Gyvenamosios Aplinkos Formavimo Principai

Šiandien nepakanka tik gerų gyvenamųjų namų. Svarbu, kad visa gyvenamoji aplinka, apimanti žmogaus gyvenimo, buities, poilsio ir kitas veiklos sritis, būtų formuojama sistemiškai, organiškai įsikomponuotų į gyvenamųjų teritorijų ir į viso miesto aplinką.

Straipsnyje siekiama patikslinti sąvokos aplinka sampratą ir panagrinėti kai kuriuos miesto ir jo gyvenamosios aplinkos sisteminio formavimo principus.

Miesto aplinka turi būti suvokiama kaip miesto bendruomenės (jos veiklos ir poreikių), gamtos (natūralių) ir antropogeninių (žmogaus sukurtų) komponentų, tarpusavyje susijusių ir darančių vienas kitam įtaką, visuma. Todėl į šiuolaikinį miestą reikėtų žiūrėti kaip į sudėtingą sistemą: miesto bendruomenė, jos veikla ir poreikiai - gamtos ir antropogeniniai komponentai - aplinka.

Žmonės kasdienėje veikloje skirsto, dalija, formuoja savo aplinką. Toks aplinkos struktūravimas priklauso nuo žmogaus, žmonių grupių atliekamos veiklos pobūdžio, santykių tarp žmonių ypatumų ir pan. Todėl ši aplinka turi būti skirstoma į individų ir atskirų įvairių dydžių socialinių grupių veiklos vietas ir įtakos sferas.

Šiandieninis miestas - tai ne tik gyvenamieji namai, pramonės ir kitokios paskirties teritorijos, sudėtingos susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kur žmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis. Todėl mieste reikia sudaryti tinkamas sąlygas šiai žmonių veiklai ir suformuoti humanišką aplinką šiuolaikinės bendruomenės poreikiams tenkinti.

Gyvenamųjų Namų Grupių Formavimas

Kaip tvirtina urbanistas M., namų grupės želdynus sudaro šalia kiekvieno namo esančios prienamio želdynų juostos ir kelių namų bendrojo kiemo su vaikų žaidimo ir poilsio aikštelėmis želdiniai.

Visi esantys namų grupės teritorijoje želdiniai priskiriami priklausomiesiems želdynams, o visų šioje gyvenamojoje teritorijoje projektuojamų kelių namų grupių, kvartalų ir gyvenamojo rajono priklausomųjų želdynų plotas nustatomas procentais pagal visą projektuojamos gyvenamųjų daugiaaukščių namų žemės sklypo plotą, kuris yra 30 % (LR aplinkos ministro įsakymas Nr.).

Prienamio želdinių juosta, esanti tarp gyvenamojo namo ir vidaus kiemo šaligatvio, daroma 5-8 m, o kartais ir daugiau metrų pločio.

Prienamio želdinių juostoje iki 5-8 m pločio įrengiama paprastoji veja, kurioje sodinamos įvairios gražiai žydinčių neaukštų krūmų grupių kompozicijos. Prienamio žaliojoje juostoje, platesnėje nei 10 m, galima sodinti pavienį medį (soliterą) ar 2-3 nedidelių ar siauralapių medžių grupę, išlaikant nuo namo išorinių sienų su langais iki medžio kamieno atstumą, ne mažesnį kaip 6-9 metrai.

Prie gyvenamojo namo iš gatvės pusės, tarp namo ir gatvės šaligatvio, įrengiama vadinamoji užstatymo žalioji juosta. Jos plotis ir apželdinimas gali būti labai įvairus, jis priklauso nuo gatvės kategorijos ir užstatymo urbanistinio architektūrinio sprendimo, įvažiavimo į požeminį garažą ir pan.

Namų grupės kiemas - tai atvira erdvė, teritorija, apsupta kelių (3-8) ją sudarančių gyvenamųjų namų, turinti vidinį kiemą su vaikų žaidimų ir poilsio aikštelėmis.

Įvairiose Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, naujai projektuojamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupėse automobiliai neįsileidžiami į vidinį namų grupės kiemą, jis skiriamas tik trumpalaikiam gyventojų poilsiui. Automobilių stovėjimo vietos įrengiamos po namais, kiemais, požeminiuose ar antžeminiuose daugiaaukščiuose garažuose. Įvažiavimas į garažus įrengiamas iš gatvės (2 pav.). Šis projektavimo principas turi sparčiau įsitvirtinti ir mūsų šalies teritorijų planavimo dokumentuose.

Namų grupės kiemo suplanavimas, apželdinimas ir įrengimas priklauso nuo jo ploto dydžio, užstatymo planinės erdvinės struktūros, aukštingumo, gyventojų skaičiaus, gamtinių sąlygų ir pan., todėl jis gali būti labai įvairus.

Namų grupės kieme turi būti įrengiama vaikų iki 6 metų žaidimų aikštelė ar kelios aikštelės ir jų įranga. Jų rekomenduojamas poreikis - 2-3 m² vienam būstui. Atstumas nuo būsto iki vaikų žaidimų aikštelės (pasiekiamumo spindulys) - iki 100 metrų. Be to, aikštelė turi būti 15-20 m atitraukta nuo namų langų.

Namų grupės kieme turi būti įrengiama ir vyresnio amžiaus gyventojams (pensininkams) ramaus poilsio aikštelė su patogiais lauko baldais. Jų poreikis - apie 2 m² vienam būstui.

Kiemo kraštovaizdžio architektūros formavimo pagrindinis principas - atvirų erdvių, kurias sudaro vejos ir aikštelės, derinimas su medžių ir krūmų grupėmis, išdėstytomis netoli aikštelių, ir su supančia kiemą užstatymo architektūra. Tai turi padėti sukurti dekoratyvų kiemo visumos vaizdą, suformuoti ilsėtis tinkamą mikroklimatą ir sudaryti teritorijoje geras aeracijos ir insoliacijos sąlygas.

Labai svarbu, formuojant kiemo kraštovaizdį, išnaudoti reljefo nelygumus, naudojant statybos metu iškastą gruntą dirbtiniam reljefui, kalvelėms ir pan. sukurti.

Kiemo takų tinklas turi būti labai racionalus, pritaikytas judėti vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią.

Kiemo mažosios architektūros statiniai, lauko baldai turi būti labai stiprūs, galintys atlaikyti vandališkus išpuolius, o jų dizaino sprendiniai turi sudaryti stilistinę vienovę. Tačiau žaidimų aikštelės įrenginių dizainas kiekviename kieme gali būti skirtingas, kad tai taptų kiemo atpažinimo ženklu.

Kiemo želdinių pagrindą turi sudaryti mindžiojimui atspari veja, pavieniai ir nedidelės grupės medžių, laisvo plano, gražiai žydinčių krūmų grupės. Želdinių asortimente negali būti medžių ir gėlių, kurių lapai, žiedai ar vaisiai yra nuodingi, taip pat krūmai, turintys aštrius spyglius.

Visa tai - želdiniai, reljefas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, lauko baldai, vaikų žaidimų įrenginiai, kiemo apšvietimo įrenginiai, aikštelių ir takų dangos bei dekoratyvinės skulptūros akcentai - padės sukurti namų grupės kiemo vaizdą, malonias ir patogias gyvenimo bei poilsio sąlygas.

Gyvenamasis Kvartalas ir Jo Poilsio Sodas

Gyvenamasis kvartalas - tai struktūrinė gyvenamosios teritorijos dalis, kurią sudaro kelios (2-6) gyvenamųjų namų grupės ir kvartalo poilsio sodas (atskirasis vietinės reikšmės želdynas), skirtas kvartalo gyventojams.

Sudėtinėmis gyvenamojo kvartalo dalimis taip pat gali būti negyvenamieji bendruomenės poreikiams reikalingi socialinės ir aptarnavimo infrastruktūros objektai (mokyklos, vaikų darželiai ir pan.) bei kiti objektai, nedarantys neigiamo poveikio kvartalo gyvenimo kokybei („Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009).

Gyvenamojo kvartalo poilsio sodas - tai atskirasis vietinis želdynas, skirtas kvartalo gyventojų bendruomenės trumpalaikiam poilsiui. Pagal šalies normas poilsio sodo plotas yra 8-10 m² vienam kvartalo gyventojui, o pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo kvartalo kiekvieno gyvenamojo būsto iki želdyno) - ne didesnis kaip 300 metrų. Kvartalo poilsio sodas turi būti pasiekiamas pėsčiomis per 5-10 minučių.

Gyvenamasis Rajonas ir Jo Poilsio Parkas

Gyvenamasis rajonas - tai stambiausias miesto gyvenamųjų teritorijų struktūrinis vienetas, kurį sudaro keli gyvenamieji kvartalai su savo poilsio sodais ir gyvenamojo rajono poilsio parkas (atskirasis rajoninės reikšmės želdynas).

Orientacinis planuojamas miestų gyvenamojo rajono plotas didmiesčiuose gali būti 70 ha, o jame gyventojų skaičius - 10 tūkst., vidutiniuose miestuose - 50 ha ir 5 tūkst. gyventojų, o mažuose mietuose - 40 ha ir 3 tūkst.

Gyvenamojo rajono poilsio parkas - tai atskirasis rajoninis želdynas, skirtas rajono gyventojų bendruomenės poilsiui, rekreacijai. Rajoninio poilsio parko plotas apskaičiuojamas remiantis nustatyta šio tipo želdynų norma vienam rajono gyventojui ir atsižvelgiant į bendrą gyventojų skaičių mieste. Dideliame mieste - 8 m² vienam gyventojui, o vidutiniame - 6 m² vienam gyventojui (LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694, 2007). Jis turi būti pasiekiamas per 10-20 min. pėsčiomis arba 5-10 min.

Gyvenamojo rajono poilsio parko planinė erdvinė struktūra turi būti susieta su gyvenamųjų kvartalų sodais, žaliosiomis jungtimis su kitų rajonų parkais ir centriniais miesto parkais. Jo plane galime išskirti keturias zonas: administracinę, pramogų ir žaidimų, sportinių žaidimų ir ramaus poilsio zoną su išplėtotu pasivaikščiojimo takų tinklu.

• Administracinėje zonoje, prie pagrindinio įėjimo į rajoninį parką, įrengiama miesto visuomeninio transporto stotelė ir lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, administracinis ir paslaugų pastatas, estrada su aikštele ar amfiteatras ir pan.
• mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo žaidimų zona, dažniausiai įrengiama netoli įėjimo į sodą iš namų grupės kiemų pusės.
• sportinių žaidimų zona, skiriama jaunimui. Čia įrengiamos sporto, mažojo golfo, kėglių ir pan. aikštelės.
• ramaus poilsio zona, skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai įrengiama ramiausioje sodo teritorijoje želdinių prieglobstyje.

Gyvenamojo rajono poilsio parko kraštovaizdžio formavimo procese svarbią vietą užima žaidimų aikštelių įrenginiai, lauko baldai ir kiti mažosios architektūros objektai.

Todėl architektas planuotojas, užstatymo architektas, kraštovaizdžio architektas, miesto teritorijų inžinerinio sutvarkymo, įrengimo, susisiekimo organizavimo ir kiti specialistai turi glaudžiai bendradarbiauti, spręsdami gyvenamųjų teritorijų planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio formavimo klausimus.

Toliau projektavimo procese, detalizuojant planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio formavimo uždavinius, toks kompleksinio bendradarbiavimo lygio santykis sumažėja, tačiau ir toliau jis turi būti, kad ir žemesnio lygmens, bet palaikomas. Toks kompleksinio bendradarbiavimo, projektavimo principas nuo visumos iki detalių yra tinkamas.

"Antakalnio terasų" Kvartalo Pavyzdys

Įdomiai išspręstas daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupės želdynas Vilniaus „Antakalnio terasų“ kvartale (autoriai: archit. A. Kaušpėdas, V. Kaušpėdienė, G. Gaudešiūtė, A. Juodpusis, J. Ingelevičius, konstr. D. Bulybenko, T. Menkov, 2010-2012), buvusios Lietuvos kino studijos teritorijoje. Gyvenamųjų namų grupės „Eglių terasos“ struktūrą formuoja dvi sublokuotų 4-6 aukštų daugiabučių namų eilės (po keturis namus), tarp jų paliekant erdvų vidaus kiemą gyventojų bendruomenės poreikiams. Namų grupėje yra 181 butas.

Kadangi sklypas yra ant žemėjančio šlaito, kurio peraukštėjimas yra 4 m, blokuoto užstatymo namai išdėstyti ant skirtingų, kas 1 m žemėjančių terasų, skirtingo aukštingumo, žaismingos ir spalvingos architektūros užstatymas sukuria įsimintiną ir malonų erdvinį vaizdą. Ypač šį įspūdį sustiprina terasuotas, gerai suplanuotas vidaus kiemas, kurio keturiose terasose įrengtos keturios skirtingos funkcinės zonos: bendruomenės aikštė, jaunimo ir senjorų sodeliai, vaikų žaidimų aikštelė. Šias zonas sieja takas su laiptais ir pandusas žmonėms, turintiems negalią. Visi patekimai į namų laiptines įrengti iš vidaus kiemo.

Malonų erdvinį kiemo sprendinį kuria gerai tarpusavyje suderintos skirtingų medžiagų dangos, mažosios architektūros objektai (lauko baldai, pavėsinės, fontanėliai, žaidimų įrenginiai ir kt.) ir želdiniai. Kiemo apželdinimas saikingas, terasose išradingai įkomponuotos eglės, kurios puoš kiemą visus metus ir pagal tradiciją bus puošiamos per Šv. Kalėdas.

Namų grupėje po visais namais ir kiemu įrengta 200 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ji formuojama su nuolydžiu pagal žemėjančius namus. Šalia įėjimo į kompleksą suformuoti želdynai, svečių automobilių aikštelė (17 vietų) ir kt. gerai susieja jį su supančiu kraštovaizdžiu.

Pagirtina, kad projektuojamame visame „Antakalnio terasų“ kvartale propaguojamos ekologinės vertybės. Pastatams suteikta B energinio naudingumo klasė. Želdinius laistyti numatyta iš požeminių nuo stogo surenkamo lietaus vandens rezervuarų. Visi pietų ir pietvakarių langų stiklai padengti saulės kontrolės plėvele, saugančia patalpas nuo perkaitimo. Namuose kiekvienam butui įrengtos didelės atviros arba įstiklintos terasos (lodžijos, erkeriai, balkonai), sudarančios galimybę grožėtis puikiu kraštovaizdžiu ir ilsėtis atvirame ore.

Gyvenamųjų Teritorijų Planavimo Normos:

tags: #gyvenamosios #aplinkos #formavimas