. Plokšteliniai šilumokaičiai dar skirstomi į paprastus, skirtus šilumai atgauti, ir entalpinius, skirtus atgauti ir šilumai, ir drėgmei. Šie šilumokaičiai yra šiek tiek brangesni.

Rotacinis šilumokaitis turi besisukantį elementą - būgną, kuris, sukdamasis tarp šalto ir šilto oro srautų, panaudoja iš patalpų ištraukiamą šilumą į patalpas įeinančiam šaltam orui sušildyti. Tai šiek tiek sudėtingesnis įrenginys, nes jis turi papildomą elektros variklį ir besisukančių detalių: guolį, ašį, dirželį, tad čia ir gedimų gali pasitaikyti dažniau.

Rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra mažesnis, tačiau pagrindinis jų privalumas tas, kad šie šilumokaičiai dėl sukimosi efekto gali veikti ypač žemose temperatūrose. Daug daugiau drėgmės galime atgauti naudodami rotacinius entalpinius-sorbcinius šilumogražius. Jų drėgmės regeneravimo ir sulaikymo efektyvumas siekia net 90 %.

Vėdinimo sistemos sparčiai tobulėja - kasmet atsiranda vis naujų technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, naujausios kartos reguliuojamų oro srautų rekuperatoriai gali veikti be pašildymo iki -19 °C, o tai reiškia gerokai mažesnes energijos sąnaudas. Esame įsitikinę, kad per artimiausią dešimtmetį visi rekuperatorių gamintojai pasuks būtent šita kryptimi.

Įrenginys, turintis zoninio valdymo funkciją, stebi informaciją, gaunamą iš CO2, temperatūros ir drėgmės daviklių, sumontuotų visuose namo kambariuose. Vėdinimo įrenginys analizuoja informaciją iš daviklių ir, pavyzdžiui, pajutęs, kad viename kambaryje padidėjo CO2 koncentracija, į jį pradeda tiekti daugiau oro.

Naujausios kartos vėdinimo įrenginiai taip pat yra patogiai valdomi - gali būti valdomi tiek pulteliu, tiek mobiliąja programėle. Kartais, kai reikia tiesiog greitai išvėdinti šias patalpas, tai daug patogiau, nei knaisiotis programėlėje. Pasak A. Naumovo, yra daug pavyzdžių, kai bandymai sutaupyti įsirengiant pigesnes vėdinimo sistemas baigėsi dar didesnėmis išlaidomis.

Našumas. Parametras matuojamas m³/val. ir nusako, kiek šviežio ir pašildyto reikiamo slėgio oro prietaisas galės patiekti. Todėl prietaiso aprašyme paprastai nurodomas ir slėgis paskaliais (Pa). Naudingumo koeficientas. Šis parametras nurodo, kokį procentą šilumos įrenginys sugebės grąžinti iš ištraukiamojo patalpų oro.

Ortakiai gali būti plieniniai arba plastikiniai, apvalūs arba stačiakampiai, vientisi lankstūs plastikiniai arba aliumininiai. Šiuo metu populiariausias sprendimas - lankstūs plastikiniai ortakiai. Jie yra mažesnio skersmens, virš lubų jų galima išvedžioti daugiau. Taip sutaupomas ir lubų aukštis, be to, per juos mažiau nei per skardinius ortakius sklinda garsas.

Ventiliaciniai plyšiai paprastai paliekami po durimis, o prireikus, pavyzdžiui, jei durys yra su poslenksčiais, gali būti įrengiamos garso nepraleidžiančios ventiliacijos angos po durimis arba sienose. Kai kuriais atvejais gartraukis jungiamas į bendrą rekuperacijos sistemą, tačiau tokiu atveju jame turi būti ir riebalų surinkimo filtras, ir dar vienas papildomas filtras, apsaugantis ortakių vamzdyną nuo užteršimo riebalais ir dulkėmis.

Kartu su ortakiais taip pat turi būti montuojami triukšmo slopintuvai, ortakių sistemos filtrai, ventiliaciniai kaminėliai ir difuzoriai. Vėdinimo sistemos difuzorius galima rinktis įvairaus dizaino, nes jie bus matomi namų interjere - būtent per šiuos įrenginius bus tiekiamas ir šalinamas oras. Reguliuojamais difuzoriais taip pat galima reguliuoti tiekiamojo oro srautus.

Filtrai - dar viena svarbi vėdinimo sistemos dalis. Pirmiausia filtrai apsaugo rekuperatorių nuo šilumokaičio užteršimo. Filtrai iš išorės patenkančio šviežio oro pašalina įvairius teršalus, kietąsias daleles ir kvapus. Tai, kaip dažnai teks keisti rekuperatoriaus filtrus, priklauso nuo aplinkos oro užterštumo ir filtro tankumo.

Jeigu filtrai visada keičiami laiku, tai rekuperatoriaus šilumokaitis ir po 20 metų atrodys kaip naujas. Filtrų keitimas - pagrindinė rekuperatoriaus priežiūros sudedamoji dalis, kurią lengvai gali atlikti pats šeimininkas.

Yra klaidinga nuomonė, kad įrengus natūralaus vėdinimo kanalus sanmazguose - patalpų ventiliacijos problema bus pilnai išspręsta. Tai netiesa. Net jei sumontuosite ištraukimo ventiliatorius į ventiliacijos kanalus (ir įjungsite jos kad dirbtų visą parą, o ne 3 minutės po šviesos įjungimo, kaip dažniausiai pasitaiko) - jūs išspręsite tik pusę problemos. T.y. jūs įrengsite oro ištraukimą. Tačiau ši sistema negalės veikti jei nėra oro pritekėjimo. Kitaip iš patalpų būtų ištrauktas visas oras ir susidarytų vakuumas.

Kai dar nebuvo išrasti sandarūs plastikiniai langai, žmonės naudodavo natūralią vėdinimo sistemą. Šviežias oras pritekėdavo per langų bei durų nesandarumus. Tiesa, pritekėdavo šaltas oras, kartu su lauko dulkėmis. Per tos pačius plyšius patekdavo ir lauko triukšmas. Be to, visas ventiliacijos procesas priklausydavo nuo vėjo bei lauko temperatūros. Prie langų visada galima buvo pajusti šaltą skersvėjį. Pagal fizikos dėsnius šaltas oras visada nusileidžia žemyn. Tad, grindis būdavo itin šaltos, nes ten nusilesdavo tą lauko oro dalis, kurios ne spėjo sušildyti radiatoriai, ir keliaudavo per visą butą link sanmazgo, iš kur oras buvo šalinamas per natūralaus vėdinimo kanalus.

Dabar žmonės investuoja didelius pinigus į sienų bei langų šilumos ir triukšmo izoliaciją. Bet jei pamiršti apie vėdinimą, jei namuose įrengta tik ištraukiamoji ventiliacija, tai netenka prasmės. Tam, kad jį veiktų, reikia oro pritekėjimo. Kitaip, net turint ventiliatorių, po kurio laiko nuo įjungimo, kai iš patalpų bus ištraukta truputi oro, o vietoje jo ne ateis naujas, name susidarys toks neigiamas slėgis, kurio ventiliatorius nepajėgs nugalėti. Jis suksis tuščiai ir nieko ne pūs. O išjungus ventiliatorių, visas tas oras, kurį ištraukiate, grįš per tą patį ventiliacijos kanalą atgal. Juk, patalpoje liko neigiamas slėgis ir jis išsilygins tiktai tada, kai namas įsiurbs į save tiek pat oro, kiek buvo pašalinta.

Kad ne siurbtų per natūralius vėdinimo kanalus atgal, teks atsisakyti sandarumo languose ir grįžti prie pasenusio vėdinimo būdo: tam kad į patalpas patektų oras - darinėti langus, naudoti orlaides arba pastoviai laikyti langus mikroventiliacijos režime. Tokiu būdu jūsų namuose bus atvėsę, girdėsite lauko triukšmą, o vėdinimo sistema vis tiek neveiks efektyviai.

tags: #gyvenamojo #namo #ventiliacija