Gyvenamosios vietos deklaravimas Gargždai: Tvarkos ir svarbi informacija

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis efektyvų mokesčių ir viešųjų paslaugų administravimą. Šiame straipsnyje aptariamos gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos Gargžduose ir Klaipėdos rajone, taip pat susiję klausimai dėl asmens dokumentų ir atliekų tvarkymo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba

Gyventojai, kurie seniūnijoms ar savivaldybėms nėra pateikę duomenų apie savo gyvenamąją vietą, privalo ją deklaruoti arba pateikti prašymą juos įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos ir valstybinės pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų) skiriamos ir mokamos tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams.

Naująja tvarka, pasak Registrų centro, bus siekiama vykdyti tikslesnį gyventojų duomenų surinkimą ir taip užtikrinti efektyvų mokesčių bei viešųjų paslaugų administravimą. Į naująją apskaitą 12 mėn. laikotarpiui gali būti įtraukiami asmenys, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, tie, kurių būsto savininkai nesutinka leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems priklausančiose patalpose.

Tokiais ir panašiais atvejais gyventojai turėtų deklaravimo įstaigai - seniūnijai arba savivaldybei, kurios teritorijoje gyvena - kartu su prašymu įtraukti į apskaitą nurodyti ir faktinės gyvenamosios vietos adresą bei ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus savivaldybės teritorijoje (dirba, mokosi ar kt.). Registrų centras primena, kad Lietuvos gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, arba asmenys, atvykę ar sugrįžę gyventi į Lietuvą, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 1 mėnesį. Tuo metu išvykstant gyventi į užsienį išvykimo deklaracijoje nurodyti valstybę, į kurią išvykstama, reikia ne anksčiau kaip per 7 darbo dienas iki išvykimo.

Asmens dokumentai: Tapatybės kortelė ir pasas

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, jų išdavimo, keitimo, naudojimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas.

Asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą. Pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB nuostatomis, visi ES valstybių narių piliečiai, turintys savo valstybės išduotą galiojančią asmens tapatybės kortelę, turi teisę išvykti iš valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę galiojančia kelionėms pripažįsta ir šios valstybės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Šiaurės Makedonija, Moldova, Monakas, Norvegija, Sakartvelas, San Marinas, Serbija, Šveicarija, Vatikanas.

Prieš vykstant į užsienio valstybę, patartina pasitikrinti informaciją dėl dokumentų, kurie yra pripažįstami tinkamais atvykti į konkrečią užsienio valstybę. Asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, jeigu joje yra elektroninis lustas su jame įrašytais asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuotu sertifikatais. Pilietis vienu metu gali turėti ir asmens tapatybės kortelę, ir pasą.

Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, jeigu neturi galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso arba jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai, kuriems sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų.

Piliečiui iki 16 metų, taip pat piliečiui, gyvenančiam užsienio valstybėje, asmens tapatybės kortelė arba pasas išduodami jo pageidavimu. Dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo (nepriklausomai nuo Jūsų deklaruotos gyvenamosios vietos) turite asmeniškai pateikti pasirinktam Migracijos departamento teritoriniam skyriui, o jeigu gyvenate užsienio valstybėje - Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Asmens tapatybės kortelės ir paso galiojimo terminai

• Išduota piliečiui iki 5 metų - 2 metus;
• Išduota piliečiui nuo 5 metų iki 16 metų - 5 metus;
• Išduota piliečiui nuo 16 metų iki 70 metų - 10 metų;
• Išduota piliečiui nuo 70 metų - 30 metų;
• Išduota piliečiui be elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų, kai jų laikinai negalima nuskaityti - 12 mėnesių.

Pilietis asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima Migracijos departamento teritoriniame skyriuje (tame pačiame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje, kuriame pateikė prašymą dėl asmens dokumento išdavimo arba kitame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje (t. y. ne tame pačiame, kuriame pateikė prašymą)), Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, į kurią kreipėsi dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo arba asmens dokumentą gauti piliečio nurodytu adresu (tik Lietuvos teritorijoje), jei užsisakė kurjerio paslaugą.

Pagaminti asmens dokumentai Migracijos departamento teritoriniame skyriuje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje yra saugomi 1 metus nuo pagaminimo datos - per šį laikotarpį galite juos atsiimti.

Atliekų tvarkymas Klaipėdos rajone

Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai rūpinasi atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybei svarbus tvarumas, skatinamas rūšiavimas ir dedamos pastangos, kad Klaipėdos rajonas būtų švarus ir aplinkai draugiškas.

Rajono vadovas apibūdino projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone“ tikslus ir negailėjo gerų žodžių projekto įgyvendintojams: „Savivaldybei svarbus tvarumas, skatiname rūšiavimą ir šiandien galime pasidžiaugti, kad šiame kelyje mums stipriai padeda ir iniciatyvą rodo VšĮ „Gargždų švara“, mūsų Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius, kuriems tikrai rūpi, kad Klaipėdos rajonas būtų švarus, kurie šviečia visuomenę ir prisideda prie to, kad būtume aplinkai draugiška savivaldybė.“

Meras atkreipė dėmesį, kad dabar jau net trys Savivaldybės pastatytos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės rajono gyventojams suteikia galimybę patogiau ir greičiau priduoti turimas atliekas, nesukant galvos, kur dėti šiukšles, darytis remontus ar tvarkytis namus, sodybas.

Pasak VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. Martinkaus, pastačius Kuodžių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę jau padengiama 92 proc. rajono teritorijos. Ateityje Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja statyti dar vieną aikštelę, kuri būtų arčiau Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų gyventojams.

Ministras informavo, kad tokių aikštelių kaip Kuodžių, Lietuvoje yra 118, jose surenkama 70 000 tonų atliekų. Tad turime stengtis, kad kuo daugiau atvežtų čia, į tokias aikšteles, kur kuo daugiau išrūšiuojama. Ir tuo pačiu mažiau nuvežtume į regioninius sąvartynus šalinimui ir deginimui“, - kalbėjo aplinkos ministras.

Ministras akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės lyderystę statant būtent savas stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Toks atvejis Lietuvoje - pirmasis. Jis pagyrė Savivaldybės nuostatą kuo mažiau šiukšlių vežti į KRAC ir mokėti vartų mokestį, nes atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra tvarios gamtosaugos ateitis.

Pasak VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. Martinkaus, iš stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių į sąvartynus beveik jau nebevažiuoja nei polistirolas, nei langų stiklas, nei popierius, nei plastikas, nei tekstilė, nei tuo labiau statybinės sunkiosios atliekos. „Per mėnesį iš visų aikštelių išvežame perdirbti apie 160 kubų polistirolo, mediena, stiklas taip pat išvežamas perdirbti, tekstilė vežama deginti ir t. t.“, - paaiškino R. Martinkus.

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus priminė, jog atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos rajone buvo keltos 2019 m. Tai buvo padaryta po 7 metų nuo įstaigos veiklos pradžios. Anot jo, konkursas vežėjui parinkti jau įvyko, tačiau kol nepraėjęs galimo apskundimo terminas, nugalėtojas neviešinamas. Viešųjų pirkimų konkursas buvo nutrauktas dukart dėl vežėjų pasiūlytų neadekvačių kainų, tačiau trečiąkart pavyko.

Per tą laiką, kol vyko derybos su KRATC, pati Klaipėdos rajono savivaldybė įsteigė dvi aikšteles: Gargždų didelių gabaritų surinkimo aikštelę (Statybininkų g. 9) ir Glaudėnų didelių gabaritų surinkimo aikštelę (Šalteikių g. 20). Vyriausybė per tą laiką taip pat priėmė nutarimų, kurie savivaldybes įpareigoja įkurti aikšteles, nutolusias nuo gyventojų ne daugiau kaip 15 km.

Antrinės žaliavos: stiklas, popierius, plastikas, metalai, tekstilės gaminiai, elektroninė įranga (kompiuteriai, telefonai ir pan.) šioje Gargždų aikštelėje (Geležinkelio Pylimo g. 6) yra ir bus priimamos nemokamai. R. Martinkus akcentavo, kad rajone gyvenantys rinkliavos mokėtojai gali vežti atliekas nemokamai į „Gargždų švaros“ aikšteles.

Vertindamas praėjusius metus R. Martinkus džiaugiasi, kad pavyko daug nuveikti - svarbiausia, kad „Gargždų švaros“ aikštelė Statybininkų g. 9 bus išplėsta, buvo gauta panaudos pagrindu žemė iš valstybės, skirtas sklypas, tvarkoma atitinkama dokumentacija, leidimai. Čia ateityje bus galima vežti neribotą padangų kiekį ir statybines atliekas. Būtent pastarosios nebebus vežamos į sąvartyną, o bus paruoštos vietoje ir perduodamos seniūnijoms, kurioms tai pravers tvarkant kelius.

Mažinti įvežamų atliekų kiekį į KRATC sąvartyną padeda atliekų rūšiavimas, perdavimas taršos leidimą turintiems perdirbėjams. „Mes perduodame ne tik stiklą, plastiką, popierių kaip daugelis savivaldybių, bet perduodame perdirbėjams ir metalą, buitinę techniką, buities stiklą, gipsą, tekstilę, šiemet radome, kam atiduosime polistirolą“, - vardijo pašnekovas.

Klaipėdos rajono savivaldybės rinkliavos mokėtojų atvežtos leidžiamos atliekos į Klaipėdos rajone esančias aikšteles priimamos nemokamai. Aikštelė, įrengta Geležinkelio Pylimo g. 6, Gargžduose, atliekas pagal nustatytus KRATC įkainius priims iš smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Iš gyventojų ir toliau priiminės pakuočių atliekas, buitinę techniką, metalus ir tekstilės gaminius nemokamai.

Rajone yra apie 80 proc. individualių namų ir 20 proc. daugiabučių. Toks rinkliavos mokėtojų pasiskirstymas iš tikro padeda palaikyti tvarką. Pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės, kurių yra 42, taip pat vis tvarkingesnės, tam pasitarnavo ir įrengtos kameros.

Internetinėje svetainėje yra savitarnos paskyra, kurioje prisiregistravę viską matytumėte laiku ir vienoje vietoje: tiek sąskaitas, tiek šiukšlių išvežimo grafikus.

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #gargzdai